• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Vytautas Jokubauskas

    Studija Didysis karas: diskursai ir atminimo praktika tarpukario Lietuvoje

    Didysis (Pirmasis pasaulinis) karas įvardytinas atskaitos tašku, reiškiniu, kai „viskas“ vyko „prieš“ arba „po karo“, tačiau kartu ir tam tikra laiko atkarpa, kuri iš esmės pakeitė žmonių gyvenimą, įsitvirtino atmintyje, o tarpukariu buvo įvairių diskursų sudedamoji dalis. Pabrėžtina, kad...
  2. Vytautas Jokubauskas

    Studija Didysis karas: diskursai ir atminimo praktika tarpukario Lietuvoje

    Turinys Didžiojo karo siužetai literatūroje5Karių patirtys: trys pralaimėjimai13Didysis karas Lietuvoje: nuostoliai, kančios, dekadansas ir laisvė17Didžiojo karo atminimo praktikos epizodai tarpukario Lietuvoje24Karių kapai31Išvados39Šaltiniai ir literatūra42The Great War: Discourses and...
  3. Vytautas Jokubauskas

    Studija Didysis karas: diskursai ir atminimo praktika tarpukario Lietuvoje

    Santrauka. Studijoje analizuojami Didžiojo (Pirmojo pasaulinio) karo diskursai ir atminimo kultūros praktika tarpukario Lietuvoje. Tyrime aptariama grožinės literatūros Didžiojo karo tema kiekis tarpukario Lietuvoje ir jos pobūdis (atkreipiant dėmesį į verstinių ir vietinių autorių kūrinių lygį...
  4. Vytautas Jokubauskas

    Straipsnis Kultūrinės veiklos centrai tarpukario Lietuvoje: „šaulių namai – tautos namai“

    Cultural Centers in the Interwar Lithuania: Riflemen’s Home – National Home Summary. Vladas Putvinskis, one of the founders of the Lithuanian Riflemen’s Union, romantically compared riflemen to bees and encouraged establishment of their “beehives” – riflemen’s homes, saying that he took as a...
  5. Vytautas Jokubauskas

    Straipsnis Kultūrinės veiklos centrai tarpukario Lietuvoje: „šaulių namai – tautos namai“

    Šaltiniai ir literatūra [Be pavadinimo, 1929 m.], Lietuvos centrinis valstybės archyvas (toliau – LCVA), f. 561, ap. 2, b. 648, l. 70–75. 144-ojo būrio vadas, „Šaulių namų statymo reikalu“, Trimitas, 1924, birželio 26, nr. 193, p. 24–25. 36-ojo Tvirtovės būrio 1937 m. liepos 29 d. raportas...
  6. Vytautas Jokubauskas

    Straipsnis Kultūrinės veiklos centrai tarpukario Lietuvoje: „šaulių namai – tautos namai“

    Pagal bendrą šaulių namų kūrimo koncepciją, pastatai turėjo „patys save išlaikyti“, t. y. veikla turėjo duoti pajamų vietos šaulių būriams, jų eksploatacijai, o pavyzdžiu buvo įvardijami čekų sokolų namai. Taip pat akcentuota, jog šaulių namuose kiekvienas šaulys turėjo rasti prieglobstį ir...
  7. Vytautas Jokubauskas

    Straipsnis Kultūrinės veiklos centrai tarpukario Lietuvoje: „šaulių namai – tautos namai“

    Šaulių namų statymo darbai, formuojant jų tinklą visoje Lietuvoje, pirmiausiai susidūrė su finansinėmis problemomis. Pradinė medžiaga leidžia teigti, kad Lietuvos vyriausybė pozityviai žiūrėjo į šaulių namų kūrimą, tam nemokamai ar lengvatinėmis sąlygomis suteikdama žemės sklypus, su nuolaida...
  8. Vytautas Jokubauskas

    Straipsnis Kultūrinės veiklos centrai tarpukario Lietuvoje: „šaulių namai – tautos namai“

    Išvados Lietuvos šaulių sąjungoje, siekiant plėtoti nuosavos infrastruktūros (šaulių namų) kultūrinę, sportinę ir karinę veiklą, tinklo kūrimo idėja buvo suformuota per pirmuosius sąjungos veiklos metus. Šią problemą siekta kompleksiškai spręsti visoje šalyje, todėl imtasi rengti standartinius...
  9. Vytautas Jokubauskas

    Straipsnis Kultūrinės veiklos centrai tarpukario Lietuvoje: „šaulių namai – tautos namai“

    LŠS Centro valdyba retoriškai klausė: „kas nuginčys, kad spauda šiandien [tarpukariu, 1931 m. – V. J.] yra galingiausias įrankis tautai auklėti ir jai vadovauti“V., „Šimtas posėdžių“, p. 223.. Vien LŠS leisto Trimito iki 1940 m. išėjo 1021 numeris, jo tiražas svyravo nuo 5 iki 30 tūkst...
  10. Vytautas Jokubauskas

    Straipsnis Kultūrinės veiklos centrai tarpukario Lietuvoje: „šaulių namai – tautos namai“

    Nors šaulių namai buvo gera materialinė bazė kultūrinei veiklai plėtoti, tačiau galima drąsiai teigti, kad chorai, orkestrai, teatrai bei bibliotekos veikė net ir ten, kur nebuvo šaulių namų. LŠS kultūrinės veiklos srityje vieni iš svarbiausių laikyti chorai ir teatrai, kurie propagavo tautinę...
  11. Vytautas Jokubauskas

