• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Bronislovas Genzelis

Laipsnis
habilituotas daktaras
Vardas
profesorius
Sritis
  1. humanitariniai mokslai · H
Kryptis
  1. H 001 filosofija
Pareigybė
mokslo darbuotojas
Gyveno
1934–2023
1942–1946 m. mokėsi Alytaus pradinėje, 1946–1954 m. Kaišiadorių gimnazijoje. 1954–1959 m. Maskvos universitete studijavo filosofiją. 1959–1961 m. Šiaulių pedagoginio instituto dėstytojas. 1961–1964 m. Lietuvos istorijos instituto aspirantas. 1974 m. filosofijos mokslų daktaras. 1964–1992 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, dėstė visuotinę filosofijos istoriją, Lietuvos kultūros istorijos kursą. 1965–1976 m. docentas, 1976–1992 m. profesorius. 1997 m. išrinktas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Istorijos katedros profesoriumi, ėjo fakulteto tarybos ir VDU Senato nario pareigas. Skaitė Lietuvos kultūros istorijos, politinių ir socialinių teorijų raidos Lietuvoje ir politinės filosofijos kursus. Nuo 2005 m. gruodžio mėn. VDU Senato narys. Tiria Lietuvos kultūros sąveiką su kitomis tautomis (lenkų, rusų, vokiečių, ukrainiečių, latvių, čekų). Savo pastebėjimus išdėstė monografijoje Kultūrų sąveika (1989 m.), atskiri jos skyriai išversti ir paskelbti lenkų, rusų ir vokiečių mokslinėje spaudoje. Sudarė Filosofijos istorijos chrestomatiją (kelios knygos, 1974–1987 m.), Orientas-1 (1991 m.). Prisidėjo prie Lietuvių kultūros veikėjų laiškai I. J. Krasevskiui (1992 m.) parengimo. 1998–1999 m. Kauno dienoje paskelbė seriją straipsnių-atsiminimų apie Sąjūdžio veiklą. Rašo straipsnius periodiniams leidiniams, nušviesdamas ryškiausias dabarties ir praeities filosofijos kryptis, atskirus mąstytojus, įvertinti politinę situaciją. Yra kelių monografijų, išleistų Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Rusijoje ir Prancūzijoje, bendraautoris. Parašė apie šimtą mokslinių straipsnių, kai kurie jų išversti į rusų, lenkų, anglų, vokiečių, čekų, prancūzų kalbas. Skaitė pranešimus tarptautinėse mokslo konferencijose Varšuvoje, Krokuvoje, Rygoje, Maskvoje, Braitone, Londone, Paryžiuje, Los Andžele, Detroite, Liubeke-Travemiunde. Mokslinių tyrimų sritys: filosofijos istorija, Lietuvos kultūra, kultūrų sąveika, Sąjūdis, politinė ir socialinė kritika.
Grįžti
Viršutinė Apatinė