• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Darius Jarmalavičius

    Straipsnis Stipraus štormo „Feliksas“ padariniai Lietuvos jūriniame krante

    Meteorologinė situacija ir metodika 2015 m. sausio 9 d. Atlanto vandenyne pradėjęs formuotis ciklonas, kuriam vėliau buvo suteiktas „Felikso“ vardas, judėdamas link Skandinavijos išsiskaidė į kelis labai aktyvius ciklonus. Vienas jų sausio 11 d. naktį pasiekė Lietuvos krantus. Klaipėdos...
  2. Darius Jarmalavičius

    Straipsnis Stipraus štormo „Feliksas“ padariniai Lietuvos jūriniame krante

    Įvadas Ekstremaliomis hidrometeorologinėmis sąlygomis vykstančių krantinių procesų tyrimai yra ypač svarbūs ne tik plečiant teorines krantotyros žinias, bet ir tobulinant krantosaugos būdus, užtikrinant hidrotechninių statinių saugumą bei prognozuojant kranto raidą. Deja, tiesioginiai...
  3. Darius Jarmalavičius

    Straipsnis Stipraus štormo „Feliksas“ padariniai Lietuvos jūriniame krante

    Santrauka. Ryškiausi kranto morfologijos pokyčiai fiksuojami prasiautus stipriems štormams bei uraganams, kai per trumpą laiką (keletą ar keliolika valandų) iš kranto išplaunami dideli smėlio kiekiai, paplūdimiai tampa siauri ir lėkšti, kopagūbrio jūriniame šlaite susiformuoja skardžiai. 2015 m...
  4. Darius Jarmalavičius

    Straipsnis Morfolitologinių anomalijų Kuršių nerijos jūros krante nustatymas

    Identification of the Morpholitological Anomalies in Curonian Spit Sea Coast Summary. Sand spit is the geosystem formed by longshore sediment transport. Its describing morphological and lithological indices generally change continuously. In such systems morphological and lithological anomalies...
  5. Darius Jarmalavičius

    Straipsnis Morfolitologinių anomalijų Kuršių nerijos jūros krante nustatymas

    Literatūra Bascom, Willard H., “The Relationship between Sand Size and Beach Face Slope,” Transactions American Geophysical Union, 1951, vol. 32, no. 6, pp. 866–874. Bitinas, Albertas; Paulius Aleksa, Aldona Damušytė, Saulius Gulbinskas, Darius Jarmalavičius, Modestas Kuzavinis, Vytautas...
  6. Darius Jarmalavičius

    Straipsnis Morfolitologinių anomalijų Kuršių nerijos jūros krante nustatymas

    Apibendrinimas Kuršių nerijos jūros kranto morfologinė įvairovė glaudžiai susijusi su paplūdimius formuojančio smėlio kiekiu ir jo granuliometrine sudėtimi. Didėjant smėlio kiekiui ir smulkėjant smėliui, formuojasi platesni paplūdimiai bei aukštesnis kopagūbris, o mažėjant smėlio kiekiui bei jam...
  7. Darius Jarmalavičius

    Straipsnis Morfolitologinių anomalijų Kuršių nerijos jūros krante nustatymas

    Negalima ir vienareikšmiškai teigti, kad tai praeityje susiformavusi anomalija, nepavaldi šiuolaikiniams hidrodinaminiams procesams. Visų pirma ankstesniuose darbuoseŽr. ten pat. teigiama, kad nerija formavosi toliau nei 2 km į vakarus nuo šiuolaikinės kranto linijos. Be to, gręžiniuose aptikti...
  8. Darius Jarmalavičius

    Straipsnis Morfolitologinių anomalijų Kuršių nerijos jūros krante nustatymas

    Reikėtų paminėti dar vieną svarbų faktą: 1980 m. buvo atlikti Kuršių nerijos marių paplūdimių smėlio granuliometrinės sudėties tyrimaiŽr. Vaižgantas Kirlys, Rožė Stauskaitė, „Kuršių marių šiaurės vakarinės kranto zonos smėlio nešmenų granuliometrinė ir mineraloginė sudėtis ir pasiskirstymas“...
  9. Darius Jarmalavičius

    Straipsnis Morfolitologinių anomalijų Kuršių nerijos jūros krante nustatymas

    Kaip jau buvo minėta, vidutinis smėlio dalelių skersmens padidėjimas šioje kranto atkarpoje susijęs su 0,4–0,63 mm frakcijos atsiradimu (3 pav.), o 0,315–0,4 mm frakcijos smėlio, kuris sudaro tarpinę padėtį tarp 0,4–0,63 mm ir 0,2–0,315 mm (vyraujančios Kuršių nerijos jūros krante), yra mažiau...
  10. Darius Jarmalavičius

    Straipsnis Morfolitologinių anomalijų Kuršių nerijos jūros krante nustatymas

    Diskusija Kuršių nerijos formavimosi pobūdis nulėmė jūros kranto kraštovaizdžio homogeniškumą. Pagrindinis veiksnys, maždaug prieš 5000 metų pradėjęs formuoti neriją, buvo išilginis nešmenų srautas, nešęs didelius kiekius smėlio nuo ardomo Sembos pusiasalioŽr. Vytautas Gudelis, Lietuvos įjūris...
  11. Darius Jarmalavičius

