• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Domininkas Burba

    Straipsnis Bajorų pasauliečių ir katalikų dvasininkų bei vienuolių teisinių ginčų ir konfliktų specifika Vilniaus mieste XVIII amžiuje

    Dažnai bylos vyko dėl skolų. Pvz., 1744 m. Valavičių koplyčios klebonas Antanas Zavadzkis (Antoni Zawadzki) protestavo prieš bajorus Steponą ir Teresę Kazakevičius dėl to, kad šie neatidavė 30 auksinų sumos. Už tai teismas juos nuteisė banicija ir infamija ir leido perimti jų namą už Aušros...
  2. Domininkas Burba

    Straipsnis Bajorų pasauliečių ir katalikų dvasininkų bei vienuolių teisinių ginčų ir konfliktų specifika Vilniaus mieste XVIII amžiuje

    1744 m. į teismą kreipėsi Vilniaus vyskupas Mykolas Zenkovičius ir protestavo prieš Kazimierą Romanovičių (Kazimierz Romanowicz) ir jo bendrininkus. Konfliktas kilo dėl mūrelių ir griuvėsių vyskupo jurisdikoje, juos minėtasis bajoras siekė pasigrobti. Jie neleido net teismo pareigūnui aprašyti...
  3. Domininkas Burba

    Straipsnis Bajorų pasauliečių ir katalikų dvasininkų bei vienuolių teisinių ginčų ir konfliktų specifika Vilniaus mieste XVIII amžiuje

    1748 m. dėl Vinholdų mūrinio namo Pilies gatvėje, Vilniuje, pasisavinimo Lydos pavieto vaiskaitis Mykolas Olševskis (Michał Olszewski) kreipėsi į pilies teismą protestuodamas prieš Vilniaus akademijos jėzuitusŽr. 1748 rugsėjo 5, Lydos pavieto vaiskaičio Mykolo Olševskio skundas prieš Vilniaus...
  4. Domininkas Burba

    Straipsnis Bajorų pasauliečių ir katalikų dvasininkų bei vienuolių teisinių ginčų ir konfliktų specifika Vilniaus mieste XVIII amžiuje

    1743 m. Vilniaus reguliniai kanauninkai bylinėjosi su Vilniaus pavaivadžiu Mikalojumi Petrusevičiumi. Konfliktas kilo dėl prekiavimo kanauninkų jurisdikoje Antakalnyje, vadintoje Žvejų (Rybacka). Skunde aiškinta, kad artilerijos žmonės mušė ir vijo iš turgaus kanauninkų žmonesŽr. 1743 rugsėjo...
  5. Domininkas Burba

    Straipsnis Bajorų pasauliečių ir katalikų dvasininkų bei vienuolių teisinių ginčų ir konfliktų specifika Vilniaus mieste XVIII amžiuje

    1746 m. Vilniaus karmelitai protestavo prieš Slonimo pavieto pataurininkį Tomą Bulharyną (Tomasz Bulharyn). Konfliktas kilo dėl to, kad pataurininkio žmonės apkaltino vienuolyno pavaldinius nedeklaravus Zelvoje (dabartinė Baltarusija) pirktų prekių, atėmė jas, sumušė ir uždarė juos į...
  6. Domininkas Burba

    Straipsnis Bajorų pasauliečių ir katalikų dvasininkų bei vienuolių teisinių ginčų ir konfliktų specifika Vilniaus mieste XVIII amžiuje

    Tyrime neretai sunku atskirti, kurie konfliktai buvo tiktai ekonominiai finansiniai, kurie tik smurtiniai. Daugelis bylų turi ir vienų, ir kitų požymių. Pvz., ypač Iždo tribunolo bylose dažni konfliktai dėl mokesčių ar muitų, po kurių kilo muštynės, nelegalūs įkalinimai. Kita vertus, pvz...
  7. Domininkas Burba

    Straipsnis Bajorų pasauliečių ir katalikų dvasininkų bei vienuolių teisinių ginčų ir konfliktų specifika Vilniaus mieste XVIII amžiuje

