• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Antanas Andrijauskas

Laipsnis
habilituotas daktaras
Vardas
profesorius
Sritis
  1. humanitariniai mokslai · H
Kryptis
  1. H 001 filosofija
Įstaiga
Lietuvos kultūros tyrimų institutas
Padalinys
Komparatyvistinių kultūros tyrimų skyrius
Pareigybė
vadovas
Gyvena
Vilnius, Lietuva
1973 m. Maskvos Lomonosovo universitete baigė filosofijos studijas, 1978 m. apgynė humanitarinių mokslų srities filosofijos krypties daktaro, 1990 m. – habilituoto daktaro disertacijas. 1981–1982 m. stažavo L'Université de Paris–1 (Panthéon–Sorbonne) ir Collège de France, 1996 m. dirbo mokslinį darbą L'institute d'art et d'archéologie (L'Université de Paris–1), o 1998 m. – Centre de Recherches sur l'art Paryžiuje. Vizituojančio profesoriaus teisėmis skaitė paskaitas įvairiuose Lietuvos, Prancūzijos, Japonijos, Kanados, Belgijos, Šveicarijos, Suomijos, Lenkijos, Rusijos ir kitų šalių universitetuose. Nuo 1993 m. Kultūros ir meno institute vadovavo probleminei orientalistinių ir komparatyvistinių studijų grupei, kuri 1996 m. virto Komparatyvistinės kultūrologijos, estetikos, meno teorijos skyriumi. Nuo 2002 m., užimdamas vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas, vadovauja Kultūros, filosofijos ir meno instituto Komparatyvistinių kultūros studijų skyriui, nuo 2011 Lietuvos kultūros tyrimų instituto (LKTI) Lyginamųjų kultūros tyrimų skyriui, nuo 2015 LKTI Komparatyvistinių kultūros tyrimų skyriui. 2011 m. išrinktas tikruoju Lietuvos mokslų akademijos nariu – akademiku. Išleido 18 monografijų, 47 studijas, sudarė 34 knygas, paskelbė per 650 mokslo straipsnių įvairiomis kalbomis. Apdovanotas Nacionaline mokslo premija. Mokslinių tyrimų sritys: filosofijos istorija, estetika, meno filosofija, menotyra, komparatyvistinė kultūrologija, civilizacijos studijos, orientalistika.

Sekėjai

Grįžti
Viršutinė Apatinė