• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Laima Šinkūnaitė

    Straipsnis Kauno Šventojo Kryžiaus bažnyčia: nereglamentuotas „Via Crucis“ freskų ciklas

    Apmąsčius išvardytų altorių temas aiškėja, kad visas jas vienijo pagrindinė tema – Jėzaus Kristaus kančia. Į šią amžiną, visuomet gyvą temą natūraliai įsiliejo Kryžiaus kelio freskos jau vien todėl, kad didžiojo altoriaus Nukryžiavimo kompozicija į šį kelią įjungta kaip atskira, pati svarbiausia...
  2. Laima Šinkūnaitė

    Straipsnis Kauno Šventojo Kryžiaus bažnyčia: nereglamentuotas „Via Crucis“ freskų ciklas

    Šventojo Kryžiaus bažnyčios planas
  3. Laima Šinkūnaitė

    Straipsnis Kauno Šventojo Kryžiaus bažnyčia: nereglamentuotas „Via Crucis“ freskų ciklas

    Šventojo Kryžiaus bažnyčios vidus. Vaizdas į presbiteriją. 2006 m. Aurimo Švedo nuotrauka
  4. Laima Šinkūnaitė

    Straipsnis Kauno Šventojo Kryžiaus bažnyčia: nereglamentuotas „Via Crucis“ freskų ciklas

    Šventojo Kryžiaus bažnyčios interjero idėjinė programa Prieš pradedant analizuoti sienų freskas, išsiaiškinkime, kokie, kiek ir kur buvo įrengti altoriai ir kaip jie siejosi su Kryžiaus kelio paveikslais. Pagrindinis šaltinis – jau anksčiau minėta 1716 m. vizitacija, parašyta lotynų ir lenkų...
  5. Laima Šinkūnaitė

    Straipsnis Kauno Šventojo Kryžiaus bažnyčia: nereglamentuotas „Via Crucis“ freskų ciklas

    Taigi šio straipsnio tikslas – atskleisti Jėzaus Kristaus Kryžiaus kelio freskų ikonologiją teologinės prasmės kontekste. Todėl dėmesys sutelkiamas į autentiškas freskas; be to, šiam tyrimui labai svarbi ankstesniojo interjero įranga, t. y. XVII a. pabaigoje sukurtas altorių ansamblis, o...
  6. Laima Šinkūnaitė

    Straipsnis Kauno Šventojo Kryžiaus bažnyčia: nereglamentuotas „Via Crucis“ freskų ciklas

    Tad tiriamas objektas – tai bažnyčios sienose XVII a. pabaigoje nutapytos Kryžiaus kelio stotys; jų būta šešiolika. Šiuo metu matome tik keturiolika, nes transepto rytinėje sienoje buvę dvi freskos atsidūrė po 1885–1898 m. neoklasicistinėmis formomis įrengtų altorių retabulais. Panašiai nutiko...
  7. Laima Šinkūnaitė

    Straipsnis Kauno Šventojo Kryžiaus bažnyčia: nereglamentuotas „Via Crucis“ freskų ciklas

    Įvadas Nuo Nemuno žvelgiant į Žaliakalnio šlaitus, pirmiausia akis patraukia baltuojantys Šventojo Kryžiaus bažnyčios bokštai. Ši šventovė, laikytina vienu ryškiausių brandžiojo baroko meno paminklų, pastatyta labai greitai. 1685 m. liepos 23 d. klebonas kunigas Kazimieras Žodkevičius pašventino...
  8. Laima Šinkūnaitė

    Straipsnis Kauno Šventojo Kryžiaus bažnyčia: nereglamentuotas „Via Crucis“ freskų ciklas

    Santrauka. 1685 m. liepos 23 d. Kauno mieste klebonas kunigas Kazimieras Žodkevičius pašventino Šventojo Kryžiaus bažnyčios kertinį akmenį, o 1700 m. liepos 27 d. Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostauskas konsekravo beveik užbaigtą statyti šventovę. Šioje bažnyčioje XVII a. pab. buvo...
  9. Laima Šinkūnaitė

    Straipsnis Didžioji Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia kaip Lietuvos valstybingumo simbolis

    Kaunas’ Monumental Church of Christ’s Resurrection as a Symbol of the Lithuanian National Rebirth Summary. The Monumental Church of Christ’s Resurrection should not be regarded as an ordinary house of prayer since it has become a symbol of statehood for the entire Lithuanian nation. (There are...
  10. Laima Šinkūnaitė

    Straipsnis Didžioji Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia kaip Lietuvos valstybingumo simbolis

    Literatūra 1933 m. gegužės 11 d. raštas nr. 1612 | Kauno apskrities archyvas, f. 218, ap. 2, b. 10306, l. 8. Buškevičienė, Angelė, Prisikėlimas, Kaunas: UAB „Judex“, 2006. Į laisvę, 1942, nr. 13. „Jau statoma paminklinė Prisikėlimo bažnyčia“, Mūsų rytojus, 1936 06 29. Kančienė, Jolita...
  11. Laima Šinkūnaitė

