• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Skaidra Trilupaitytė

    Studija Kūrybos laisvės diskursai vėlyvojo sovietmečio ir pirmųjų nepriklausomybės metų Lietuvos dailės gyvenime

    Tokių pasisakymų, beje, nereikėtų sieti vien tik su tuometinei valdžiai atiduodama „mandagumo duokle“, palankumu pertvarkos procesams, politiniu korektiškumu ir pan. Tiek išeivijoje, tiek ir Lietuvoje propaguotos panašios kai kurių dailininkų nuomonės apie kūrybą ar meninės raiškos laisvės...
  2. Skaidra Trilupaitytė

    Studija Kūrybos laisvės diskursai vėlyvojo sovietmečio ir pirmųjų nepriklausomybės metų Lietuvos dailės gyvenime

    Ši universali kūrybos laisvės idėja nebuvo svetima ir lietuvių išeivijoje, kur toli gražu ne visi dailininkai propagavo disidentinę 8-ojo dešimtmečio kūrybos laisvės sampratą ir ne visi be išlygų neigė kūrybinės raiškos laisvės išorinės (politinės) nelaisvės sąlygomis galimybes. Į minėtojo...
  3. Skaidra Trilupaitytė

    Studija Kūrybos laisvės diskursai vėlyvojo sovietmečio ir pirmųjų nepriklausomybės metų Lietuvos dailės gyvenime

    Lietuvos dailininkai tuo tarpu siekė išsilaisvinti iš „žeminančių“ meno tarybų, užsakovų reikalavimų, administracinės biurokratijos, nors, kaip sakyta, tuo pat metu į visa tai buvo žiūrima ir „iš viršaus“. Stanislovas Kuzma 1987 m. diskusijoje, pavyzdžiui, teigė, jog dailininko materialinis...
  4. Skaidra Trilupaitytė

    Studija Kūrybos laisvės diskursai vėlyvojo sovietmečio ir pirmųjų nepriklausomybės metų Lietuvos dailės gyvenime

    Pertvarka, viešumo politika ir cenzūros atsisakymas iš tiesų suteikė menininkams neribotas raiškos galimybes, tačiau jas tariamai „slopino“ nuolatinį menininkų nepasitenkinimą kėlęs valstybinio finansavimo trūkumas. Lietuvos dailės gyvenime kritikuotas paradoksalus ir tuo metu atrodęs...
  5. Skaidra Trilupaitytė

    Studija Kūrybos laisvės diskursai vėlyvojo sovietmečio ir pirmųjų nepriklausomybės metų Lietuvos dailės gyvenime

    1986 m. garsaus poeto Eduardo Mieželaičio pasakojime apie kūrybą minimas jam didelį įspūdį padaręs susitikimas su Jeanu-Paulu Sartre’u, kuris Universali meninės laisvės idėja, išreiškusi „amžiną“ menininko ir tikrovės konfrontaciją, kaip ir kūrybos paslapties klausimai, reflektuoti ir vietinėje...
  6. Skaidra Trilupaitytė

    Studija Kūrybos laisvės diskursai vėlyvojo sovietmečio ir pirmųjų nepriklausomybės metų Lietuvos dailės gyvenime

    Apie vietinių kūrėjų pasipriešinimą socrealizmui rašiusi I. Kostkevičiūtė 1992 m. akcentavo prancūzų rašytojo ir filosofo Alberto Camus populiarumą sovietmečiu. Mat pagal šį mąstytoją, idėjose „žmogus galėjo atpažinti savo paties nepriklausomos dvasios slėpinius“Irena Kostkevičiūtė, „Dailė tarp...
  7. Skaidra Trilupaitytė

    Studija Kūrybos laisvės diskursai vėlyvojo sovietmečio ir pirmųjų nepriklausomybės metų Lietuvos dailės gyvenime

    Kaip teigė išsivadavimo diskursus sovietinio kino gyvenime nagrinėjęs ir skirtingas – demokratinę bei sovietinę – meno funkcionavimo sistemas lyginęs JAV sociologas George’as Faraday, ekonominė menininkų egzistencija kapitalistinėje santvarkoje nebuvo kuo nors išskirtinė, lyginant su kitais...
  8. Skaidra Trilupaitytė

