• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Evaldas Juozelis

    Straipsnis Hermeneutinės mokslo filosofijos projektas

    Santrauka. žymaus hermeneutinės mokslo filosofijos atstovo Patricko Heelano supratimu, šiuolaikinė analitiškai orientuota mokslo filosofija stokoja metodologinių ir ontologinių instrumentų, galinčių adekvačiai išreikšti istorinį mokslo fenomeną. Hermeneutika, pasitelkusi tradicines kultūrinės...
  2. Evaldas Juozelis

    Straipsnis Postmoderniosios mokslo filosofijos politika: D. Ginevas prieš J. Rouse’ą

    The Politics of the Postmodern Philosophy of Science: D. Ginev versus J. Rouse Summary. Joseph Rouse’s philosophy of scientific practices is a conceptual model of an engagement between scientific practices and their political significance. It implies that a politically-oriented human...
  3. Evaldas Juozelis

    Straipsnis Postmoderniosios mokslo filosofijos politika: D. Ginevas prieš J. Rouse’ą

    Literatūra Crease, Robert P., “Hermeneutics and the Natural Sciences: Introduction,” Man and World 30, 1997, pp. 259–270. Crease, Robert P., The Play of Nature: Experimentation as Performance, Indiana University Press, Bloomington, 1993. Fuller, Steve, Explaining Science, Chicago, University of...
  4. Evaldas Juozelis

    Straipsnis Postmoderniosios mokslo filosofijos politika: D. Ginevas prieš J. Rouse’ą

    Man atrodo, kad išvertus į kasdienę kalbą kognityvinio egzistencializmo programos žinia yra būtent tokia: mokslas yra autonomiškas per se, ir į jo autonomiją nedemokratinėmis neopragmatistinėmis priemonėmis kėsinasi instrumentalistinė ideologija, prisidengusi Heideggerio praktinės hermeneutikos...
  5. Evaldas Juozelis

    Straipsnis Postmoderniosios mokslo filosofijos politika: D. Ginevas prieš J. Rouse’ą

    Tačiau tai turėtų reikšti, kad kognityvinio egzistencializmo programa yra (ir) politinė mokslo hermeneutikos alternatyva, akylai sauganti visuomenę nuo postmodernybės generuojamų instrumentalizacijos ir technologizacijos pavojų. Kur tokia „politika“ vykdoma? Kadangi ji negali remtis...
  6. Evaldas Juozelis

    Straipsnis Postmoderniosios mokslo filosofijos politika: D. Ginevas prieš J. Rouse’ą

    Antras Rouse’o prieigos prie mokslo fenomeno specifikos aspektas yra ta pati „politinė“ mokslo praktikų filosofijos orientacija. Būdama (ir) politine filosofine iniciatyva, mokslo praktikų filosofija siekia kritiškai peržiūrėti atitinkamas mokslų diskursyvines praktikas kaip nuolatinį...
  7. Evaldas Juozelis

    Straipsnis Postmoderniosios mokslo filosofijos politika: D. Ginevas prieš J. Rouse’ą

    Šie reikalavimai nėra natūralizmui implicitiško moksliško racionalumo režimo rezultatas, bet „atskaitomybė“ pasauliui. Ir ši atskaitomybė, kurią Rouse’as ypač linksniuoja vėlesniuose savo tekstuose, tiesiog neišsitenka jo paties naujojo natūralizmo ribose. Tai „kontekstualistinis...
  8. Evaldas Juozelis

    Straipsnis Postmoderniosios mokslo filosofijos politika: D. Ginevas prieš J. Rouse’ą

    Bet man atrodo, kad iš hermeneutinio tokio santykio „permąstymo“ Rouse’as nebeturi itin daug ko pasimokyti. Tiesa, ontinės-ontologinės skirties Rouse’as pernelyg neima domėn (kita vertus, aptardamas fenomenų sampratą jis ne kartą užsimena, jog tokia skirtis yra reikšminga), vis dėlto aš nematau...
  9. Evaldas Juozelis

    Straipsnis Postmoderniosios mokslo filosofijos politika: D. Ginevas prieš J. Rouse’ą

    Be to, Rouse’o interpretatyvusis pragmatizmas tvirtina, jog iš to, kad prasminga veika yra saviinterpretatyvaus pobūdžio, neseka išvada, kad tokios veikos interpretavimas sąlygoja specifinį tyrimo proceso statusą (ir šiuo atžvilgiu šliejasi prie P. Heelano fenomenologinės hermeneutikos...
  10. Evaldas Juozelis

    Straipsnis Postmoderniosios mokslo filosofijos politika: D. Ginevas prieš J. Rouse’ą

    Bėda ta, kad Rouse’o suvokiamas pasaulis (analogiškas Heideggerio pasaulio pasauliškumui) stokoja ontinės-ontologinės skirties, arba hermeneutinės ontologijos, kurios ribose pasaulio pasauliškumas turėtų būti dešifruojamas. Joks atsitiktinumas, kad Rouse’as remiasi Heideggerio ontologija, tačiau...
  11. Evaldas Juozelis

    Straipsnis Postmoderniosios mokslo filosofijos politika: D. Ginevas prieš J. Rouse’ą

