Skirmantas Jankauskas

Filosofija susidomėjo studijuodamas taikomąją matematiką Kauno politechnikos institute. Po studijų pora metų darbavosi Mokslų akademijos Matematikos ir kibernetikos instituto Optimalių sprendimų teorijos sektoriuje, pagrečiui savarankiškai studijuodamas filosofiją ir užsienio kalbas. Nuo 1979 m. dirba Vilniaus universiteto (toliau – VU) Filosofijos katedroje. Savo tyrinėjimus filosofijoje pradėjo nuo pozityvistinės ir postpozityvistinės filosofijos studijų. Keldamas klausimus apie pozityvistinės pakraipos samprotavimų filosofiškumą, atsigręžė į vakarietiško filosofavimo ištakas – antikos filosofiją ir čia aiškinosi pamatinių filosofijos problemų ištakas ir tų problemų pirminių sprendimų prasmę. 1992 m., apibendrindamas daugiausia žurnale Problemos publikuotus straipsnius, apgynė humanitarinių mokslų srities filosofijos krypties daktaro disertaciją Pamatinių filosofijos problemų kilmė ir prasmė. Paskesniais metais dėstydamas VU Filosofijos fakultete ikisokratikų, Platono, R. Descarteso, M. Buberio ir E. Levino filosofijos kursus, pamažu padėjo konceptualinius pagrindus antikos filosofijos egzistencinei interpretacijai. Savitai interpretuodamas išlikusius ankstyvosios antikos filosofijos tekstus ir Platono dialogus, žurnale Problemos publikavo straipsnių seriją, kurią 2009 m. apibendrino mokslo darbų apžvalgoje Filosofijos prigimtis ir paskirtis: Platono dialogų apie sielą interpretacijos, atlikdamas habilitacinę procedūrą. 2015 m. išleido monografiją Platonas: filosofavimas grožio akivaizdoje, kurioje pateikė savitą antikos filosofijos koncepciją ir pademonstravo jos efektyvumą rekonstruojant problemines sąsajas tarp ikisokratinės tradicijos iškiliųjų filosofų samprotavimų ir Platono dialoguose gvildenamų klausimų. Mokslinių tyrimų sritys: antikos filosofija, ikisokratikai, Platonas, Aristotelis, Descartes'as, egzistencinė etika.