• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Nida Gaidauskienė

    Studija Tarp melancholijos ir desperacijos: M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Dies irae“ kontekstai

    19. M. K. Čiurlionio kompozicijų eskizai (1908/09)
  2. Nida Gaidauskienė

    Studija Tarp melancholijos ir desperacijos: M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Dies irae“ kontekstai

    Jis nebeplėtojo anksčiau sumanytos septynių mirtinų nuodėmių simbolinės vizualizacijosMilda Mildažytė-Kulikauskienė (sud.), Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: piešiniai, kompozicijų eskizai, grafika (katalogas), 432 kompozicijų eskizai (1905), eskize menininkas mėgino gamtos vaizdais perteikti...
  3. Nida Gaidauskienė

    Studija Tarp melancholijos ir desperacijos: M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Dies irae“ kontekstai

    Čiurlionis vis komplikuočiau mąstė apie išsigelbėjimo kalvą (vitražas „Golgotos“ – Kaukolės kalvos – tema (žr. 17 iliustr.Ten pat, p. 243 kompozicija vitražui ir rankos eskizas (1903).)), dangui artimesnę aukštumą (užkopus į aukščiausią kalną, vienintelį neapsemtą tvano, chaosas, regimas Ari...
  4. Nida Gaidauskienė

    Studija Tarp melancholijos ir desperacijos: M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Dies irae“ kontekstai

    Ramybė čia yra laikina, pritvinkusi grėsmės pro šalį plaukiančiam mažyčiam buriniam laiveliui, primenanti ir antikinę fatumo sampratą, ir Immanuelio Kanto tyloje bręstančios stichijos didingumą. Pastelėse „Ramybė“ (1903/04 ir 1904/1905) tylumos momentas išgryninamas, laivelio atsisakoma...
  5. Nida Gaidauskienė

    Studija Tarp melancholijos ir desperacijos: M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Dies irae“ kontekstai

    14. M. K. Čiurlionio vitražų diptiko „Rex“, eskizai (1904) Nietzsche’i kūryba siejosi su naujų vertybių formavimu, menininkus jis laikė tikraisiais religiniais ieškotojais, meno kūrybą metaforiškai vadino palaimingomis salomis, tačiau dvasininkų viltis jis nusakė tokia parabole: „Priplaukti...
  6. Nida Gaidauskienė

    Studija Tarp melancholijos ir desperacijos: M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Dies irae“ kontekstai

    15. M. K. Čiurlionio atvirlaiškiai (1903)
  7. Nida Gaidauskienė

    Studija Tarp melancholijos ir desperacijos: M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Dies irae“ kontekstai

    Nors „Dievas yra miręs“ frazė pirmąkart pasklido išleidus vokiečių kalba „Linksmąjį mokslą“ (1882Lenkų kalba vertimas išleistas 1907 m., parengtas L. Staffo.), lenkų skaitytojai anksčiau su ja susipažino būtent tarpininkaujant „Štai taip Zaratustra kalbėjo“ vertimui, kuriame samprotavimai apie...
  8. Nida Gaidauskienė

    Studija Tarp melancholijos ir desperacijos: M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Dies irae“ kontekstai

    Iki Čiurlioniui kuriant šiuos eskizus, 1900–1901 m. atskiromis knygomis išleisti trys Nietzsche’s vertimai į lenkų kalbą – „Richardas Wagneris ir Bairoitas“, „Rauda“ iš „Štai taip Zaratustra kalbėjo“ bei visas pastarasis veikalasŽr. Friedrich Nietzsche, „Tak mówił Zaratustra: [kiążka dla...
  9. Nida Gaidauskienė

    Studija Tarp melancholijos ir desperacijos: M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Dies irae“ kontekstai

    Ant minios įstrižai krintantis kryžiaus šešėlis veikiausiai ženklina kančios prislėgtą žmoniją. Iš gretimuose puslapiuose išsirikiavusių piešinių galima spręsti, kad dailininkas tuo metu intensyviai mąstė apie pranašo ir jo skelbiamos religijos prasmę (domino ir zoroastrizmas, kaip seniausia...
  10. Nida Gaidauskienė

    Studija Tarp melancholijos ir desperacijos: M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Dies irae“ kontekstai

    Kadangi buvo sumanytas vitražų triptikas, kurio pirmoji dalis vaizduoja Mozę, paskutiniąja dalimi, matyt, norėtas pavaizduoti iš tamsos į šviesą judantis „naujas žmogus“, neturintis jokios atributikos, nurodančios į Kristų (žr. 10 iliustr. trečioji vitražo dalisTen pat, 234 Kompozicijos...
  11. Nida Gaidauskienė

    Studija Tarp melancholijos ir desperacijos: M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Dies irae“ kontekstai