    Straipsnio tikslas – parodyti šių dviejų visuomenės sluoksnių konfliktų Vilniuje specifiką ir išsiaiškinti, ar galima konstatuoti sisteminius nesutarimus ar tik pavienių asmenų bei institucijų konfliktus. Keliami uždaviniai: nustatyti, išskirti ir išnagrinėti, kokie ekonominiai finansiniai ir...
  8. Domininkas Burba

    Straipsnis Bajorų pasauliečių ir katalikų dvasininkų bei vienuolių teisinių ginčų ir konfliktų specifika Vilniaus mieste XVIII amžiuje

    Kiltų klausimas, kodėl pasirinktas nagrinėti tik vienas tarpusavio santykių aspektas – teisiniai konfliktai? Viena vertus, jie yra lengviau aptinkami ir išskiriami. Dvasininkai ir vienuoliai bei pasauliečiai, kaip jau minėta, gyveno ir veikė dažniausiai drauge, tad jų veiklos šaltiniai neretai...
  9. Domininkas Burba

    Straipsnis Bajorų pasauliečių ir katalikų dvasininkų bei vienuolių teisinių ginčų ir konfliktų specifika Vilniaus mieste XVIII amžiuje

    Visų pirma reikėtų atsakyti į klausimą, ar galima tyrime atskirti dvasininkų bei vienuolių ir bajorų pasauliečių sluoksnius. Visi hierarchai, absoliuti dauguma aukštesniųjų ir vidutinės, netgi žemesnės grandies dvasininkų, vienuolynų viršininkų bei vienuolių buvo kilę iš bajorų, atstovaudavo...
  10. Domininkas Burba

    Straipsnis Bajorų pasauliečių ir katalikų dvasininkų bei vienuolių teisinių ginčų ir konfliktų specifika Vilniaus mieste XVIII amžiuje

    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) miestų istorija vargu ar gali būti įvairiapusiškai nagrinėjama be bajorijos ir bažnyčios institucijų šaltiniųStraipsnis parengtas vykdant Lietuvos mokslų tarybos podoktorantūrinės stažuotės programą. Projekto tema „Bajorai Vilniaus mieste XVIII...
  11. Domininkas Burba

    Straipsnis Bajorų pasauliečių ir katalikų dvasininkų bei vienuolių teisinių ginčų ir konfliktų specifika Vilniaus mieste XVIII amžiuje

    Santrauka. Tiriant teisinius bajorų pasauliečių ir katalikų dvasininkų bei vienuolių konfliktus XVIII a. Vilniuje aiškėja, kad tokių bylų būta nemažai. Vilniaus pavieto pilies ir žemės teismų, Lietuvos metrikos asesorių teismo, Lietuvos iždo tribunolo bylų medžiaga suteikia nemažai informacijos...
  12. Domininkas Burba

    Straipsnis Teisinis kriminalinis bajorų ir Vilniaus miestiečių santykių aspektas XVIII a. (Vilniaus pavieto pilies teismo duomenimis)

    The Legal Criminal Aspects of the Relations between the Nobility and Townspeople in Vilnius in the 18th Century (According to the Data of Vilnius District Castle Court) Summary. The co-existence of two social classes – the nobility and the townspeople – in Vilnius in the 18th century can be...
  13. Domininkas Burba

    Straipsnis Teisinis kriminalinis bajorų ir Vilniaus miestiečių santykių aspektas XVIII a. (Vilniaus pavieto pilies teismo duomenimis)

    Šaltiniai ir literatūra „[…] to jest na karę szubieniczną przez mistrza magistratu wileńskiego […]“, 1739 03 11 teismo sprendimas, LVIA, SA, b. 4839, l. 5v. 1717 03 27 Vaznio Stepono Filipovičiaus (Stefan Filipowicz) reliacinis kvitas, LVIA, SA, b. 4731, l. 769. 1717 04 10 Antano Zagorskio...
  14. Domininkas Burba

    Straipsnis Teisinis kriminalinis bajorų ir Vilniaus miestiečių santykių aspektas XVIII a. (Vilniaus pavieto pilies teismo duomenimis)

