• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Rūstis Kamuntavičius

    Straipsnis Lugano ežero pakrančių menininkai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės baroko kūrėjai (XVI–XVIII a.)

    Tačiau pats originaliausias dalykas Pažaislio bažnyčios architektūroje – specifinės formos fasadas. Jis yra įgaubtas į vidų. Iš vienos pusės tuo buvo siekiama atidengti ir paryškinti kupolą: plokščias fasadas šiuo atveju būtų užstojęs didesnę dalį kupolo ir šis būtų menkiau akcentuotas. Iš kitos...
  2. Rūstis Kamuntavičius

    Straipsnis Lugano ežero pakrančių menininkai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės baroko kūrėjai (XVI–XVIII a.)

    Nuo Lugano pakrančių į pakaunės miškus: avangardinis barokas Pažaislyje (XVII a. antra pusė) XVII a. paskutiniame trečdalyje vakariniame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kampe, pačiame dabartinės Lietuvos Respublikos viduryje, šalia Kauno, pastatytas vienas įspūdingiausių Europos brandžiojo...
  3. Rūstis Kamuntavičius

    Straipsnis Lugano ežero pakrančių menininkai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės baroko kūrėjai (XVI–XVIII a.)

    Lugano ežero pakrančių menininkai buvo keliaujantys darbo ieškotojai. XVI–XVII a. aiškiai matome, kad padirbėję Lietuvoje ir užsidirbę pakankamai pinigų arba mirus mecenatui jie grįždavo gimtinėn arba keliaudavo kiton šalin. XVIII a. šios tendencijos pasikeičia – vis daugiau menininkų sukuria...
  4. Rūstis Kamuntavičius

    Straipsnis Lugano ežero pakrančių menininkai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės baroko kūrėjai (XVI–XVIII a.)

    Įdomi Galio ir Perčio partnerystė – abu buvo lygiaverčiai lipdytojai, tačiau Pertis lipdė figūras, o Galis kūrė ornamentus ir puošybos detales, tarp kurių rasime besišnekučiuojančius paukštelius vešlios augmenijos fone, fantastines būtybes, kaukes ar netgi dvasininko daiktų rinkinį – smilkytuvą...
  5. Rūstis Kamuntavičius

    Straipsnis Lugano ežero pakrančių menininkai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės baroko kūrėjai (XVI–XVIII a.)

    3 pav. Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios Antakalnyje stiuko lipdinių fragmentas. Fot. M. Ambrazas Communicare©
  6. Rūstis Kamuntavičius

    Straipsnis Lugano ežero pakrančių menininkai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės baroko kūrėjai (XVI–XVIII a.)

    Karpowiczius tvirtina, kad Perčio mokytojai galėjo būti garsios Tičino skulptorių šeimos Silvos (Silva) atstovai, o daugiausia įtakos galėjo turėti svarbiausias jų dekoruotas pastatas – netoli Perčio gimtinės esančio Morbijo Inferiorės (Morbio Inferiore) miestelio bazilika. Panašu, kad Pertis ne...
  7. Rūstis Kamuntavičius

    Straipsnis Lugano ežero pakrančių menininkai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės baroko kūrėjai (XVI–XVIII a.)

    Neabejotina, kad Lugano ežero pakrančių meistrų indėlis į Vilniaus išvaizdos sueuropinimą buvo milžiniškas. Žinome, kad XVII a. pirmoje pusėje jie pastatė Šv. Kazimiero koplyčią, Šv. Teresės bažnyčią, dirbo prie Radvilų ir Valdovo rūmų. O apie dar vaisingesnę antrąją amžiaus pusę galima pradėti...
  8. Rūstis Kamuntavičius

    Straipsnis Lugano ežero pakrančių menininkai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės baroko kūrėjai (XVI–XVIII a.)

    Vilnius tampa europiniu miestu (XVII a. antra pusė): stiuko lipdytojai iš Mendrizijoto šv. Petro ir Pauliaus bažnyčioje Nuo kada Vilnius tampa europietiškos išvaizdos miestu? Tikslią datą išskirti sunku, bet laikotarpį galima – tai XVII a. antra pusė. Būtent nuo tada prancūzai, o po jų ir kitos...
  9. Rūstis Kamuntavičius

    Straipsnis Lugano ežero pakrančių menininkai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės baroko kūrėjai (XVI–XVIII a.)

    1642–1644 m. jis vėl minimas Vilniuje. Išlikusi žinutė iš to laikotarpio, iš kurios aiškėja, kad Džovanis Džakomas remontavo galeriją, jungusią Šv. Kazmiero koplyčią su karaliaus apartamentais Žemutinėje pilyje, klojo akmeniu jos grindis, taisė perdengimus. Įdomu, kad ta galerija buvo labai...
  10. Rūstis Kamuntavičius

    Straipsnis Lugano ežero pakrančių menininkai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės baroko kūrėjai (XVI–XVIII a.)

    Panašu, kad mūsų menininko formavimosi laikotarpis praėjo Lombardijoje, kur 1612 m. jis galėjo prisidėti prie Sarono (Saronno) Šv. Mergelės Marijos bažnyčios fasado kūrimo, kurio formos padarė didelę įtaką ankstyvajam Romos barokui. Tačiau kitaip nei kiti garsūs tėvynainiai, jis neišvyko į...
  11. Rūstis Kamuntavičius

    Straipsnis Lugano ežero pakrančių menininkai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės baroko kūrėjai (XVI–XVIII a.)

