• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Gintaras Kabelka

Laipsnis
daktaras
Sritis
  1. humanitariniai mokslai · H
Kryptis
  1. H 001 filosofija
Įstaiga
Lietuvos kultūros tyrimų institutas
Pareigybė
mokslo darbuotojas
Gyvena
Vilnius, Lietuva
1997–2001 m. Vytauto Didžiojo universiteto (toliau – VDU) Humanitarinių mokslų fakultete filosofijos bakalauro studijos. 2001–2003 m. VDU Humanitarinių mokslų fakultete praktinės filosofijos magistrantūra. 2008 m. Kultūros, filosofijos ir meno institute apgynė humanitarinių mokslų srities filosofijos krypties daktaro disertacija Lietuvos filosofijos istorijos tyrimų metodologija XX a. antroje pusėje (mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Romanas Plečkaitis). 2012 m. stažavo Tartu universitete (Estija), 2012 m. – Latvijos universitete Rygoje. 2003–2010 m. Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto Filosofijos, teologijos ir filologijos redakcijos vyresnysis mokslinis redaktorius (nuo 2008 m. antraeilės pareigos), atsakingas už Visuotinės lietuvių enciklopedijos filosofijos tematikos straipsnių rengimą ir redagavimą. Nuo 2008 m. Lietuvos kultūros tyrimų instituto (iki 2010 m. sausio 1 d. Kultūros, filosofijos ir meno institutas) Lietuvos filosofijos istorijos skyriaus mokslo darbuotojas. Nuo 2009 Lietuvos Vilniaus ir Mykolo Riomerio universitetuose filosofijos 3 kurso bakalaurams dėsto filosofijos istorijos kursą (lektorius valandininkas). 2011–2012 m. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Filosofijos istorijos ir logikos katedros mokslininkas stažuotojas (podoktorantūros stažuotė, vadovas prof. Z. Norkus). Mokslinių tyrimų sritys: Lietuvos filosofijos istorija (XX a. 2 pusė), filosofijos istoriografijos metodologija, filosofijos sociologija, marksistinė filosofija.
Grįžti
Viršutinė Apatinė