    Straipsnis Morfolitologinių anomalijų Kuršių nerijos jūros krante nustatymas

    Vertinant smėlio kiekio, susikaupusio kopagūbryje, kaitos standartizuotas reikšmes (7 pav.) matome, kad smėlio kiekis išlieka gana vienodas visame kopagūbryje. 7 pav. Smėlio kiekio kopagūbryje standartizuotų reikšmių kaita išilgai kranto / Fig. 7. Foredune sand volume z value change along the...
  12. Darius Jarmalavičius

    Straipsnis Morfolitologinių anomalijų Kuršių nerijos jūros krante nustatymas

    Smėlio dalelių dydis lemia ne tik paplūdimių, bet ir kopagūbrio morfometrinius rodiklius. Kadangi stambiagrūdis smėlis sunkiau pernešamas vėjo, iš jo sunkiau formuojasi kopagūbris. Dėl minėtos priežasties ties Juodkrantės gyvenviete yra pats žemiausias kopagūbris. Standartizuotos santykinio...
  13. Darius Jarmalavičius

    Straipsnis Morfolitologinių anomalijų Kuršių nerijos jūros krante nustatymas

    Paplūdimio plotis yra glaudžiai susijęs su paplūdimio nuolydžiu. Pastarajam kintant išilgai kranto pastebimos panašios tendencijos (5 pav.). 5 pav. Paplūdimio nuolydžio standartizuotų reikšmių kaita išilgai kranto / Fig. 5. Beach slope z value change along the coast Išsiskiria du ruožai. Pirmas...
  14. Darius Jarmalavičius

    Straipsnis Morfolitologinių anomalijų Kuršių nerijos jūros krante nustatymas

    Analizuojant paplūdimio pločio kaitą išilgai Kuršių nerijos jūros kranto ryškiausi nukrypimai nuo vidutinio Kuršių nerijos jūros kranto paplūdimio pločio užfiksuoti ties Kopgaliu. Šioje trumpoje (maždaug 200 m) kranto atkarpoje, betarpiškai susijusioje su Klaipėdos uosto molu, nustatyti...
  15. Darius Jarmalavičius

    Straipsnis Morfolitologinių anomalijų Kuršių nerijos jūros krante nustatymas

    3 pav. Dalelių dydžio pasiskirstymas ties kopagūbrio papėde / Fig. 3. Sand grain size distribution near foredune toe Morfologinių rodiklių kaita Kad smėlio granuliometrinė sudėtis turi lemiamos įtakos formuojant bendrus kranto kraštovaizdžio bruožus, buvo jau pastebėta ankstesniuose darbuoseŽr...
  16. Darius Jarmalavičius

    Straipsnis Morfolitologinių anomalijų Kuršių nerijos jūros krante nustatymas

    Analizuojant vidutinio smėlio dalelių skersmens standartizuotų reikšmių kaitą (2 pav.) matome, kad smėlio dalelės nuosekliai stambėja tolstant nuo Klaipėdos uosto molo. 2 pav. Vidutinio smėlio dalelių skersmens standartizuotų reikšmių kaita. Trendas pateiktas išeliminavus kranto atkarpos tarp 20...
  17. Darius Jarmalavičius

    Straipsnis Morfolitologinių anomalijų Kuršių nerijos jūros krante nustatymas

    Smėlio granuliometrinės sudėties kaita Pagrindiniai veiksniai, formuojantys jūros kranto kraštovaizdį, yra paveldėti geomorfologiniai ypatumaiŽr. Stanley R. Riggs, William J. Cleary, Stephen W. Snyder, “Influence of Inherited Geologic Framework on Barrier Shore Face Morphology and Dynamics,”...
  18. Darius Jarmalavičius

    Straipsnis Morfolitologinių anomalijų Kuršių nerijos jūros krante nustatymas

    Remiantis skersinės kranto niveliacijos metu gautais duomenimis, buvo nustatoma kranto linijos padėtis, paplūdimio plotis bei nuolydis ir jame esančio smėlio kiekis, kopagūbrio santykinis ir absoliutus aukščiai, vakarinio šlaito nuolydis bei kopagūbrio smėlio kiekis. Taip pat buvo nustatomi šių...
  19. Darius Jarmalavičius

    Straipsnis Morfolitologinių anomalijų Kuršių nerijos jūros krante nustatymas

    Metodika Kuršių nerijos jūros kranto morfologiniai matavimai vykdomi nuo 1995 metų 29 profiliuose (1 pav.). 1 pav. Tyrimų rajonas. Brūkšneliais nurodytos tyrimų profilių vietos / Fig. 1. Location map. Lines with numbers are sites of investigation profiles
  20. Darius Jarmalavičius

    Straipsnis Morfolitologinių anomalijų Kuršių nerijos jūros krante nustatymas

    Įvadas Smėlio neriją apibūdinantys morfologiniai ir litologiniai rodikliai dažniausiai kinta tolydžiai išilgai jūros kranto. Ši tolygi kaita daugiausiai nulemta išilginio nešmenų srauto, jūros priekrantėje pernešančio didelius smėlio kiekius. Neretai tokiose sistemose atsiranda morfologinių ir...
Grįžti
Viršutinė Apatinė