-
2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.
Radiniai
-
Studija Kūrybos laisvės diskursai vėlyvojo sovietmečio ir pirmųjų nepriklausomybės metų Lietuvos dailės gyvenime
Discourses on the Creative Freedom of Lithuanian Art in the Late Soviet Period and the First Years of Independence Summary. With reference to public debate among the art community, this study deals with rhetorical functions of the discourses on creative freedom in Lithuanian art in the late...- Skaidra Trilupaitytė
- Tęsinys nr. 41
- Temynas: H 003 menotyra
-
Studija Kūrybos laisvės diskursai vėlyvojo sovietmečio ir pirmųjų nepriklausomybės metų Lietuvos dailės gyvenime
Šaltiniai ir literatūra Aleksandravičius, Egidijus, „Vėlyvojo sovietmečio istoriografinės problemos ir LKBK“ | Egidijus Aleksandravičius, Praeitis, istorija ir istorikai, Vilnius: Vaga, 2000. Andriušytė, Rasa, „Dailės grupuotės – organizacinio meno gyvenimo naujovė“ | Lietuvos dailės kaita...- Skaidra Trilupaitytė
- Tęsinys nr. 40
- Temynas: H 003 menotyra
-
Studija Kūrybos laisvės diskursai vėlyvojo sovietmečio ir pirmųjų nepriklausomybės metų Lietuvos dailės gyvenime
Atgimimo ir pirmaisiais nepriklausomybės metais išryškėjusi „vidinės“ bei „išorinės“ laisvės santykio problema suvokta ir kaip moralinė drama (prisitaikymo ar pasipriešinimo dilema), tačiau dėl psichologinių priežasčių ši drama tegalėjo būti eskaluojama abstrakčioje filosofinėje, eseistinėje...- Skaidra Trilupaitytė
- Tęsinys nr. 39
- Temynas: H 003 menotyra
-
Studija Kūrybos laisvės diskursai vėlyvojo sovietmečio ir pirmųjų nepriklausomybės metų Lietuvos dailės gyvenime
Išvados Tiek vėlyvuoju sovietmečiu, tiek ir naujoje politinėje santvarkoje kūrybos laisvės diskursai buvo propaguojami skirtingas nuostatas palaikančių kūrėjų pasisakymuose. Per politinę suirutę šie diskursai itin glaudžiai siejosi su heteronominiais meninio lauko funkcionavimo principais – tą...- Skaidra Trilupaitytė
- Tęsinys nr. 38
- Temynas: H 003 menotyra
-
Studija Kūrybos laisvės diskursai vėlyvojo sovietmečio ir pirmųjų nepriklausomybės metų Lietuvos dailės gyvenime
Kadangi, kaip jau minėta, tradicinė hierarchinė dailės lauko sistema jaunojo meno atstovams nebuvo tokia svarbi, liberalios avangardinės krypties meno kūrėjai po nepriklausomybės atgavimo kiek kitaip traktavo ir menininko bei išorinės aplinkos opoziciją, ne tokie aktualūs šiuo atveju atrodė ir...- Skaidra Trilupaitytė
- Tęsinys nr. 37
- Temynas: H 003 menotyra
-
Studija Kūrybos laisvės diskursai vėlyvojo sovietmečio ir pirmųjų nepriklausomybės metų Lietuvos dailės gyvenime
1993 m. spalio 26 d. „Lietuvos Aido“ galerijoje „Metų“ mėnraščio redakcijos surengtame pokalbyje apie menininko tuometinę būklę buvo svarstoma ir apie hipotetinę menininkų opoziciją korumpuotos valdžios ir laukinio kapitalizmo sąjungai. St. Kuzma teigė, jog Tiek konkrečią politinę situaciją...- Skaidra Trilupaitytė
- Tęsinys nr. 36
- Temynas: H 003 menotyra
-
Studija Kūrybos laisvės diskursai vėlyvojo sovietmečio ir pirmųjų nepriklausomybės metų Lietuvos dailės gyvenime
Tuometinė realybė tiesiogiai veikė ir menininko kaip viešojo intelektualo, visuomenės kritiko poziciją. Šaliai pradėjus daugiau ar mažiau savarankišką politinį gyvenimą (nors ir su LR teritorijoje vis dar dislokuota okupacine kariuomene), visuomenės santykius aštrino politinis bei socialinis...- Skaidra Trilupaitytė