    Straipsnis Kultūrinės veiklos centrai tarpukario Lietuvoje: „šaulių namai – tautos namai“

    Šaulių namai buvo didelės tautinės programos dalis, nes 1929 m. Tautos šventės proga LŠS nurodymuose teigta, kad švenčių tikslas Įvairių minėjimų bei švenčių progomis šaulių namai buvo puiki vieta vaidinimams, paskaitoms, vaišėms ir t. t. rengti.
  12. Vytautas Jokubauskas

    Straipsnis Kultūrinės veiklos centrai tarpukario Lietuvoje: „šaulių namai – tautos namai“

    LŠS 20-mečio proga pabrėžta, kad Tais pačiais metais pažymėta, kad „didžiausia šauliškos veiklos kliūtis – savų šaulių namų trūkumas, todėl šaulių daliniai rūpinasi statyti šaulių namus“„Svarbesni šaulių darbai“, 1939.. 1940 m. viena iš visuotinio šaulių atstovų suvažiavimo temų buvo susijusi...
  13. Vytautas Jokubauskas

    Straipsnis Kultūrinės veiklos centrai tarpukario Lietuvoje: „šaulių namai – tautos namai“

    XX a. 4-ojo dešimtmečio viduryje LŠS reorganizavus ir dar labiau integravus į kariuomenę, pastebimos ir naujo turinio antraštės: „Šaulių namai turi būti karinės tvirtovės“. Pabrėžiama, kad Anksčiau pastatyti šaulių namai tiko „susirinkimams, vakarams, klubui ar skaityklai intaisyti. Patenkina...
  14. Vytautas Jokubauskas

    Straipsnis Kultūrinės veiklos centrai tarpukario Lietuvoje: „šaulių namai – tautos namai“

    Tarpukariu buvo pabrėžiama, kad Lyginta, kad religija plito pirmiausia plečiant maldos namų tinklą, todėl ir „šauliškumui“, nors tai ne religija, būtinas infrastruktūros tinklas. Akcentuota bibliotekų, kino teatrų, dramos teatro, kaip labai didelę auklėjamą reikšmę turėjusio, nes scenos vaizdai...
  15. Vytautas Jokubauskas

    Straipsnis Kultūrinės veiklos centrai tarpukario Lietuvoje: „šaulių namai – tautos namai“

    Vienas pagrindinių LŠS tikslų buvo Lietuvos Šaulių namuose turėjo vykti gyventojų švietimas, steigtis liaudies universitetai, kursai, turėjo būti skaitomos paskaitos, tokių namų statyba laikyta misija: taip Skatinant statyti šaulių namus prognozuota: „nepajusime, kai po vienų kitų metų savo...
  16. Vytautas Jokubauskas

    Straipsnis Kultūrinės veiklos centrai tarpukario Lietuvoje: „šaulių namai – tautos namai“

    Kultūros židiniai Šaulių namai laikyta idealiausia mokymų vieta, todėl raginta kurti kuo tankesnį jų tinklą, kad kiekvienas šaulių būrys turėtų savo šaulių namus – „kultūros ir mokymo centrą, kur ir leistų laisvas nuo kasdieninio darbo valandas. […] Šaulio namai turi jį vilioti, o nestumti nuo...
  17. Vytautas Jokubauskas

    Straipsnis Kultūrinės veiklos centrai tarpukario Lietuvoje: „šaulių namai – tautos namai“

    XX a. 3-iojo dešimtmečio viduryje Latvijoje, pasirėmus Suomijos „Suojeluskunta“ pavyzdžiu, susidomėta aizsargų namų (lat. Aizsargu nami) kūrimo galimybe: pirmieji namai buvo pastatyti 1927 m. Jaunburtniekų valsčiuje, o iki 1934 m. buvo atidaryta 10 aizsargų namų. Padėtis pasikeitė ir darbai...
  18. Vytautas Jokubauskas

    Straipsnis Kultūrinės veiklos centrai tarpukario Lietuvoje: „šaulių namai – tautos namai“

    Kai kuriuose šaulių namuose įrengti kino teatrai nesiskyrė nuo privačių tokio pobūdžio įstaigųŽr. Įsakymas Šaulių sąjungai nr. 5, 1938 m. vasario 12 d., 1938., nes dar 1929 m. raginta: „nors mes dar neturime savo tautiškų filmų, bet tautiškumą kelti per kino-teatrą galėtume leisdami Lietuvos...
  19. Vytautas Jokubauskas

    Straipsnis Kultūrinės veiklos centrai tarpukario Lietuvoje: „šaulių namai – tautos namai“

    1937 m. Dusetose buvo atidaryti nauji šaulių namai (27 × 18,5 m), kuriuos puošė (3 pav.) „reikšmingas užrašas: Šaulių namai – Tautos namai“; juose – erdvi 500 sėdimų vietų salė su scena, šaulių būriui reikalingos patalpos, apylinkės teismas, teismo antstolis ir valstybinė bibliotekaŽr. V. D-as...
  20. Vytautas Jokubauskas

    Straipsnis Kultūrinės veiklos centrai tarpukario Lietuvoje: „šaulių namai – tautos namai“

    1936 m. buvo patvirtintas Vilijampolės šaulių namų projektasŽr. Vyriausiam statybos ir sauskelių inspektoriui, 1937.. 1937 m. Kauno 36-ajam ir 38-ajam šaulių būriams savivaldybė buvo nutarusi perduoti žemės sklypą, LŠS mokant 0,25 Lt nuomos mokestį už 1 m2. Sklypo laukta penkerius metus, o 1937...
Grįžti
Viršutinė Apatinė