    Be to, jei diskursyvines praktikas Rouse’o siūlymu suvoksime tik normatyvinės atskaitomybės požiūriu, kaip „vyksmus“ (performances), kurie vertintini teisingumo ir klaidingumo normų atžvilgiu, jie turi būti integruoti į praktikų supratimo ir interpretacijos horizontą, arba būti projektuojami...
  12. Evaldas Juozelis

    Straipsnis Postmoderniosios mokslo filosofijos politika: D. Ginevas prieš J. Rouse’ą

    Jei Rouse’as (kaip ir R. Rorty) propaguoja subjektyvųjį pragmatizmą (kuris vis dėlto pripažintinas kaip politinė-normatyvinė laikysena, o ne tyrimo programa), iš kurio reikalautinas vienoks ar kitoks apčiuopiamas rezultatas, kodėl išimtis darytina objektyviajam pragmatizmui? Aš Ginevo tekstuose...
  13. Evaldas Juozelis

    Straipsnis Postmoderniosios mokslo filosofijos politika: D. Ginevas prieš J. Rouse’ą

    Antra priežastis įžvelgtina Ginevo siekyje Rouse’ui priskirti populistinę Feyerabendo poziciją, pasak kurios valstybės finansuojami mokslai jai ir turi būti atskaitingi, valstybę atstovaujant atitinkamiems iš „ekspertų“ ir „pasauliečių“ suformuotiems „komitetams“. Tačiau taip tvirtinti reiškia...
  14. Evaldas Juozelis

    Straipsnis Postmoderniosios mokslo filosofijos politika: D. Ginevas prieš J. Rouse’ą

    Tvirtinime, jog praktikų kontekstualumas ir situatyvumas yra pakankamas pagrindas praktikoms suprasti, esama politinio judesio: bet kas, socialiniaispragmatiniais ryšiais susietas su atitinkamais kontekstais ir situacijomis, kuriose „vyksta“ praktika, t. y. dalyvaujantis „episteminėse jungtyse“...
  15. Evaldas Juozelis

    Straipsnis Postmoderniosios mokslo filosofijos politika: D. Ginevas prieš J. Rouse’ą

    Tai neprieštarauja Rouse’o mokslo praktikų filosofijos dvasiai: kova dėl žinojimo ir tiesos negali baigtis nei politine doktrina, nei epistemologine reprezentatyvia sistema; kita vertus, klaustina, ar iki galo „stumiama“ karo metafora neišvengiamai nežymi mokslo praktikų filosofijos...
  16. Evaldas Juozelis

    Straipsnis Postmoderniosios mokslo filosofijos politika: D. Ginevas prieš J. Rouse’ą

    Čia nėra taip, kad racionaliai argumentacijai ar tiesos diskursui priešpriešinama galia ir dominavimas, bet pripažįstama, kad jokie argumentai ar pretenzijos į žinojimą niekuomet nėra politiškai neutraliosA. Mickūno manymu, atlikdamas šuolį iš interesų ir jėgų susidūrimo sferos į viešąją sferą...
  17. Evaldas Juozelis

    Straipsnis Postmoderniosios mokslo filosofijos politika: D. Ginevas prieš J. Rouse’ą

    Taigi „posuverenios“ epistemologijos ypatybė yra ta, jog legitimacijos problemą (greta kitų filosofijos suvereno proteguojamų naratyvų) mokslinio žinojimo dinamika inkorporuoja į patį „tiesos diskursą“. Cirkuliuojant heterogeniškoms konkuruojančioms žinioms legitimacijos kriterijai neatskiriami...
  18. Evaldas Juozelis

    Straipsnis Postmoderniosios mokslo filosofijos politika: D. Ginevas prieš J. Rouse’ą

    Nėra labai svarbu, kas tokio pobūdžio suverenią reprezentaciją generuoja (atskiri racionalūs subjektai ar mokslo bendruomenės, ar kultūriniu požiūriu homogeniškos visuomenės), bet lemiamos reikšmės turi tai, Čia, kaip ir „atradimo konteksto“ atribojimo nuo „pagrindimo konteksto“ atveju...
  19. Evaldas Juozelis

    Straipsnis Postmoderniosios mokslo filosofijos politika: D. Ginevas prieš J. Rouse’ą

    II Taigi kas lemia „amodernaus“ kultūrinių mokslo studijų naratyvo politinį pobūdį? Pasitelkęs M. Foucault žinojimo/galios analitiką, Rouse’as imasi politinio ir episteminio suverenumo dialektikos, ir pasitelkdamas moderniosios politikos tvarkos koncepcijų ir mokslinio žinojimo legitimacijos...
  20. Evaldas Juozelis

    Straipsnis Postmoderniosios mokslo filosofijos politika: D. Ginevas prieš J. Rouse’ą

    Tokia mokslo praktikų teorija (kaip, beje, ir sociokonstruktyvizmas ar fenomenologinė hermeneutika) mokslo studijas apibrėžia kaip filosofinio-mokslinio „metodo“ taikymą sau pačiam. Tai yra, čia mokslas tampa universaliai ir lanksčiai taikomu praktikų rinkiniu, ir tik šis taikymas yra natūrali...
Grįžti
Viršutinė Apatinė