• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Gabrielė Gudaitienė

    Studija Netitnaginių uolienų apdirbimo technologijos ir dirbinių gamyba finaliniame paleolite–mezolite Lietuvoje

    Peržvelgus netitnaginių uolienų radinių kolekciją, aptikti 102 radiniai: 2 šlifavimo plokščių fragmentai (1 jotnio smiltainio, 1 diabazo), 1 jotnio smiltainio muštukas, 4 neapdirbti apvalainukai ir jų fragmentai (1 granito, 2 smiltainio, 1 diabazo), 2 apskaldytų smiltainio apvalainukų...
  2. Gabrielė Gudaitienė

    Studija Netitnaginių uolienų apdirbimo technologijos ir dirbinių gamyba finaliniame paleolite–mezolite Lietuvoje

    Margių „Salos“ senovės gyvenvietė (Varėnos r., Kaniavos sen.) tyrinėta 1995–1996, 1999 m. (E. Šatavičius). Ištyrus 60 m2, po armeniu aptiktas kultūrinis sluoksnis, kuriame buvo: titnaginio inventoriaus, netitnaginių uolienų radinių, keramikos šukių, osteologinės medžiagos, metalinių dirbinių...
  3. Gabrielė Gudaitienė

    Studija Netitnaginių uolienų apdirbimo technologijos ir dirbinių gamyba finaliniame paleolite–mezolite Lietuvoje

    Karaviškių 6 (Karaviškių 2) senovės gyvenvietė (Varėnos r., Kaniavos sen.) 1994, 1997–1999 m. tyrinėta T. Ostrausko ir G. Piličiausko. 2000–2001, 2003–2005 m. tyrimus gyvenvietėje tęsė G. Piličiauskas. Iš viso ištyrus 1 007 m2, kultūriniame sluoksnyje (taip pat ir arimo suardytame) buvo rasta...
  4. Gabrielė Gudaitienė

    Studija Netitnaginių uolienų apdirbimo technologijos ir dirbinių gamyba finaliniame paleolite–mezolite Lietuvoje

    Kabelių 2 senovės gyvenvietė (Varėnos r., Marcinkonių sen.) surasta 1990 m., o 1994 m. atlikti žvalgomieji tyrimai. Ištyrus 20 m2 aptiktas kultūrinis sluoksnis. 1996–1997 m. gyvenvietę kasinėjo T. Ostrauskas. Tyrimų metu iš viso buvo ištirtas 186 m2 plotas. Kultūriniame sluoksnyje rasta pavienių...
  5. Gabrielė Gudaitienė

    Studija Netitnaginių uolienų apdirbimo technologijos ir dirbinių gamyba finaliniame paleolite–mezolite Lietuvoje

    Drenių 1 (Karkliškių 3) senovės gyvenvietėje (Telšių r., Varnių sen.) radiniai rinkti paviršiuje ir 1993 m. tyrimų metu (T. Ostrauskas, D. Butrimaitė ir A. Butrimas). Ištirta 36 m2 perkasa ir trys šurfai po 1 m2. Kultūriniame sluoksnyje daugumą radinių sudarė titnaginis inventorius. Surasta...
  6. Gabrielė Gudaitienė

    Studija Netitnaginių uolienų apdirbimo technologijos ir dirbinių gamyba finaliniame paleolite–mezolite Lietuvoje

    Atsižvelgiant į radimo aplinkybes ir kontekstą, nustatytas preliminarus radinių datavimas, koncentruojantis į pagrindinį aspektą – radinys priskirtinas ikineolitiniam ar vėlesniam laikotarpiui. Smulkiau chronologijos klausimas nenagrinėtas. Analizuojant radinius dėmesys kreiptas ir į radinio...
  7. Gabrielė Gudaitienė

    Studija Netitnaginių uolienų apdirbimo technologijos ir dirbinių gamyba finaliniame paleolite–mezolite Lietuvoje

    Radiniai analizuoti pagal jų radimo kontekstą, petrologines charakteristikas, matmenis, radinio pobūdį, antrinį apdirbimą ir utilizacijos požymius, chronologinę apimtį. Nustatytas netitnaginių uolienų radinių kontekstas kvadratiniame metre ir sluoksnyje. Titnaginio inventoriaus buvimas kontekste...
  8. Gabrielė Gudaitienė

    Studija Netitnaginių uolienų apdirbimo technologijos ir dirbinių gamyba finaliniame paleolite–mezolite Lietuvoje

    Tyrimo metodika Peržiūrėjus Lietuvos akmens amžiaus literatūrą ir šaltinius, buvo atrinkti finaliniu paleolitu–mezolitu datuojami archeologiniai objektai, kurių aprašuose minima aptikus netitnaginių uolienų radinių. Vėliau peržiūrėta atsirinktų objektų tyrimų medžiaga muziejuose, patikrinti...
  9. Gabrielė Gudaitienė