    Studija Kūrybos laisvės diskursai vėlyvojo sovietmečio ir pirmųjų nepriklausomybės metų Lietuvos dailės gyvenime

    Naują (radikaliai neigiamą) prasmę socrealizmo kategorija įgavo režimo griūties metais, kai socrealizmas dailininkų pasisakymuose buvo besąlygiškai sutapatintas su totalitarizmo sistema, o kultūrinėje publicistikoje adaptuotas disidentų požiūris. Savo ruožtu kol posovietinėje Lietuvoje, kaip ir...
  9. Skaidra Trilupaitytė

    Studija Kūrybos laisvės diskursai vėlyvojo sovietmečio ir pirmųjų nepriklausomybės metų Lietuvos dailės gyvenime

    Kūrybos laisvė vėlyvuoju sovietmečiu Sovietmečio kūrybos laisvės aspiracijas netikslinga būtų vertinti tik pagal disidentų nubrėžtus kriterijus, kurie, kaip sakyta, itin išpopuliarėjo Sovietų Sąjungos griuvimo metu. Sąlyginė vėlyvojo sovietmečio meninės kūrybos autonomija siūlo atkreipti dėmesį...
  10. Skaidra Trilupaitytė

    Studija Kūrybos laisvės diskursai vėlyvojo sovietmečio ir pirmųjų nepriklausomybės metų Lietuvos dailės gyvenime

    Abstraktus meno „sovietiškumo“ epitetas vertinant tiek praeities dailę, tiek ir charakterizuojant menininkų socialinę laikyseną ne kartą pasitelktas ir vėliau, pavyzdžiui, kilus institucinio pobūdžio konfliktams tarp tradicinės ir naujos šiuolaikinio meno raiškos atstovų. Žinia, posovietiniai...
  11. Skaidra Trilupaitytė

    Studija Kūrybos laisvės diskursai vėlyvojo sovietmečio ir pirmųjų nepriklausomybės metų Lietuvos dailės gyvenime

    Nepaisant to, kad tuometinis intelekto autoritetas, aukštas pareigas užėmęs politikas pripažino, jog visi sovietmečiu sukurti kūriniai iš esmės buvo „komunistiniai“, patys menininkai (taip pat kone visuotinai pasmerkę totalitarizmo baisumus) dėl suprantamų psichologinių priežasčių nebuvo linkę...
  12. Skaidra Trilupaitytė

    Studija Kūrybos laisvės diskursai vėlyvojo sovietmečio ir pirmųjų nepriklausomybės metų Lietuvos dailės gyvenime

    Šie du keliai, anot V. Kavolio, ženklino ne pasirinkimą tarp gėrio ir blogio, bet skirtumą tarp „savus pavojus bei kraštutinumus slepiančių gėrio pavidalų“. Visgi etinį verdiktą neišvengiamai apimantys priešingi „laikysenos tipai“ čia gan prikišamai įteigė opoziciją tarp tarnavimo „tautai“ ir...
  13. Skaidra Trilupaitytė

    Studija Kūrybos laisvės diskursai vėlyvojo sovietmečio ir pirmųjų nepriklausomybės metų Lietuvos dailės gyvenime

    Disidentai ne kartą atkreipė dėmesį į pavojingą sovietinių Lietuvos menininkų susitaikymą su neva „liberalėjančiomis“ išorinėmis kūrybos aplinkybėmis. Režisierius Jonas Jurašas, pavyzdžiui, kalbėjo apie sovietinėje Lietuvoje „tuo kiečiau besiveržiančius cenzūros varžtus, kuo labiau stiprėja...
  14. Skaidra Trilupaitytė

    Studija Kūrybos laisvės diskursai vėlyvojo sovietmečio ir pirmųjų nepriklausomybės metų Lietuvos dailės gyvenime

