• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Novelėje „Nuošalus šventadienis“ inteligentas Kazimieras, grįžęs į jau mirusių tėvų namus, išsidėlioja daiktus, o tarp jų „dar tebegulėjo akmeninių kirvukų, iečių, smaigalių, bronzinių sagčių nuolaužų, kristalų, kiaukutų, išrantytų ragų ir kaulų rinkiniai“Marius Albinas Katiliškis, Prasilenkimo...
  2. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    „Šypsenoje pro miglas“ prisimenama paskutinė veikėjo vasara gimtojoje žemėje. Personažo teigimu, tai buvo „posūkis mano buityje – iš mokyklos į šiurkštų ir kietą gyvenimą. Jokio pereinamo slenksčio“Marius Albinas Katiliškis, Prasilenkimo valanda, p. 119.. Veikėjo Mykolo patirtis fronte...
  3. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Kitose rinkinio novelėse vaizduojama (autorius prisiminti negalėjo, nes negyveno Lietuvoje) naujausia pokario Lietuvos istorija. Partizanų susirėmimas su milicininkais aprašomas novelėje „Šulinio istorija“, kurioje užfiksuotas ir Žiūrių kaimo tarpukariu kraštovaizdis; rusų – svetimųjų –...
  4. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Karo pradžia ir traukimasis kartu su frontu, įpinant vyro ir žmonos meilės bei netekties istoriją, pavaizduotas novelėje „Nelaimė“, kuri vėliau tapo romano Išėjusiems negrįžti dalimi (pvz., iš novelės atpažįstamas Kapitonas, pramintas Čičinsku). Prasilenkimas su pirmąja žmona Elze...
  5. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Pirmasis novelės sakinys skaitytoją nukelia į praeitį: „skęstate jūs praeities rūkuose – medžiai – didžiųjų mano atminimų vasaros“Marius Albinas Katiliškis, Prasilenkimo valanda, p. 5.. Katiliškis novelėje prisimena istoriją, kaip dvaro ponas pasiglemžia merginą, kuri ruošėsi vestuvėms. Jos...
  6. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Literatūrinės kūrybos pradžioje Katiliškis pirmenybę teikė mitui. J. Assmannas teigia, kad „[m]itai taip pat yra atminties figūros, ir čia bet kokia skirtis tarp mito ir istorijos yra eliminuota. Kultūrinei atminčiai svarbi ne faktinė, bet prisiminta istorija“Jan Assmann, Cultural Memory and...
  7. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Tarsi kompensacija eilėraščiuose prisimenama praeities didybė. Eilėraštyje „Upeliūkštis srauniai verda“ minimos pilys, valdovai, medžioklės, o Tikėtina, kad kraštovaizdis kaip atminties vieta – kultūrinis simbolinis bendruomenės atminties paveldo elementas – galėjo inspiruoti šiuos vaizdinius...
  8. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Ankstyvuosiuose eilėraščiuose pastebime ir istorijos refleksijų – minimas Vilnius, kurį reikia atsikovoti („Į žygį“, 1931; „Į Rytus“, 1931). Nurodoma Vilniaus reikšmė: Pabrėžiama garbinga Lietuvos praeitis, sentėviai, istorinis Vilniaus priklausymas kraštui. Kitame eilėraštyje lyrinis subjektas...
  9. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Galima būtų teigti, kad Raktuvės piliakalnis inspiravo dėmesį lietuvių mitologijai apskritai. Eilėraščiuose esama nuorodų į pagonybę: „Dubysoje“ rašoma, kad „Tik gęstančios raudos Praamžių bylos “Marius Katiliškis, Mano žodžiai, p. 43., „Sapne“ – „Kriviai kankliais uždainavo“Ten pat, p. 54...
  10. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Manau, kad Katiliškis turėjo omenyje būtent Raktuvės (Žagarės I) piliakalnį; archeologo Ernesto Vasiliausko teigimu, „nuo XVIII–XIX a. čia buvo laidojami mirusieji (veikė kapinės)“Ernestas Vasiliauskas, „Raktuvės piliakalnis: archeologiniai tyrinėjimai“, 2002.. Tuo galima būtų paaiškinti...
