• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Almantas Samalavičius

    Straipsnis Estetika urbanistikoje: Camillo Sitte įžvalgos

    Vis dėlto nepaisant santūraus, netgi neslepiamai priekaištingo Schorske’s požiūrio į menamą architekto nostalgiją praeičiai, vėlesni miesto kultūros istorikai ir teoretikai Camillo Sitte’s koncepcijas vertino palankiau nei istorikas, tyrinėjęs fin-de-siècle Vieną ar „tiesios linijos“ ir „stačių...
  2. Almantas Samalavičius

    Straipsnis Estetika urbanistikoje: Camillo Sitte įžvalgos

    Istorikui architekto atsigręžimas į viduramžių miestų statybos paveldą ir kritiškas tuo metu išryškėjusių planavimo principų vertinimas prilygo nostalgiškam, t. y. itin „nešiuolaikiškam“, susižavėjimui praeitimi. Pasak Schorske’s, „Baisėdamasis suvienodintu gatvių tinklu, Sitte išaukštino...
  3. Almantas Samalavičius

    Straipsnis Estetika urbanistikoje: Camillo Sitte įžvalgos

    Meniškumas ir miestų planavimas Austrų architektas ir architektūros kritikas Camillo Sitte (1843–1903) visai pagrįstai laikomas moderniojo urbanistinio planavimo pradininku, nežiūrint į tai, kad jo įžvalgos apie miesto formos ir struktūros transformacijas įvairių autorių buvo skirtingai, o...
  4. Almantas Samalavičius

    Straipsnis Estetika urbanistikoje: Camillo Sitte įžvalgos

    Prae Scriptum Šiuolaikinei urbanistikai, kurios dominuojantys diskursai per praėjusį šimtmetį buvo pasidavę pažangos ideologijos apžavams ir neretai ignoravo ankstesnių epochų patyrimą, miesto plėtrą interpretuodami kaip civilizacinių procesų begalinio kilimo aukštyn kreivę, šiandien tampa itin...
  5. Almantas Samalavičius

    Straipsnis Estetika urbanistikoje: Camillo Sitte įžvalgos

    Santrauka. Straipsnio autorius aptaria austrų architekto Camillo Sitte’s miestų planavimo koncepciją, pateiktą tuo metu, kai spaudžiant modernistiniams imperatyvams suklestėjo urbanistinė megalomanija ir abejingumas urbanistiniam paveldui bei estetikos principams. Straipsnyje nagrinėjama Camillo...
  6. Almantas Samalavičius

    Straipsnis „Vietos dvasia“ Christiano Norberg-Schulzo architektūros fenomenologijoje

    “Spirit of Place” in the Christian Norberg-Schulz’ Phenomenology of Architecture Summary. During recent decades there have been attempts in urban theory and urban discourse at large to revisit and reconsider a number of concepts that have been marginalized or even suspended because of the rise...
  7. Almantas Samalavičius

    Straipsnis „Vietos dvasia“ Christiano Norberg-Schulzo architektūros fenomenologijoje

    Literatūra Eliade, Mircea, The Sacred and the Profane: The Nature of Religion, New York: Harcourt, Brace and World, 1959. Hayden, Dolores, The Power of Place: Urban Landscapes as Public History, Cambridge, Ma.: The MIT Press, 1995. International Council on Monuments and Sites, “Québec...
  8. Almantas Samalavičius

    Straipsnis „Vietos dvasia“ Christiano Norberg-Schulzo architektūros fenomenologijoje

    Išvados Christiano Norberg-Schulzo indėlis į architektūros suvokimą ir urbanistikos istoriją neapsiriboja tik „vietos dvasios“ fenomenologija. Tačiau būtent šis jo teorinių svarstymų aspektas daro jo tyrimus itin aktualius pastarojo meto miestų plėtros ir jos refleksijų kontekste. Norvegų...
  9. Almantas Samalavičius

    Straipsnis „Vietos dvasia“ Christiano Norberg-Schulzo architektūros fenomenologijoje

    Svarbus Norberg-Schulzo koncepcijos aspektas – genius loci išraiška konkrečių istorinių miestų sandaroje. Pristatydamas įvairius erdvės organizavimo būdus miestokūroje, jis aptarė keletą itin iškalbingų atvejų. Nagrinėdamas Prahos miesto sandarą, jis nurodė, kad Pasak tyrinėtojo, erdvinės...
  10. Almantas Samalavičius

    Straipsnis „Vietos dvasia“ Christiano Norberg-Schulzo architektūros fenomenologijoje

