• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Hektoras Vitkus

    Studija Lietuvos „šauliai“, Latvijos „aizsargai“ ir Estijos „kaitseliitai“ Holokausto akistatoje: lyginamoji analizė

    Išskirtos Trečiojo Reicho represinių struktūrų intencijos leidžia teigti, kad sovietinės valdžios likviduotų LŠS, LA ir EK nariai jau pirmosiomis karo dienomis buvo vertinami kaip potencialus pagalbinių pajėgų komplektavimo rezervas. Tai nulėmė keletas aspektų: 1. Dalis buvusių paramilitarinių...
  2. Hektoras Vitkus

    Studija Lietuvos „šauliai“, Latvijos „aizsargai“ ir Estijos „kaitseliitai“ Holokausto akistatoje: lyginamoji analizė

    Pastaroji intencija tapo ypač pastebima Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijoje pirmosiomis karo dienomis pradėjus veikti operatyvinės grupės „A“ (vok. Einsatzgruppe „A“), vadovaujamos SS brigadenfiurerio ir policijos generolo-majoro Franzo Walterio von Stahleckerio, formuotėms –...
  3. Hektoras Vitkus

    Studija Lietuvos „šauliai“, Latvijos „aizsargai“ ir Estijos „kaitseliitai“ Holokausto akistatoje: lyginamoji analizė

    IstoriografijosŽr. ten pat, S. 299–301, 309–315; Christoph Dieckmann, Saulius Sužiedėlis, Lietuvos žydų persekiojimas ir žudynės 1941 m. vasarą ir rudenį: šaltiniai ir analizė, p. 37–38. bei archyvinių šaltinių duomenimisŽr. Lietuvos SSR VRM Centrinio valstybės archyvo slaptųjų fondų skyriaus...
  4. Hektoras Vitkus

    Studija Lietuvos „šauliai“, Latvijos „aizsargai“ ir Estijos „kaitseliitai“ Holokausto akistatoje: lyginamoji analizė

    Dalies istorikų nuomoneŽr. Meelis Maripuu, “Execution of Estonian Jews in Local Detention Institutions in 1941–42,” p. 651–661., pastaroji ypatybė lėmė Trečiojo Reicho represinių struktūrų sprendimą formuojant pagalbinės policijos (vok. Hilfspolizei), savisaugos batalionų (vok...
  5. Hektoras Vitkus

    Studija Lietuvos „šauliai“, Latvijos „aizsargai“ ir Estijos „kaitseliitai“ Holokausto akistatoje: lyginamoji analizė

    Meelis Maripuu teigimu, analogiškos nacių administracijos inicijuotos politikos tendencijos palietė ir buvusios EK narius – jų vaidmuo buvo pastebimiausias 1941 m. suformuotos Omakaitse (liet. Savisaugos korpusas) tarnybos struktūrose (apie 40 000 asmenų), dalyvavusiose masinėse žydų žudynėse ne...
  6. Hektoras Vitkus

    Studija Lietuvos „šauliai“, Latvijos „aizsargai“ ir Estijos „kaitseliitai“ Holokausto akistatoje: lyginamoji analizė

    Vadovaujantis perteikta pozicija galima teigti, kad taikydami nekonvencinės kovos priemones prieš sovietinį režimą dalis šaulių, aizsargų bei kaitseliitų neišvengiamai įsiliejo ir į smurto naudojimo prieš palankumu priešui (sovietams) įtartas gyventojų (komunistus, sovietinius aktyvistus bei...
  7. Hektoras Vitkus

    Studija Lietuvos „šauliai“, Latvijos „aizsargai“ ir Estijos „kaitseliitai“ Holokausto akistatoje: lyginamoji analizė

    Dalyje iki 10-ojo XX a. dešimtmečio lietuviškoje emigracijoje publikuotų darbųŽr. Mykolas Biržiška, „Žydai ir lietuviai“, 2001; Kazys Škirpa, Sukilimas Lietuvos suverenumui atstatyti, 1973; Vincas Trumpa, „K. Škirpos „Sukilimą“ paskaičius“, 2001., skyrusių dėmesio Holokausto problemai, buvusių...
  8. Hektoras Vitkus

    Studija Lietuvos „šauliai“, Latvijos „aizsargai“ ir Estijos „kaitseliitai“ Holokausto akistatoje: lyginamoji analizė

    Apibrėžiant analizuojamos problemos ištyrimo lygį bendrame Holokausto istoriografijos kontekste tenka konstatuoti, kad šaulių, aizsargų ir kaitseliitų vaidmens žydų genocido veikose suvokimas yra stipriai paveiktas tam tikrų nuostatų. Kaip žinia, sovietinė istoriografija nestokojo „faktų“Panašus...
  9. Hektoras Vitkus

    Studija Lietuvos „šauliai“, Latvijos „aizsargai“ ir Estijos „kaitseliitai“ Holokausto akistatoje: lyginamoji analizė

    Įvadas Dalies tarpukariu veikusių ir sovietinės okupacijos pradžioje 1940 m. likviduotųLatvijas Aizsargi organizacija likviduota 1940 m. birželio 23 d., Estijos Kaitseliite – birželio 27 d., Lietuvos šaulių sąjunga – liepos 11 d. Lietuvos šaulių sąjungos (toliau – LŠS), Latvijos Aizsargi (lat...
  10. Hektoras Vitkus

    Studija Lietuvos „šauliai“, Latvijos „aizsargai“ ir Estijos „kaitseliitai“ Holokausto akistatoje: lyginamoji analizė

    Turinys Įvadas3Šaulių, aizsargų ir kaitseliitų vaidmuo „Žydų klausimo teritoriniame sprendime“8Prielaidos smurtui: šaulių, aizsargų bei kaitseliitų nuostatos Holokausto išvakarėse26Išvados41Šaltiniai ir literatūra43Lithuanian Šauliai, Latvian Aizsargi and Estonian Kaitseliit Face-to-face with...
  11. Hektoras Vitkus

    Studija Lietuvos „šauliai“, Latvijos „aizsargai“ ir Estijos „kaitseliitai“ Holokausto akistatoje: lyginamoji analizė

    Santrauka. Studijos tikslas – išanalizuoti prielaidas, lėmusias dalies buvusių tarpukario paramilitarinių organizacijų – Lietuvos šaulių sąjungos, Latvijos Aizsargi ir Estijos Kaitseliit narių dalyvavimą pirmosiose masinėse žydų žudynėse nacių okupuotose Baltijos šalyse „Žydų klausimo...
Skaityti senesnius rezultatus
Grįžti
Viršutinė Apatinė