    Džovanis Džakomas Tenkala Vilniuje Kostantė Tenkala į Lietuvą atvyko kartu su broliu Džovaniu Džakomu (apie 1593–1653), dar vienu tičiniečių „mafijos“ atstovu Šv. Kazimiero koplyčioje. Šis buvo architektas, skulptorius ir akmentašys. Jie kartu dirbo tiek Vilniaus katedroje, statydami Šv...
  12. Rūstis Kamuntavičius

    Straipsnis Lugano ežero pakrančių menininkai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės baroko kūrėjai (XVI–XVIII a.)

    Karpowiczius, pasiremdamas lyginamąja meno kūrinių analize, tvirtina, kad Šv. Kazimiero koplyčios dekorui Mateo Kastelis ir Kostantė Tenkala į pagalbą galėjo dar pasikviesti kelis tautiečius skulptorius, gyvenusius ir dirbusius Lenkijoje, Krokuvoje – tai luganiečiai Sebastjanas Sala (Sebastiano...
  13. Rūstis Kamuntavičius

    Straipsnis Lugano ežero pakrančių menininkai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės baroko kūrėjai (XVI–XVIII a.)

    Antrasis svarbus Šv. Kazmiero koplyčios kūrėjas buvo Kostantė Tenkala. Čia jis darbavosi nuo 1623 iki 1637 m., neskaitant keletos kelionių į gimtinę ir išskyrus 1628 pab. – 1629 m. vid., kai lankėsi Romoje, tikriausiai Šv. Kazimiero koplyčios statybų klausimais. Nuo pat atvykimo į Vilnių...
  14. Rūstis Kamuntavičius

    Straipsnis Lugano ežero pakrančių menininkai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės baroko kūrėjai (XVI–XVIII a.)

    2 pav. Šv. Kazimiero koplyčia Vilniaus katedroje. Fot. M. Ambrazas, Communicare©
  15. Rūstis Kamuntavičius

    Straipsnis Lugano ežero pakrančių menininkai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės baroko kūrėjai (XVI–XVIII a.)

    Kodėl gi M. Kastelis, metęs darbus Romoje, išvyko į Europos pakraštį, miškų ir meškų šalį Lietuvą? Svarbiausi karjeroje jam buvo 1613 m., kai po ilgų Lenkijos ir Lietuvos valdovo Zigmanto Vazos (1566–1632) prašymų Romoje buvo nuspręsta išsiųsti M. Kastelį į Varšuvą, kur jis turėjo tapti...
  16. Rūstis Kamuntavičius

    Straipsnis Lugano ežero pakrančių menininkai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės baroko kūrėjai (XVI–XVIII a.)

    Tarnybos Radvilai Našlaitėliui laikotarpiu (1586–1599) Bernardonis gyveno Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse ir dirbo dar prie daugybės sakralinių bei pasaulietinių projektų NesvyžiujeŽr. Tadeusz Bernatowicz, Miles Christianus et Peregrynus: fundacje Mikołaja Radziwiłła „Sierotki” w...
  17. Rūstis Kamuntavičius

    Straipsnis Lugano ežero pakrančių menininkai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės baroko kūrėjai (XVI–XVIII a.)

    Manoma, kad architektas Džovanis Marija Bernardonis (Giovanni Maria Bernardoni, 1541–1605) buvo gana konservatyvus ir tokį naujovišką architektūrinį sprendimą pasirinko tik verčiamas Mikalojaus Radvilos Našlaitėlio. Reikia pripažinti, kad tokio išsilavinusio ir ambicingo meno užsakovo LDK iki...
  18. Rūstis Kamuntavičius

    Straipsnis Lugano ežero pakrančių menininkai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės baroko kūrėjai (XVI–XVIII a.)

    Antrasis, ypač išsiskiriantis, bažnyčios bruožas siejamas su jos fasadu. Pasak Karpowicziaus, pagrindinis Nesvyžiaus bažnyčios fasadas ne tik artimas Il Gesu, bet ir gerokai avangardiškesnisŽr. Mariusz Karpowicz, Artisti ticinesi in Polonia nella prima meta del ’600, p. 45.. Jame geriau...
  19. Rūstis Kamuntavičius

    Straipsnis Lugano ežero pakrančių menininkai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės baroko kūrėjai (XVI–XVIII a.)

    Antrieji po Romos: lietuvio magnato ir Lugano ežero pakrantės menininko inovacijos Nesvyžiuje (XVI–XVII a. sandūra) LDK žemėse dirbusių Lugano ežero pakrančių menininkų kūryba itin susijusi su baroku. Šis XVI–XVIII a. meno stilius persmelkė visą Europos žemyną ir buvo vienas iš pagrindinių...
  20. Rūstis Kamuntavičius

    Straipsnis Lugano ežero pakrančių menininkai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės baroko kūrėjai (XVI–XVIII a.)

    Pirmieji tičiniečiai Lietuvoje (XVI a. vidurys) Remiantis istoriku Aldo Crivelliu, kuris vienas pirmųjų pradėjo rinkti medžiagą apie Lugano ežero pakrančių menininkus Rytų Europoje, galima teigti, jog pirmoji tičiniečių menininkų grupė į Lietuvą atvyko apie 1560 m.Žr. Aldo Crivelli, Artisti...
Grįžti
Viršutinė Apatinė