• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Gediminas Petrauskas

    Studija Laidojimo papročių ir pomirtinio gyvenimo sampratos tyrinėjimai Lietuvos archeologijoje: istoriografinis aspektas

    Vėlesniuose darbuose M. Alseikaitė-Gimbutienė sėkmingai tęsė pomirtinio pasaulio sampratos tyrinėjimus. Pokario metais emigracijoje pasirodžiusiuose straipsniuose daug dėmesio teikė žmonių santykiui su mirtimi ir ją lydinčiomis piktosiomis jėgomis, vaiduokliais bei mirusiaisiais, tikėjimą...
  2. Gediminas Petrauskas

    Studija Laidojimo papročių ir pomirtinio gyvenimo sampratos tyrinėjimai Lietuvos archeologijoje: istoriografinis aspektas

    Autorės teigimu, pomirtinio pasaulio samprata priklausė nuo įvairių kultūrinių, socialinių ir ekonominių veiksnių, gyvenimas po mirties praeityje įsivaizduotas kaip gyvųjų pasaulio tąsa ir atspindys. Tyrinėtoja daro išvadą, kad mirusiųjų deginimo esmė yra lengvesnis sielos atsiskyrimas nuo...
  3. Gediminas Petrauskas

    Studija Laidojimo papročių ir pomirtinio gyvenimo sampratos tyrinėjimai Lietuvos archeologijoje: istoriografinis aspektas

    Autorė diplominio ir vėlesnių studijų kryptį, iš dalies – ir tyrimo metodiką perėmė iš minėto J. Basanavičiaus darbo, kuriame senovės lietuvių gyvenimo ir mirties sampratos tyrinėjimai buvo neatsiejami nuo tautosakos, religijos ir mitologijosŽr. Norbertas Vėlius, “Marija Gimbutas: The...
  4. Gediminas Petrauskas

    Studija Laidojimo papročių ir pomirtinio gyvenimo sampratos tyrinėjimai Lietuvos archeologijoje: istoriografinis aspektas

    1942 m. M. Alseikaitė-Gimbutienė Vilniaus universitete apgynė diplominį darbą „Laidosena Lietuvoje geležies amžiuje“. Tai pirmasis platus autorės atliktas laidojimo papročių tyrimasŽr. Marija Alseikaitė-Gimbutienė, Laidosena Lietuvoje geležies amžiuje, 1942.. Didžiausia, 265 puslapių, darbo...
  5. Gediminas Petrauskas

    Studija Laidojimo papročių ir pomirtinio gyvenimo sampratos tyrinėjimai Lietuvos archeologijoje: istoriografinis aspektas

    1 pav. M. Alseikaitės-Gimbutienės kartotekos kortelės (VUB RS, f. 154–503/1–3). G. Petrausko nuotr. / Fig. 1. Index cards of the index card file by M. Alseikaitė-Gimbutienė (VUB RS, f. 154–503/1–3). Photo by G. Petrauskas 2 pav. M. Alseikaitės-Gimbutienės kortelių pavyzdžiai: a) bibliografinė...
  6. Gediminas Petrauskas

    Studija Laidojimo papročių ir pomirtinio gyvenimo sampratos tyrinėjimai Lietuvos archeologijoje: istoriografinis aspektas

    Netrukus M. Alseikaitė-Gimbutienė, lankydama J. Puzino dėstomus proistorės kursus ir dalyvaudama profesoriaus rengiamose archeologinėse ekspedicijose, atrado naują sritį – Lietuvos proistorę. Atrodo, būtent tai, kad tyrinėtoja archeologiją pažino jau turėdama tvirtus tautosakos, senosios...
  7. Gediminas Petrauskas

    Studija Laidojimo papročių ir pomirtinio gyvenimo sampratos tyrinėjimai Lietuvos archeologijoje: istoriografinis aspektas

    Studijų metais susiformavusiems M. Alseikaitės-Gimbutienės moksliniams interesams didžiausią įtaką darė ir būsimos mokslininkės asmenybę, tyrimų kryptis formavo daug dėmesio jai skyrę kalbininkas prof. Antanas Salys ir archeologas prof. J. Puzinas. Vieno žymiausių XX a. lituanistų A. Salio...
  8. Gediminas Petrauskas

    Studija Laidojimo papročių ir pomirtinio gyvenimo sampratos tyrinėjimai Lietuvos archeologijoje: istoriografinis aspektas

    Marijos Alseikaitės-Gimbutienės tyrinėjimai: tarpdalykinės pomirtinio gyvenimo sampratos paieškos M. Alseikaitė-Gimbutienė yra žymiausia pasaulyje Lietuvos archeologė, priešistorės tyrimuose palikusi ryškų pėdsaką. Tyrinėtoja, mokslininkės kelią pradėjusi Tėvynėje, didžiąją savo mokslinio...
  9. Gediminas Petrauskas

    Studija Laidojimo papročių ir pomirtinio gyvenimo sampratos tyrinėjimai Lietuvos archeologijoje: istoriografinis aspektas