    Straipsnis Didžioji Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia kaip Lietuvos valstybingumo simbolis

    Vakarų pusėje choro balkone įtaisyti puikūs vargonaiJono Vitkūno padovanotas instrumentas Lietuvą iš JAV pasiekė 1991 m. sausio 13 d. Vargonai saugoti Kauno medicinos universiteto klinikose. Aukotojas savo pavardę leido paskelbti tik po mirties (jis mirė 1993 m. Toronte).. Viduriniojoje navoje...
  12. Laima Šinkūnaitė

    Straipsnis Didžioji Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia kaip Lietuvos valstybingumo simbolis

    18 il. Švč. Sakramento koplyčios vartai, 2011, Aido Vasiliausko nuotrauka
  13. Laima Šinkūnaitė

    Straipsnis Didžioji Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia kaip Lietuvos valstybingumo simbolis

    Abipus presbiterijos įrengtos dvi koplyčios: pietų pusėje Švč. Sakramento, šiaurės – Šventosios šeimos. Pastaroji labai jauki koplyčia paskirta krikštyklai. Koplyčią puošia vakarinės sienos nišoje prašmatniuose rėmuose kabantis Šv. Juozapo, Šventosios Šeimos globėjo, paveikslasTai italų...
  14. Laima Šinkūnaitė

    Straipsnis Didžioji Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia kaip Lietuvos valstybingumo simbolis

    Skulptorius Kašuba tais metais iš plakto švino sukūrė du visafigūrius horeljefus: Šv. Bonaventūros ir Prisikėlusio Kristaus, kurie laikomi vienais svarbiausių jo sukurtų krikščioniškojo meno kūrinių. Prisikėlusio Kristaus horeljefas sugrįžo į Kauną, į tą miestą, kuriame ne tik atsiskleidė šio...
  15. Laima Šinkūnaitė

    Straipsnis Didžioji Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia kaip Lietuvos valstybingumo simbolis

    Taigi klebonas Vytautas Grigaravičius, gyvas rūpesčiu užbaigti presbiterijos sakralinės erdvės sutvarkymą, sužinojęs apie 2009 m. uždaromus Kalvarijos vienuolių rekolekcijų namus (Calvary Monastery Retreat House) JAV, Shrewsbury, MA, kuriuose būta žymaus Lietuvos išeivijos skulptoriaus Vytauto...
  16. Laima Šinkūnaitė

    Straipsnis Didžioji Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia kaip Lietuvos valstybingumo simbolis

    Presbiterijos svarbą bažnyčios hierarchinėje struktūroje išryškina ir akcentuoja ne tik jos tūrio forma ir vieta pagrindinėje išilginėje ašyje, bet ir šoninės sienos, viršuje skaidomos plokščių nišų, taip pat keliomis pakopomis pakeltas grindų aukštis. Presbiterijoje ant altoriaus švenčiama...
  17. Laima Šinkūnaitė

    Straipsnis Didžioji Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia kaip Lietuvos valstybingumo simbolis

    Glaustai apibūdinus šventovės architektūros išorę, jau galima įžengti į vidų, aptarti esamą bažnyčios interjerąInterjero įrengimu aktyviai rūpinosi Kauno arkivyskupijos kurijos Bažnytinio meno komisija, ne kartą padėjusi išvengti klaidų, pavyzdžiui, įrengiant Švč. Sakramento ir Šventosios Šeimos...
  18. Laima Šinkūnaitė

    Straipsnis Didžioji Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia kaip Lietuvos valstybingumo simbolis

    14 il. Karolis Reisonas, Algimantas Sprindys, Atstatytoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia: pietų fasadas, 2011 m., Aido Vasiliausko nuotrauka 15 il. Karolis Reisonas, Algimantas Sprindys, Atstatytoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia: vaizdas į šventovės šiaurės ir vakarų fasadus, maketas, Eugenijus...
  19. Laima Šinkūnaitė

    Straipsnis Didžioji Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia kaip Lietuvos valstybingumo simbolis

    13 il. Karolis Reisonas, Algimantas Sprindys, Atstatytoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia: rytų fasadas, 2011 m., Aido Vasiliausko nuotrauka
  20. Laima Šinkūnaitė

    Straipsnis Didžioji Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia kaip Lietuvos valstybingumo simbolis

    Šiame atstatymo laikotarpyje reikėtų prisiminti tris reikšmingas datas: pirmoji – 1997 m. lapkričio 9 d., kai Kristaus Prisikėlimo bažnyčia buvo pašventinta ir joje buvo aukojamos pirmosios šventosios mišios; antroji – 2004 m. liepos 22 d., kai bažnyčios stogo terasoje pašventinta atkurta ir...
Grįžti
Viršutinė Apatinė