Vilhelmina Vitkauskienė

1974 m. Vilniaus universitete (VU) įgijo filologo romanisto, prancūzų kalbos dėstytojo specialybę; 1983 m. ten pat apgynė humanitarinių mokslų srities kalbotyros krypties daktaro disertaciją Daiktavardiniai junginiai su priklausomąja bendratimi lietuvių kalboje (gretinant su prancūzų kalba). Mokslinį akiratį plėtė Maskvos Moriso Torezo užsienio kalbų institute (Rusija, 1985), Paryžiaus pedagogikos centre SEVRE (Pracūzija, 1994), Upsalos mokytojų tobulinimosi institute (Švedija, 1995), Bezansono taikomosios lingvistikos institute (Prancūzija, 1996), Arlio literatūros vertėjų koledže (Prancūzija, 1999), Monrealio universiteto Kvebeko literatūros ir mokslinių studijų centre (Kanada, 2003). 1974–1989 m. VU, Vilniaus pedagoginio instituto, Vilniaus Romerio universiteto ir Vilniaus dailės akademijos prancūzų kalbos dėstytoja, vertėja; 1982–1984 m. Vilniaus pedagogikos mokslinio tyrimo instituto vyresnioji mokslinė bendradarbė; 1989–2016 m. VU Prancūzų filologijos katedros docentė; 1999–2000 m. Lietuvos švietimo ministerijos Atestacinės prancūzų kalbos mokytojų rengimo komisijos pirmininkė. 2 nuotoliniam prancūzų kalbos mokymui skirtų vadovėlių autorė; Dailės terminų žodyno (1999) sudarytoja; publikavo per 60 mokslo darbų respublikinėje ir tarptautinėje spaudose; internetinio portalo Lietuvos muziejai bendraautorė (2003). Iš prancūzų į lietuvių kalbą išvertė 9 šiuolaikinės grožinės bei publicistinės ir dešimtis mokslinės literatūros leidinių. Mokslinių tyrimų sritys: bendroji kalbotyra, sociolingvistika, frankofonija, leksikologija, leksikografija.