    Išvados 1.XVIII a. Vilniaus miestiečių ir bajorų santykius fiksuojančios bylos bendrame Vilniaus pavieto pilies teismo bylų spektre nesudarė didelio nuošimčio, tačiau Vilniaus erdvėje vykusių teisminių konfliktų kontekste jų kiekis buvo gana ryškus. Pilies teismo medžiagoje miestiečiai...
  15. Domininkas Burba

    Straipsnis Teisinis kriminalinis bajorų ir Vilniaus miestiečių santykių aspektas XVIII a. (Vilniaus pavieto pilies teismo duomenimis)

    Pilies teismo knygose pasitaiko bylų, kuriose akcentuojami luomų bendradarbiavimo faktai. Kai kada bajorai tiesiog būdavo miestiečių globėjais, gynėjais: 1722 m. LDK etmonas Liudvikas Pociejus apsiėmė globoti Vilniaus batsiuvį Grigalių Adamovičių (Hrehory Adamowicz), ir virš pastarojo namų Šv...
  16. Domininkas Burba

    Straipsnis Teisinis kriminalinis bajorų ir Vilniaus miestiečių santykių aspektas XVIII a. (Vilniaus pavieto pilies teismo duomenimis)

    XVIII a. Vilniuje pasitaikė ir konfliktų dėl griovimo darbų. 1785 m. įvyko teisinis ginčas dėl bokšto, stovėjusio Rūdninkų gatvės gale už miesto sienos ir pylimo, šalia Pšedzeckių (Przezdzieccy) ir Zaricos seniūno Antano Kašico (Antoni Kaszycz) rūmų. Žmonės ardė bokštą ir ėmė medžiagas...
  17. Domininkas Burba

    Straipsnis Teisinis kriminalinis bajorų ir Vilniaus miestiečių santykių aspektas XVIII a. (Vilniaus pavieto pilies teismo duomenimis)

    Dviejų luomų atstovų ginčai kildavo ir dėl nuosavybės objektų – namų, sklypų bei mokesčių už juos. 1724 m. Zaricos (dabartinė Baltarusija netoli Gardino) seniūnas Stanislovas Kašyčas (Stanisław Kaszycz) skundė Vilniaus magistratą, teigdamas, kad Rudzianskių mūrinis namas Vilniuje, Rūdninkų...
  18. Domininkas Burba

    Straipsnis Teisinis kriminalinis bajorų ir Vilniaus miestiečių santykių aspektas XVIII a. (Vilniaus pavieto pilies teismo duomenimis)

    Jau minėta, kad ne visos bylos pavietų teismų knygose buvo smurtinės. Vagystės buvo minimos retai: antai 1725 m. miestietis auksakalys Gabrielius Kšyžanovskis (Gabriel Krzyzanowski) skundė bajorą Podleckį (Podlecki), esą šis pavogė jo dramblio kaulu papuoštą skrynelę su brangenybėmisŽr. 1725 03...
  19. Domininkas Burba

    Straipsnis Teisinis kriminalinis bajorų ir Vilniaus miestiečių santykių aspektas XVIII a. (Vilniaus pavieto pilies teismo duomenimis)

    Miestiečiai bei bajorai skųsdavosi ir dėl plėšimo. Antai 1722 m. karininko Venediero (Wenedyer) tarnas bajoras Konstantinas Rogožinskis (Konstanty Rogożyński) buvo sumuštas ir apiplėštas (atimtas kardas) miestiečio pirklio ir kromininko Juozapo Jachimovičiaus (Jozef Jachymowicz) bei jo...
  20. Domininkas Burba

    Straipsnis Teisinis kriminalinis bajorų ir Vilniaus miestiečių santykių aspektas XVIII a. (Vilniaus pavieto pilies teismo duomenimis)

    Miestiečiai ir bajorai skundė vieni kitus ir dėl namų užpuolimo. Tai trečias pagal kiekį kaltinimas smurtiniu nusikaltimu bajorų ir miestiečių bylose. 1728 m. buvo užpultas LDK instigatoriaus Juozapo Krulikovskio (Jozef Krolikowski) mūrinis namas Mėsinių gatvėje. Dėl šio nusikaltimo kaltinti...
Grįžti
Viršutinė Apatinė