• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Irena Fedorovič

    Straipsnis Jano Karlovičiaus muzikinė ir literatūrinė veikla

    1853 metų rudenį Karlovičius išvyko mokytis istorijos ir filologijos į Maskvos Imperatoriškąjį universitetą. Studijuodamas dalyvavo studentų labdaringuose koncertuose, be kita ko, ir neturtingų studentų iš Lietuvos labui. Daug laiko skyrė privačiam mokymuisi groti trimis muzikos instrumentais...
  2. Irena Fedorovič

    Straipsnis Jano Karlovičiaus muzikinė ir literatūrinė veikla

    Janas Karlovičius buvo antrasis Aleksandro (1799–1862) ir Antoninos iš Molochovcų vaikas, tačiau jo vyresnė sesuo mirė vaikystėjeŽr. ten pat.. Kultūrinius jaunojo Karlovičiaus pomėgius didžia dalimi formavo tėvas. Jis buvo mokęsis Merkinėje, Lydoje ir Vilniuje, kur 1818 metais baigė gimnaziją...
  3. Irena Fedorovič

    Straipsnis Jano Karlovičiaus muzikinė ir literatūrinė veikla

    Lenkijoje muzikinę ir literatūrinę Karlovičiaus veiklą yra tyrinėję Edmundas Jankowskis, Elizos Orzeszkowos laiškų komentarų autoriusŽr. Eliza Orzeszkowa, Listy zebrane, 1956., ir Agata WągielŽr. Agata Wągiel, „Jan Karłowicz – portret z Mieczysławem w tle”, 2005.. Šio straipsnio autorė...
  4. Irena Fedorovič

    Straipsnis Jano Karlovičiaus muzikinė ir literatūrinė veikla

    2013 metais sukanka 110 metų nuo Jano Aleksandro Karlovičiaus (1836–1903) – garsaus lenkų lingvisto, etnografo, istoriko, vertėjo, muziko mirties. XIX–XX amžių sandūros Lenkijos ir Europos muzikos istorijoje ryškiai įrašytas jo sūnaus – muziko ir kompozitoriaus Mečislavo Karlovičiaus (Mieczysław...
  5. Irena Fedorovič

    Straipsnis Jano Karlovičiaus muzikinė ir literatūrinė veikla

    Santrauka. Janas Karlovičius (Jan Karłowicz, 1836–1903) – žymus Lietuvos lenkų kalbininkas, etnografas, istorikas, publicistas, redaktorius ir vertėjas, daugiau žinomas Lenkijoje nei Lietuvoje. Ypač mažai pažįstama jo literatūrinė ir muzikinė veikla, kuri straipsnyje ir aptariama. Karlovičiaus...
  6. Irena Fedorovič

    Straipsnis Ji tiesė Vilniuje takus Varšuvos Redutai…

    They Continued the Traditions of Warsaw’s Reduta in Vilnius… Summary. The artists’ society “Lutnia” consisted of choirs led by Zygmunt Nagrodzki and secretly operating since 1897, and also of an amateur orchestra which was founded in the drawing school. It was the same drawing school that was...
  7. Irena Fedorovič

    Straipsnis Ji tiesė Vilniuje takus Varšuvos Redutai…

    Šaltiniai ir literatūra 1914–1915 m. sezono pjesių rankraščiai, LMAB RS, f. 46–44. Alexandrowiczowa, Maria, „Dzieje teatru Wileńskiego” | Zygmunt Hartung (oprac.), Wilno i ziemia wileńska, t. 2, Wilno: Wydawnictwo Wojewódzkiego Komitetu Regionalnego, 1937. Burokaitė, Jūratė (sud.), Mikas...
  8. Irena Fedorovič

    Straipsnis Ji tiesė Vilniuje takus Varšuvos Redutai…

    Literatūros ir dramos sekcija veiklą atnaujino tik 1916 m. sausį. „Lutnios“ aktoriai parengė L. Rydlio pjesę „Visados“. Vyravo prieškario repertuaro veikalai, tik retkarčiais atsinaujinta naujais pastatymais. Tai buvo naujas veiklos etapas ir dėl narių kaitos: miestą palikusiųjų vietas užėmė...
  9. Irena Fedorovič

    Straipsnis Ji tiesė Vilniuje takus Varšuvos Redutai…

    Didelis smūgis „Lutnią“ ištiko 1915 m. vasario mėnesį mirus vienam iš draugijos įkūrėjų Zenonui Giecewičiui. Šis liūdnas įvykis užbaigė vieną „Lutnios“ veiklos etapą. Vienintelis išoriškai normalaus teatrinio gyvenimo ženklas tuo metu buvo balandžio mėnesį įvykusi premjera – Jeano Baptisto...
  10. Irena Fedorovič

