• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Daiva Šabasevičienė

    Straipsnis Poetinis Jono Vaitkaus teatras

    J. Vaitkaus poetinis teatras siekia sujungti raiškos priemones ir prasmės planus. Jis tarytum materializuoja prasmes, kurdamas tiesos iliuzijas. Poetinės teatrinės kalbos paieškas galima sutapatinti su sakralinės kalbos atradimais, o semiotikas J. Greimas poeziją apskritai vadino „moderniška...
  2. Daiva Šabasevičienė

    Straipsnis Poetinis Jono Vaitkaus teatras

    Aristotelis Poetikoje sakė, kad „poezija filosofiškesnė ir kilnesnė už istoriją“Aristotelis, Poetika, p. 48., o Hansas-Georgas Gadameris šią mintį pratęsė, svarstydamas, jog „istorija pasakoja tik tai, kas atsitiko, poezija gi – tai, kas gali atsitikti bet kada“Hans-Georg Gadamer, Grožio...
  3. Daiva Šabasevičienė

    Straipsnis Poetinis Jono Vaitkaus teatras

    Poetinio modelio spektakliuose skleidžiasi simbolinė ir metaforinė kalba, po kuria slepiasi įvairūs archetipai. Poetiniai J. Vaitkaus spektakliai kaip mitas ar religija visiškai neapima archetipo prasmės, tik iš dalies jį paaiškina. Pasak Carlo Gustavo Jungo, „archetipas yra tendencija...
  4. Daiva Šabasevičienė

    Straipsnis Poetinis Jono Vaitkaus teatras

    „Poetinė klausa“ režisieriaus Jono Vaitkaus kūryboje – ypatingas bruožas, lemiantis netikėtus mąstymo posūkius. Autonomiška poetikos prasmių sistema visais laikais kaitino mąstytojų ir kūrėjų protus. Poetinio modelio spektakliais J. Vaitkus ne tik prisijungia prie lietuviškos poetikos tradicijų...
  5. Daiva Šabasevičienė

    Straipsnis Poetinis Jono Vaitkaus teatras

    Santrauka. Straipsnyje, analizuojant režisieriaus Jono Vaitkaus kūrybą, siekiama išryškinti jo spektakliuose reikšmingą poetinio teatro modelį. Atkreipiamas dėmesys į pagal šio modelio principus pastatytus spektaklius – Eugenijaus Ignatavičiaus ir Jono Vaitkaus „Svajonių piligrimą“, Broniaus...
  6. Daiva Šabasevičienė

    Straipsnis Naujų estetinių formų paieškos: Jono Vaitkaus polifoniško teatro modelis

    In Search of New Aesthetical Forms: The Polyphonic Model in the Works of the Theater Director Jonas Vaitkus Summary: The article deals with creations of the Lithuanian theater director Jonas Vaitkus and stresses the polyphonic model which is significant in his performances “Lamb of God” by...
  7. Daiva Šabasevičienė

    Straipsnis Naujų estetinių formų paieškos: Jono Vaitkaus polifoniško teatro modelis

    Literatūra Samulionis, Algis, „Gyvasis ieškojimas“, Literatūra ir menas, 1982 01 30. Sezemanas, Vosylius, Estetika, Vilnius: Mintis, 1970. Staniškytė, Jurgita, Kaitos ženklai: šiuolaikinis Lietuvos teatras tarp modernizmo ir postmodernizmo, Vilnius: Scena, 2008. Vanagaitė, Rūta, „Iš teatro...
  8. Daiva Šabasevičienė

    Straipsnis Naujų estetinių formų paieškos: Jono Vaitkaus polifoniško teatro modelis

    Esminis polifoninių spektaklių bruožas – ne tik vientisumas, bet ir nuolatinis judėjimas. Polifoniniai spektakliai, nors ir vientisos formos, kartais turi kontrasiužetus. Polifoninio modelio spektakliuose Vaitkus sustambina arba susmulkina kai kurias scenas. Spektaklio ekspozicijoje tema dažnai...
  9. Daiva Šabasevičienė

    Straipsnis Naujų estetinių formų paieškos: Jono Vaitkaus polifoniško teatro modelis

    „Demonus…“ galima laikyti kulminaciniu Vaitkaus polifoninių modelių sistemos spektakliu: jis akivaizdžiausiai rodė režisierių perėjus į atvirą polifoninę struktūrą, galinčią ypač tiksliai išreikšti jam rūpimą pasaulio vaizdą. Vaitkaus polifoninio modelio spektakliai nuo homofoninių pirmiausia...
  10. Daiva Šabasevičienė

    Straipsnis Naujų estetinių formų paieškos: Jono Vaitkaus polifoniško teatro modelis

    Jeigu „Stepančikovo dvare“ polifoniškumas buvo suformuotas iš griežto piešinio, kuriame didžiausiomis laisvės galiomis buvo apdovanotas pagrindinis personažas Foma Opiskinas, tai „Demonuose…“ (2005) nebuvo vientiso paveikslo – čia susipynė daugybė temų, siužetų. Šiuo spektakliu Vaitkus tarytum...
  11. Daiva Šabasevičienė

    Straipsnis Naujų estetinių formų paieškos: Jono Vaitkaus polifoniško teatro modelis