    M. K. Čiurlionio Jehova (palaipsniui įgavęs labiau apibendrintos Rex idėjos bruožų) yra Senojo Įstatymo Dievas-Teisėjas. 1903/04 m. vitražo projekte jo rūstybė vaizduojama kaip akla (žr. 10 iliustr. vidurinysis vitražasMilda Mildažytė-Kulikauskienė (sud.), Mikalojus Konstantinas Čiurlionis...
  12. Nida Gaidauskienė

    Studija Tarp melancholijos ir desperacijos: M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Dies irae“ kontekstai

    Dar labiau tikėtina, kad jam buvo žinomas 1902 m. išleistas Jano Kasprowicziaus „Himnų“ rinkinys, kurio pirmoji dalis „Žūstančiam pasauliui“ prasidėjo kaip tik „Dies irae“ himnu, pasižyminčiu katastrofizmo nuotaika. J. Kasprowicziaus himnų žmogus, persmelktas prometėjiško maišto – jis raiškiau...
  13. Nida Gaidauskienė

    Studija Tarp melancholijos ir desperacijos: M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Dies irae“ kontekstai

    Pasklido daug „Dies irae“ teksto interpretacijų literatūroje; himno citatos, paleistos į aktyvią apyvartą Walterio Scotto „Paskutinio menestrelio dainoje“ (1805) bei Johanno Wolfgango Goethe’s dramos „Faustas“ pirmojoje dalyje (1806), XIX–XX a. sandūroje suskambo kitaip. Čiurlioniui kuriant...
  14. Nida Gaidauskienė

    Studija Tarp melancholijos ir desperacijos: M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Dies irae“ kontekstai

    Trilių, tremolo atkarpų esama ir „Dies irae“ eskize; jei paisysime grigališkojo choralo žodinio teksto bei jo vėlesnių literatūrinių interpretacijų, rūstybės baimė ir pabaigos siaubas užpildo atmosferą, iš kurios mėgina išsivaduoti lyrinis subjektas. Bręsdamas aplinkoje, kuriai nebūdingos...
  15. Nida Gaidauskienė

    Studija Tarp melancholijos ir desperacijos: M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Dies irae“ kontekstai

    Baimė ir drebėjimas, Søreno Kierkegaardo įvardyti kaip ribinių situacijų būsenos dar 1843 m., už protestantiškos Šiaurės ribų kurtame amžių sandūros moderniajame mene įgavo kitus pavidalus („Baimės ir drebėjimo“ fragmento vertimas paskelbtas 1907 m. „Chimeroje“Søren Kierkegaard (Johannes de...
  16. Nida Gaidauskienė

    Studija Tarp melancholijos ir desperacijos: M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Dies irae“ kontekstai

    Jautria klausa išgirsdavęs, kaip „vėjas egzekvijas gieda“Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Apie muziką ir dailę, p. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Apie muziką ir dailę, p. 53. Galbūt ši metafora ano meto kalboje buvo tapusi savotišku frazeologizmu: Kazimieras Puida, rašydamas savo kūrinį...
  17. Nida Gaidauskienė

    Studija Tarp melancholijos ir desperacijos: M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Dies irae“ kontekstai

    1905-aisiais, revoliucijos metais, šie motyvai eskizų albumuose įgavo keisčiausius pavidalus, tačiau vėliau akivaizdžiai retėjo. Kitur tiesioginės nuorodos į karstą kaip mirusiųjų keltą ilgainiui transformavosi į estetizuotą „Charono valties“ (žr. 7 iliust.Ten pat, 574 kompozicijos eskizas...
  18. Nida Gaidauskienė

    Studija Tarp melancholijos ir desperacijos: M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Dies irae“ kontekstai

    Paveikslu netapo nė groteskiškas Dance macabre stilistika nuškicuotas skeleto, mėtančio savo galvą, motyvas (žr. 6 iliustr.Ten pat, 308 kompozicijos eskizas (1904/05).) ar apiręs vyro portretasTen pat, 395 kompozicijos eskizas (1905).. 6. M. K. Čiurlionio kompozicijos eskizas (1904/05)
  19. Nida Gaidauskienė

    Studija Tarp melancholijos ir desperacijos: M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Dies irae“ kontekstai

    „Laidotuvių simfonijos“ paskutiniame paveiksle pusiausuka į langą bei karsto kojūgalį nusigręžusios būtybės sužvarbusi poza, paslėptas veidas redukuoja emocinį gestą, skirtingai nei vėliau M. K. Čiurlionio nukopijuotoje Sandro Botticellio „Išvarytosios“ (1496) figūrojeTen pat, 640 kompozicijos...
  20. Nida Gaidauskienė

    Studija Tarp melancholijos ir desperacijos: M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Dies irae“ kontekstai

    Panašu, kad autorius valingai atsisakė perteikti situaciją iš anapusybės perspektyvos, kaip, tarkim, pasirinko čekų dailininkas Jaroslavas Panuška, tapydamas „Mirusios motinos dvasią“ (1900), pro transcendencijos langą žvelgiančią į fizinio pasaulio šešėlių teatrą (žr. 3 iliustr.). 3. Jaroslavo...
Grįžti
Viršutinė Apatinė