    Genius loci, arba vietos dvasią, jis interpretavo anaiptol ne pozityvistinėmis kategorijomis, kurioms besąlygišką ištikimybę jaučia daugelis šiuolaikinių urbanistų. Fenomenologinė žiūra leido jam įvertinti ir tuos komponentus, kurių deramai neįvertino sekuliari modernioji sąmonė. Prasmės, kaip...
  11. Almantas Samalavičius

    Straipsnis „Vietos dvasia“ Christiano Norberg-Schulzo architektūros fenomenologijoje

    Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad klasikinėje, t. y. antikinėje, Vakarų kultūroje buvo suvokiamas vietos unikalumas, individualumas ir išskirtinumas – tiek graikams, tiek vėliau romėnams vieta nebuvo toji jokiomis savybėmis nepasižyminti abstrakti erdvė, kaip ji buvo imta suvokti moderniojoje...
  12. Almantas Samalavičius

    Straipsnis „Vietos dvasia“ Christiano Norberg-Schulzo architektūros fenomenologijoje

    Genius loci charakteristika Vietos keičiasi, jos niekada nebūna statiškos būsenos: Kiek anksčiau nei kiti modernieji urbanistai, mąstę „puikaus naujo pasaulio“ arba beribės, nuolatinės pažangos kategorijomis, todėl neteikę deramos reikšmės gamtinės ir dirbtinės aplinkos drastiškiems pokyčiams...
  13. Almantas Samalavičius

    Straipsnis „Vietos dvasia“ Christiano Norberg-Schulzo architektūros fenomenologijoje

    Norvegų architektas ir teoretikas Christianas Norberg-Schulzas, kurį laiką buvęs ir intelektualiai brendęs vyresnių moderniosios architektūros adeptų ideologijos (Le Corbusier, Sigfriedo Giediono) aplinkoje, vėliau padarė ryžtingą posūkį architektūros ir urbanistikos sąveikų su gamtine aplinka...
  14. Almantas Samalavičius

    Straipsnis „Vietos dvasia“ Christiano Norberg-Schulzo architektūros fenomenologijoje

    Aplinka šiame diskurse buvo interpretuojama kaip konkreti, savitą charakterį ir bruožus turinti vieta, kurioje kažkas vyksta. Kitaip tariant, įvietinimas buvo suvoktas kaip kažkas skirtinga nuo paprasčiausios daiktų lokalizacijos, o vietos suvokimas siejamas su ištisu kompleksu juslėmis...
  15. Almantas Samalavičius

    Straipsnis „Vietos dvasia“ Christiano Norberg-Schulzo architektūros fenomenologijoje

    Architektūros fenomenologija kaip intelektualinio tyrimo įrankis Programiniame straipsnyje „Vietos reiškinys“, kuriame buvo pateiktos pagrindinės tezės, vėliau išplėtotos ir kritiškai reflektuotos keliuose didesnės apimties monografiniuose autoriaus veikaluose, Christianas Norberg-Schulzas...
  16. Almantas Samalavičius

    Straipsnis „Vietos dvasia“ Christiano Norberg-Schulzo architektūros fenomenologijoje

    Kita vertus, tenka pažymėti, kad vietos dvasios, arba genius loci, samprata nėra moderniosios vaizduotės kūrinys; ji turi senas šaknis ir siekia romėnų religiją bei mitologiją. Romėnų religinėje vaizduotėje vietos dvasia buvo išreiškiama kaip žmogaus figūra, laikanti gausybės ragą, lėkštės...
  17. Almantas Samalavičius

    Straipsnis „Vietos dvasia“ Christiano Norberg-Schulzo architektūros fenomenologijoje

    Pastaruoju metu į urbanistikos teoriją ir urbanistinį diskursą platesne prasme grįžta kai kurios gamtos ir kultūros reiškinių sampratos, kurios moderniosios scientistinės pasaulėjautos suklestėjimo laikotarpiu buvo išstumtos į akademinių tyrimų paribius ar netgi užribį. Viena jų, įsitvirtinusi...
  18. Almantas Samalavičius

    Straipsnis „Vietos dvasia“ Christiano Norberg-Schulzo architektūros fenomenologijoje

    Santrauka. Pastaraisiais dešimtmečiais urbanistikos teorijoje ir urbanistikos diskurse būta daugelio bandymų iš naujo peržvelgti ir apmąstyti tam tikras sampratas, kurios buvo marginalizuotos ar netgi išstumtos iš akademinių tyrimų lauko dėl scientistinės ideologijos iškilimo. Vietos dvasios...
Grįžti
Viršutinė Apatinė