    Studija Netitnaginių uolienų apdirbimo technologijos ir dirbinių gamyba finaliniame paleolite–mezolite Lietuvoje

    Gretimose šalyse aptariama tema taip pat kol kas beveik netyrinėta. Latvijos, Baltarusijos archeologinėje medžiagoje duomenų apie tai mažaEgidijus Šatavičius, asmeninė konsultacija., o Lenkijoje buvo skelbta tik pavienių duomenų apie ankstyvus kitų uolienų radiniusM. Zając, asmeninė...
  10. Gabrielė Gudaitienė

    Studija Netitnaginių uolienų apdirbimo technologijos ir dirbinių gamyba finaliniame paleolite–mezolite Lietuvoje

    Per pastarąjį dešimtmetį publikacijose apie akmens amžių titnagas apibūdintas kaip nepakeičiama žaliava įrankiams paleolite gaminti, aprašoma vien šios uolienos gavyba ir apdirbimo technologijosŽr. Vygandas Juodagalvis, „Mezolitas“, 2005; Tomas Ostrauskas, „Vėlyvasis paleolitas“, 2005.. A...
  11. Gabrielė Gudaitienė

    Studija Netitnaginių uolienų apdirbimo technologijos ir dirbinių gamyba finaliniame paleolite–mezolite Lietuvoje

    Faktiškai skaldytos netitnaginės uolienos Lietuvos archeologiniuose kompleksuose pradėtos pastebėti tik paskutiniame XX a. dešimtmetyje. Šių duomenų kaupimo pradžią galima sieti su E. Šatavičiaus ir T. Ostrausko akmens amžiaus gyvenviečių kasinėjimais, kurių metu, atlikus kruopščius ir atidžius...
  12. Gabrielė Gudaitienė

    Studija Netitnaginių uolienų apdirbimo technologijos ir dirbinių gamyba finaliniame paleolite–mezolite Lietuvoje

    XIX a. akmeninių kirvių kolekcijomis domėjosi ir jas analizavo žymūs to meto archeologai (T. Narbut, E. Tyszkiewicz, J. Kraszewski, T. Daugirdas ir kt.), 1904 m. straipsnį apie šiuos radinius išspausdino W. Szukiewiczius. Tuo metu kirviai buvo priskiriami akmens amžiui bendrąja prasme, tačiau...
  13. Gabrielė Gudaitienė

    Studija Netitnaginių uolienų apdirbimo technologijos ir dirbinių gamyba finaliniame paleolite–mezolite Lietuvoje

    Nepaisant aptartų problemų, tyrimo metu buvo išanalizuoti užsienio literatūroje skelbti duomenys, atsirinkta naudinga netitnaginių uolienų radiniams identifikuoti informacija. Surasti Lietuvos ikineolitiniu laikotarpiu datuotini netitnaginių uolienų radiniai ir jų saugojimo vietos...
  14. Gabrielė Gudaitienė

    Studija Netitnaginių uolienų apdirbimo technologijos ir dirbinių gamyba finaliniame paleolite–mezolite Lietuvoje

    Įvadas Uolienų apdirbimas yra ankstyviausia ir ilgiausiai kada nors taikyta technologija, kurios raidą jau daug metų bando analizuoti visų šalių archeologai, taip pat ir Lietuvos akmens amžiaus tyrėjai. Deja, mūsų šalies finalinio paleolito–mezolito laikotarpiai rekonstruojami remiantis vien...
  15. Gabrielė Gudaitienė

    Studija Netitnaginių uolienų apdirbimo technologijos ir dirbinių gamyba finaliniame paleolite–mezolite Lietuvoje

    Turinys Įvadas3Tyrimų apžvalga4Tyrimo metodika9Tyrimo objektai11Terminija23Petrografinė uolienų apybraiža26Uolienų pasirinkimas43Netitnaginių uolienų radiniai46Netitnaginių uolienų dirbiniai51Šlifavimo įrankiai52Muštukai55Kiti radiniai57Šlifuotų netitnaginių uolienų kirvių...
  16. Gabrielė Gudaitienė

    Studija Netitnaginių uolienų apdirbimo technologijos ir dirbinių gamyba finaliniame paleolite–mezolite Lietuvoje

    Santrauka. Uolienų apdirbimas yra ankstyviausia ir ilgiausiai kada nors taikyta technologija, kurios raidą jau daug metų bando analizuoti visų šalių archeologai, taip pat ir Lietuvos akmens amžiaus tyrėjai. Deja, mūsų šalies finalinio paleolito–mezolito laikotarpiai rekonstruojami remiantis vien...
Skaityti senesnius rezultatus
Grįžti
Viršutinė Apatinė