    1938 m. išleistas mokslinės Lietuvos archeologijos pradininko Jono Puzino (1905–1978) veikalas „Naujausių proistorinių tyrinėjimų duomenys“Žr. Jonas Puzinas, Rinktiniai raštai, I: Proistorė, 1938.. Ši knyga padarė didelę įtaką tolesnei Lietuvos archeologijos sampratai ir raidai. J. Puzinas...
  10. Gediminas Petrauskas

    Studija Laidojimo papročių ir pomirtinio gyvenimo sampratos tyrinėjimai Lietuvos archeologijoje: istoriografinis aspektas

    Viename pirmųjų P. Tarasenkos darbų, mokykloms skirtame archeologijos vadovėlyje, pavadintame „Priešistorinė Lietuva. Vadovas krašto praeities tyrimo darbams“, yra autoriaus minčių apie sielos – mirusiojo vėlės – atsiradimą neolite, gyvavimą po mirties, įsikūnijimą į žmones, akmenis ir atskirus...
  11. Gediminas Petrauskas

    Studija Laidojimo papročių ir pomirtinio gyvenimo sampratos tyrinėjimai Lietuvos archeologijoje: istoriografinis aspektas

    Atradimų Velikuškių I piliakalnyje paskatintas P. Tarasenka samprotavo, kad senovės lietuviai tikėjo pomirtiniu gyvenimu, o mirusiųjų deginimas simbolizavo sielos išlaisvinimą iš kūnoŽr. Petras Tarasenka, „Apeiginiai Lietuvos piliakalniai“, p. 413; Didžiųjų Tyrulių paslaptys, p. 148, 155...
  12. Gediminas Petrauskas

    Studija Laidojimo papročių ir pomirtinio gyvenimo sampratos tyrinėjimai Lietuvos archeologijoje: istoriografinis aspektas

    Svarų indėlį į senovės lietuvių laidojimo papročių tyrinėjimus įnešė Jonas Basanavičius (1851–1927). Tyrinėtojas, labiau domėjęsis mirusiųjų kaukolėmis ir kitais kaulais nei archeologiniais radiniais, XX a. pirmajame ir antrajame dešimtmečiuose Lietuvoje kasinėjo įvairius XV–XIX a...
  13. Gediminas Petrauskas

    Studija Laidojimo papročių ir pomirtinio gyvenimo sampratos tyrinėjimai Lietuvos archeologijoje: istoriografinis aspektas

    XIX a. viduryje ir antrojoje pusėje laidojimo paminklus plačiai kasinėjo jau daugiau senovės tyrinėtojų: E. Tiškevičiaus vyresnysis brolis Konstantinas Tiškevičius (1806–1868), Adomas Honoris Kirkoras (1818–1886), Tadas Daugirdas (1852–1919), Eduardas Volteris (1856–1941), Fiodoras Pokrovskis...
  14. Gediminas Petrauskas

    Studija Laidojimo papročių ir pomirtinio gyvenimo sampratos tyrinėjimai Lietuvos archeologijoje: istoriografinis aspektas

    Straipsnyje apžvelgiami mirties ir pomirtinio gyvenimo sampratos tyrinėjimai Lietuvos archeologijoje; nagrinėjama, koks tyrėjų požiūris į praeities laidojimo papročius skleidžiasi istoriografijoje. Analizuojant Lietuvos autorių darbuose pateikiamą laidosenos interpretaciją, siekiama atskleisti...
  15. Gediminas Petrauskas

    Studija Laidojimo papročių ir pomirtinio gyvenimo sampratos tyrinėjimai Lietuvos archeologijoje: istoriografinis aspektas

    Įvadas Senovės laidojimo vietos jau seniai domina tyrinėtojus. Nuo XIX a. vidurio, kai Lietuvoje pradėta tyrinėti laidojimo paminklus, buvo sukaupta daug vertingų duomenų. Jais remiantis apibrėžta įvairių laikotarpių laidosena, nusakyti jos bruožai, teritoriniai panašumai ir skirtumai. Šios...
  16. Gediminas Petrauskas

    Studija Laidojimo papročių ir pomirtinio gyvenimo sampratos tyrinėjimai Lietuvos archeologijoje: istoriografinis aspektas

    Turinys Įvadas3Laidojimo papročiai pirmuosiuose archeologų darbuose4Marijos Alseikaitės-Gimbutienės tyrinėjimai: tarpdalykinės pomirtinio gyvenimo sampratos paieškos10Laidojimo papročių interpretavimas sovietmečiu18Mirties ir pomirtinio gyvenimo sampratos tyrinėjimai nepriklausomoje...
  17. Gediminas Petrauskas

    Studija Laidojimo papročių ir pomirtinio gyvenimo sampratos tyrinėjimai Lietuvos archeologijoje: istoriografinis aspektas

    Santrauka. Senovės laidojimo vietos jau seniai domina tyrinėtojus. Nuo XIX a. vidurio, kai Lietuvoje pradėta tyrinėti laidojimo paminklus, buvo sukaupta daug vertingų duomenų. Jais remiantis apibrėžta įvairių laikotarpių laidosena, nusakyti jos bruožai, teritoriniai panašumai ir skirtumai. Šios...
Grįžti
Viršutinė Apatinė