    Vaitkaus „Sapnas“ turbūt labiau nei kiti ankstesni jo spektakliai liko neužbaigtas, suskaidytas į „gabalus“ (nors kai kuriose scenose to sąmoningai buvo siekiama), tačiau jis labiau nei bet kuris kitas šio režisieriaus kūrinys teigė tiesas, dažnai adekvačias Šventajam Raštui. Vaitkus „Sapne“...
  12. Daiva Šabasevičienė

    Straipsnis Naujų estetinių formų paieškos: Jono Vaitkaus polifoniško teatro modelis

    Augusto Strindbergo „Sapno“ (1995) pastatymas atskleidė jo dramaturgijos polifoniškumą. Statant šį kūrinį Vaitkui prireikė artimos pasaulėjautos žmonių. Toks buvo dailininkas Arčikauskas. Kritikė Rūta Vanagaitė rašė: Strindbergo pjesėje režisierius surado ne tik sau artimą pasaulėžiūrą, bet ir...
  13. Daiva Šabasevičienė

    Straipsnis Naujų estetinių formų paieškos: Jono Vaitkaus polifoniško teatro modelis

    Japono Yukio Mishimos pjesė „Markizė de Sad“ taip pat tapo įdomiu polifoniško Vaitkaus teatro pavyzdžiu. „Markizėje de Sad“ skambėjo Johanno Sebastiano Bacho muzika: ši kelių balsų muzikinė polifonija tarytum buvo sutapatinta su pagal griežtas taisykles komponuojamomis spektaklio scenomis...
  14. Daiva Šabasevičienė

    Straipsnis Naujų estetinių formų paieškos: Jono Vaitkaus polifoniško teatro modelis

    Dramos ir operos „sąjungos“ problema yra glaudžiai susijusi su stiliaus sintezės klausimu. Vaitkus kartu su dailininku Arčikausku architektūrinėmis mizanscenomis taip konstravo erdvę, kad ji, veikdama ne tik žmogų, bet ir aplinką, sukurtų scenoje visai naują gyvenimo filosofiją. „Dievo avinėlio“...
  15. Daiva Šabasevičienė

    Straipsnis Naujų estetinių formų paieškos: Jono Vaitkaus polifoniško teatro modelis

    Polifoninį modelį galima analizuoti pasitelkiant Vaitkaus sukurtus spektaklius – Felikso Bajoro operą „Dievo avinėlis“, Yukio Mishimos „Markizę de Sad“, Augusto Strindbergo „Sapną“, Fiodoro Dostojevskio „Stepančikovo dvarą“ ir „Demonus. Nelabuosius. Apsėstuosius. Kipšus“. Pirmosios polifoniško...
  16. Daiva Šabasevičienė

    Straipsnis Naujų estetinių formų paieškos: Jono Vaitkaus polifoniško teatro modelis

    Tokio modelio teatre yra aktyvus vaizdinis spektaklio sprendimas. Čia stiprus scenografas reikalingas ne vien tam, kad sugebėtų sukurti savarankišką kūrinio vaizdinį sprendimą, bet ir tam, kad jį įskiepytų į aktorinį audinį. Anot Barbojaus, „kaip aktorius ir vaidmuo, taip ir scenografija...
  17. Daiva Šabasevičienė

    Straipsnis Naujų estetinių formų paieškos: Jono Vaitkaus polifoniško teatro modelis

    Polifoniniame spektaklyje ne tik išsiplečia aktorių augimo galimybės, bet ir kinta požiūris į aktorinę mokyklą. Kuo sudėtingesnis išorinis piešinys, tuo labiau organizuojančia ir centralizuojančia figūra tampa ne tik režisierius, bet ir aktoriai. Aktorinio meno tyrinėtojas Jevgenijus...
  18. Daiva Šabasevičienė

    Straipsnis Naujų estetinių formų paieškos: Jono Vaitkaus polifoniško teatro modelis

    Polifoniniame Vaitkaus teatre labai svarbus ritmų kontrastas, kurio išraiška dažniausiai pastebima plastikos dėka, dažnai netgi įvedant šokį. Veiksmu, vaizdu, judesiu ir garsu pasiekiamas polifoniškas spektaklių vientisumas. Netgi perėjimai iš vienos dalies į kitą, nors ir prasideda skirtingomis...
  19. Daiva Šabasevičienė

    Straipsnis Naujų estetinių formų paieškos: Jono Vaitkaus polifoniško teatro modelis

    Polifoniškas spektaklis tuo prasmingesnis, kuo sudėtingesnis daugiabalsis scenų kontrapunktas. Tokiame spektaklyje galimos kelios skirtingos scenų įstojimo schemos. Polifoniško teatro modeliui priklausančių spektaklių režisūrinė kompozicija montuojama iš scenų, kurios architektoniniu požiūriu...
  20. Daiva Šabasevičienė

    Straipsnis Naujų estetinių formų paieškos: Jono Vaitkaus polifoniško teatro modelis

    Yra spektaklių, įrodančių, kad praeities tematika Vaitkui svarbi ne tik kaip istorinis palikimas – ji tampa aktyviu, dažnai net aštriu dialogu su dabartimi. Dviejų epochų susidūrimas Vaitkaus kūryboje virsta neregimuoju konfliktu, provokuojančiu patį kūrėją dar aštriau reaguoti į nūdienos...
Grįžti
Viršutinė Apatinė