- Tęsinys nr. 35
- Temynas: H 003 menotyra
-
Studija Kūrybos laisvės diskursai vėlyvojo sovietmečio ir pirmųjų nepriklausomybės metų Lietuvos dailės gyvenime
Visgi netrukus pasirodžius naujų mokesčių įstatymų projektams kultūrinės visuomenės atstovai pradėjo eskaluoti nelinksmas mintis apie kone sąmoningą „kultūros naikinimą“. 1990 m. liepos 2 d. bene pirmą kartą buvo surengtas aukšto lygio kūrybinių sąjungų lyderių bei grupės LR Aukščiausiosios...- Skaidra Trilupaitytė
- Tęsinys nr. 34
- Temynas: H 003 menotyra
-
Studija Kūrybos laisvės diskursai vėlyvojo sovietmečio ir pirmųjų nepriklausomybės metų Lietuvos dailės gyvenime
Pirmuoju nepriklausomos Lietuvos kultūros ir švietimo ministru tapęs Darius Kuolys 1990 m. nurodė bent tris kultūrinės laisvės komponentus: komercinę laisvę, žodžio laisvę (pastarosios dvi laisvės tuo metu jau praktiškai buvo įgyvendintos) bei pilietinę laisvę, „kuri ateina su brandesne sąmone...- Skaidra Trilupaitytė
- Tęsinys nr. 33
- Temynas: H 003 menotyra
-
Studija Kūrybos laisvės diskursai vėlyvojo sovietmečio ir pirmųjų nepriklausomybės metų Lietuvos dailės gyvenime
Atsiribojimas nuo tariamų „pareigų“ plačiajai visuomenei, poreikis atsikratyti ne tik komunistinės ar tautinės ideologijų, bet ir bet kokio išorinio spaudimo atsispindėjo daugelio radikalesnių ieškojimų keliu pasukusių menininkų svarstymuose. 1992 m. naują antiromantinį menininko amatininko tipą...- Skaidra Trilupaitytė
- Tęsinys nr. 32
- Temynas: H 003 menotyra
-
Studija Kūrybos laisvės diskursai vėlyvojo sovietmečio ir pirmųjų nepriklausomybės metų Lietuvos dailės gyvenime
Tuo metu naujas, neįprastas, šiuolaikiškas raiškos priemones (asambliažus, instaliacijas) pradėję naudoti jaunesnės kartos dailininkai, neturėdami tradicinės institucijos „užnugario“ (vėlyvuoju sovietmečiu profesinės sąjungos narystė nebuvo itin lengvai pasiekiama), nevengė meno kalbos...- Skaidra Trilupaitytė
- Tęsinys nr. 31
- Temynas: H 003 menotyra
-
Studija Kūrybos laisvės diskursai vėlyvojo sovietmečio ir pirmųjų nepriklausomybės metų Lietuvos dailės gyvenime
Šios dilemos gana ryškiai kontrastavo su kai kurių intelektualų bei kūrėjų (ypač tarp išeivijos) ryškėjusia priešinga – realistine, pragmatiška, individualia – kūrybos nuostata. Liberaliai nusiteikusios išeivijos atstovai kritikavo naujuosius moralumo oficialiojoje Lietuvos kultūroje imperatyvus...- Skaidra Trilupaitytė
- Tęsinys nr. 30
- Temynas: H 003 menotyra
-
Studija Kūrybos laisvės diskursai vėlyvojo sovietmečio ir pirmųjų nepriklausomybės metų Lietuvos dailės gyvenime
Kultūrinio liberalizmo galimybės: meno (ne)moralumas ir amžinoji opozicija Lietuvoje Atgimimo metu tvyrojo tiek moralinio-kultūrinio atgimimo pastangos, tiek ir noras šias pastangas institualizuoti politiniame lauke, steigti naujas iniciatyvas (pvz., prieš pirmąjį Kultūros kongresą 1990 m...- Skaidra Trilupaitytė
- Tęsinys nr. 29
- Temynas: H 003 menotyra
-
Studija Kūrybos laisvės diskursai vėlyvojo sovietmečio ir pirmųjų nepriklausomybės metų Lietuvos dailės gyvenime