  11. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Kultūrinės atminties diskursas ankstyvojoje kūryboje: mitas ir vaizduotė 1931–1934 m. sukurti Albino Vaitkaus eilėraščiai publikuojami knygoje Mano žodžiai: poezija, ankstyvoji kūryba (2004). Jų poetikos dalykus (simbolistų, avangardistų įtakas, aplinkos jutimą, romantinės kultūros tradiciją)...
  12. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Atsakymą padeda surasti Mariaus Katiliškio rankraščiai ir dokumentai, rodantys, kad V. Areška, A. T. Antanaitis ir V. Kelertienė suklydo nurodydami gimimo datą. Nustatant pastarąją paaiškėjo, kad Katiliškio laiškai byloja, jog iki 1977 m. jis pats manęs, kad gimė 1915 metais. Jo gimimo...
  13. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Kada gimė Albinas Vaitkus? (Marius Katiliškis kaip kolektyvinės atminties diskursas) Vito Areškos straipsnyje „Rašau visiems lietuviams“ teigiama: Vytauto Vanago sudarytame Lietuvių rašytojų sąvade (1996) įrašyta kita data – „1914 m. rugsėjo 26 (13)“Vytautas Vanagas, Lietuvių rašytojų sąvadas...
  14. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Atminties diskursui, kaip ir bet kokiam kitam, galioja M. Foucault išskirtos diskurso gamybos procedūros, diskursyvinio lauko analizė, diskursyvinių praktikų konceptas. Tačiau tiriant atmintį svarbiausias būtų įvykis, sudarantis teiginio esmę: Taigi diskursas kaip teiginys arba įvykis yra...
  15. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Šiais kultūrinės, komunikacinės, individualios etc. atminties apibrėžimais remiamasi tyrime nagrinėjant literatūros tekstuose sukurtus atminties diskursus. Tai atliekant būtina aktualizuoti konkretaus laiko, kultūros, istorijos, autoriaus biografijos etc. momentus. Pasak R. Lachmann, „[t]ekstų...
  16. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Teoretikas taip apibrėžė individualią atmintį: Apibūdindamas istorinę atmintį sociologas teigė:
  17. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    J. Assmannas savo koncepciją suformulavo apmąstydamas klasikinę M. Halbwachso „kolektyvinės atminties“ sampratą, išdėstytą knygoje „Socialiniai atminties rėmai“ (Les cadres sociaux de la mémoire, 1925/1952). Prancūzų sociologas pirmasis iškėlė ir pagrindė idėją, kad „atmintis priklauso nuo...
  18. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    A. Erll, komentuodama vėlesnius J. Assmanno paaiškinimus, kai jis išskiria du atsiminimo būdus, dvi atminties funkcijas, konceptualiai apibendrina: Vadinasi, šiandien opozicija yra išardoma, nes abi atmintys yra „komunikacinės“ ir jos suvokiamos intersubjektyviai. Istorikas Vitalijus Safronovas...
  19. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Komentuodamas „kultūrinės atminties“ terminą J. Assmannas sako: Termino suvokimui reikšminga tai, kad Šie apibrėžimai sudaro esminius minėtų terminų turinius, tačiau šiandien mokslininkai sutaria, kad J. Assmanno išskirti dalykai gali būti taikomi ne tik jo nurodytiems turiniams. Kitaip...
  20. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    4. „Kultūrinė atmintis“. Tai yra reikšmės perdavimas iš kartos į kartą. Šioje srityje kiti trys aspektai susijungia beveik be siūlių. „Ritualai yra kultūrinės atminties dalis, kadangi jie yra formos, per kurias kultūrinė reikšmė ir perduodama, ir įtraukiama į dabartinį gyvenimą“Jan Assmann...
Grįžti
Viršutinė Apatinė