    Kūrybos laisvė politinės nelaisvės sąlygomis: moralinės dilemos Dėl skirtingų kūrybos bei meno funkcijos sampratų meninės raiškos galimybės lietuvių dailėje vertintos netapačiai. Natūralu, jog laisvos raiškos galimybių sovietinėje santvarkoje visiškai nematė disidentai. 1976 m., prieš...
  15. Skaidra Trilupaitytė

    Studija Kūrybos laisvės diskursai vėlyvojo sovietmečio ir pirmųjų nepriklausomybės metų Lietuvos dailės gyvenime

    Retorinius kūrybos laisvės diskursus viešojoje erdvėje tikslinga aptarti pasitelkiant Pierre’o Bourdieu išplėtotą lauko (champ) sąvoką. Anot P. Bourdieu, laukas yra tiek objektyvi, tiek ir subjektyvi socialinės realybės struktūra, kurioje ryšiai tarp skirtingų agentų pozicijų reiškiasi...
  16. Skaidra Trilupaitytė

    Studija Kūrybos laisvės diskursai vėlyvojo sovietmečio ir pirmųjų nepriklausomybės metų Lietuvos dailės gyvenime

    Reikėtų pripažinti ir tai, jog kalbėti apie kūrybos laisvės diskursus vėlyvojo sovietmečio ir pirmųjų nepriklausomybės metų Lietuvos dailės gyvenime trukdo kūrėjų laikysenos sovietmečiu dabartiniai vertinimai. Lūžio metu itin didelę reikšmę viešumoje įgavo disidentų mintys, publicistikoje vyravo...
  17. Skaidra Trilupaitytė

    Studija Kūrybos laisvės diskursai vėlyvojo sovietmečio ir pirmųjų nepriklausomybės metų Lietuvos dailės gyvenime

    Analizuojant dinamišką, prieštaringą ir sunkiai prognozuojamų pokyčių kupiną vėlyvojo sovietmečio bei pirmųjų nepriklausomybės metų laikotarpį, taip pat iškyla metodologinės vertinimo problemos. Pavyzdžiui, klaidinga būtų tuometinę, neretai ultimatyvią, lūžio metų retoriką nekritiškai taikyti...
  18. Skaidra Trilupaitytė

    Studija Kūrybos laisvės diskursai vėlyvojo sovietmečio ir pirmųjų nepriklausomybės metų Lietuvos dailės gyvenime

    Šiame straipsnyje, remiantis kultūros ir meno veikėjų viešais pasisakymais, atskleidžiamos retorinės kūrybos laisvės diskursų funkcijos vėlyvojo sovietmečio ir pirmųjų nepriklausomybės metų Lietuvos meniniame gyvenime. Mėginant nubrėžti gaires analogiško pobūdžio tyrimams ateityje, šiuo atveju...
  19. Skaidra Trilupaitytė

    Studija Kūrybos laisvės diskursai vėlyvojo sovietmečio ir pirmųjų nepriklausomybės metų Lietuvos dailės gyvenime

    1991 m. pradžioje literatūros ir kultūros kritikas Vytautas Kubilius vaizdžiai nusakė „amžiną“ moderniojo lietuvių menininko dilemą: V. Kubilius išryškino ir aktualų šiuolaikinės kultūros autonomiškumo imperatyvą, pozityvų „liberalizmo doktrinos“ poveikį lietuvių kūrėjų savimonei, kadangi ši...
  20. Skaidra Trilupaitytė

    Studija Kūrybos laisvės diskursai vėlyvojo sovietmečio ir pirmųjų nepriklausomybės metų Lietuvos dailės gyvenime

    Turinys Kūrybos laisvė politinės nelaisvės sąlygomis: moralinės dilemos8Kūrybos laisvė vėlyvuoju sovietmečiu13Menininkas ir instituciniai „varžtai“22Kultūrinio liberalizmo galimybės: meno (ne)moralumas ir amžinoji opozicija29Išvados38Šaltiniai ir literatūra40Discourses on the Creative Freedom of...
Grįžti
Viršutinė Apatinė