Kaip jau minėta, vykstant LDS reorganizacijai, simbolines „kokybės garanto“ meno lauke funkcijas perėmė naujosios grupuotės (kurių nariai formaliai priklausė LDS). Iš aktyviausių tuometinių dailės gyvenimo dalyvių (V. Liutkaus, R. Vaitekūno ir kt.) pasisakymų matyti, jog LDS reorganizacijos...- Skaidra Trilupaitytė
- Tęsinys nr. 28
- Temynas: H 003 menotyra
-
Studija Kūrybos laisvės diskursai vėlyvojo sovietmečio ir pirmųjų nepriklausomybės metų Lietuvos dailės gyvenime
Profesinės autonomijos siekiai, pavyzdžiui, reiškėsi nutarimais, kad kandidatus privilegijoms (dirbtuvėms) turėjo pateikti ne „centras“, bet LDS padaliniai – kūrybinės sekcijosŽr. „Naujasis dailininkų sąjungos aparatas ryžtingai siekia atsinaujinimo“, p. 15.. Kita vertus, tuo metu kuriantis...- Skaidra Trilupaitytė
- Tęsinys nr. 27
- Temynas: H 003 menotyra
-
Studija Kūrybos laisvės diskursai vėlyvojo sovietmečio ir pirmųjų nepriklausomybės metų Lietuvos dailės gyvenime
Naujo profesinio gyvenimo poreikis skatino ir individualių dailininkų, ypač gausių meno tarybų gerokai nuvargintų skulptorių, pareiškimus. Buvo siūloma aiškiai apibrėžti parodinių komitetų ir tarybų kompetenciją. 1989 m. LDS suvažiavimo metu (ir anksčiau spaudoje) skambėjo skulptoriaus Šarūno...- Skaidra Trilupaitytė
- Tęsinys nr. 26
- Temynas: H 003 menotyra
-
Studija Kūrybos laisvės diskursai vėlyvojo sovietmečio ir pirmųjų nepriklausomybės metų Lietuvos dailės gyvenime
Po nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje, skirtingai nei Rusijoje, nekilo jokia menininkų emigracijos banga. Dailininkams labiau rūpėjo Nacionalinės dailės galerijos, Dailės parodų direkcijos kūrimo ir bendresni nacionalinės kultūros konsolidacijos klausimaiLietuvos kultūros kongreso, vykusio...- Skaidra Trilupaitytė
- Tęsinys nr. 25
- Temynas: H 003 menotyra
-
Studija Kūrybos laisvės diskursai vėlyvojo sovietmečio ir pirmųjų nepriklausomybės metų Lietuvos dailės gyvenime
Skirtinguose nacionaliniuose vėlyvojo socializmo kontekstuose meninis gyvenimas siejosi ir su skirtingais instituciniais veiksniais. Pavyzdžiui, ryškiausios tuometinės lietuvių dailės pasaulio problemos, skirtingai nei kitur, skleidėsi ne profesinėje sąjungoje ir ne dailininkams „kariaujant“ su...- Skaidra Trilupaitytė
- Tęsinys nr. 24
- Temynas: H 003 menotyra
-
Studija Kūrybos laisvės diskursai vėlyvojo sovietmečio ir pirmųjų nepriklausomybės metų Lietuvos dailės gyvenime
Itin konservatyvi buvo ir TSRS Dailininkų sąjungos vadovybėPlačiau apie sovietinių kūrybinių sąjungų laikyseną pertvarkos laikotarpiu žr. Catharine Theimer Nepomnyashchy, “Perestroika and the Soviet Creative Unions,” 1992.. Tačiau Rusijos vaizduojamajame mene pertvarkos kūrybos laisvės diskursus...- Skaidra Trilupaitytė
- Tęsinys nr. 23
- Temynas: H 003 menotyra
-
Studija Kūrybos laisvės diskursai vėlyvojo sovietmečio ir pirmųjų nepriklausomybės metų Lietuvos dailės gyvenime
Menininkas ir instituciniai „varžtai“ Su heteronominiais meninio lauko aspektais labiausiai susijusiose meno srityse, priklausiusiose nuo valstybės rėmimo ir griežtos daugiapakopės administracinės priežiūros (kinas, monumentalioji dailė), kaip jau minėta, pertvarkos metais savaip aktualizuotos...- Skaidra Trilupaitytė
- Tęsinys nr. 22
- Temynas: H 003 menotyra