    Straipsnis Ji tiesė Vilniuje takus Varšuvos Redutai…

    1912–1913 m. sezoną „Lutnios“ komitetas sukvietė dramos komisiją, kuri nutarė padidinti repeticijų skaičių (sugrįžta prie kasdieninių repeticijų) ir populiarių veikalų kiekį repertuare atsižvelgdama į „plačiųjų sluoksnių“ interesus. Šiam repertuarui priskirti istoriniai, papročių, liaudiški ir...
  11. Irena Fedorovič

    Straipsnis Ji tiesė Vilniuje takus Varšuvos Redutai…

    Muzikos ir vokalo sekcijos vadovo Stanisławo Boguckio iniciatyva 1913 m. pabaigoje įvyko pirmasis „Lutnios“ vokalinis konkursas mėgėjams. Informacija apie Vilniuje organizuojamą konkursą buvo perduota įvairioms muzikos draugijoms, bet ši iniciatyva nebuvo išgirsta – dalyvavo tik vietiniai...
  12. Irena Fedorovič

    Straipsnis Ji tiesė Vilniuje takus Varšuvos Redutai…

    Naujose patalpose – nauji iššūkiai (1910–1913) 1910–1911 m. sezonas „Lutniai“ buvo esminių pokyčių metas. 1910 m. liepą mirė A. Perzanowskis, įkūrėjas ir pirmasis iždininkas, vadinamas „Lutnios tėvu“, po septynių mėnesių (1911-ųjų sausį) mirė ir J. Montwiłła. Pokyčiai valdymo struktūrose...
  13. Irena Fedorovič

    Straipsnis Ji tiesė Vilniuje takus Varšuvos Redutai…

    A. Romanowskio teigimu, pirmoje vietoje buvo literatūros ir dramos sekcijaŽr. Sprawozdanie z działalności Wileńskiego Towarzystwa „Lutnia“ za rok 1909, s. 6; Andrzej Romanowski, Młoda Polska wileńska, s. 225., tuo tarpu tų metų komiteto ataskaitos apie „Lutnios“ veiklą liudija ką kitą: iki 1910...
  14. Irena Fedorovič

    Straipsnis Ji tiesė Vilniuje takus Varšuvos Redutai…

    Tolesnė sėkmė (1907–1910) Naująjį sezoną aktyviai veikė literatūros ir dramos sekcija. 1907 m. sausio mėn. Henryko Sienkiewicziaus kūrybos vakare parodyta „Hania“, po mėnesio Bolesławui Prusui skirtame vakare – jo romano „Forpostas“ inscenizacija. Buvo pristatyti Jaunosios Lenkijos autoriai...
  15. Irena Fedorovič

    Straipsnis Ji tiesė Vilniuje takus Varšuvos Redutai…

    Mokslo sekcija 1906 m. „Lutnios“ komitetas nusprendė įkurti savo nariams biblioteką ir rengti paskaitas – taip atsirado ir mokslo sekcija. Skaityti paskaitas buvo kviečiami nusipelnę vilniečiai, įvairių sričių specialistai. Trečiadieniais į susitikimus su klausytojais atvykdavo dr. W. Zahorskis...
  16. Irena Fedorovič

    Straipsnis Ji tiesė Vilniuje takus Varšuvos Redutai…

    Literatūros ir dramos sekcija Pirmą kartą Adomo Mickevičiaus vakare pasirodę deklamatoriai (1905 m. lapkritis), platesniam žiūrovų ratui prisistatę S Moniuszkos koncerte (1906 m. sausis), paskatino komitetą įkurti literatūros ir dramos sekciją. „Lutnios“ sezono pradžioje, nuo 1906-ųjų spalio...
  17. Irena Fedorovič

    Straipsnis Ji tiesė Vilniuje takus Varšuvos Redutai…

    „Lutnios“ muzikos ir vokalo sekcijos sėkmingas startas buvo pastebėtas ir lietuvių. Nusipelniusio lietuvių kompozitoriaus Miko Petrausko atsiminimų knygoje „Straipsniai, laiškai, amžininkų atsiminimai“ paskelbtas faktas, kad į tautinės operos „Birutė“ premjerą (1906 m. sausio 6 d.), pastatytą...
  18. Irena Fedorovič

    Straipsnis Ji tiesė Vilniuje takus Varšuvos Redutai…

    Pradžioje draugijoje buvo tik muzikos ir vokalo sekcija, kuri pirmą kartą pasirodė 1905 m. lapkričio 26 d. Miesto salėje (dabartinė Filharmonija) paminint „Pono Tado“ autoriaus Adomo Mickevičiaus 50-ąsias mirties metines. Jano Leśniewskio, šios sekcijos vadovo, diriguojamas choras atliko...
  19. Irena Fedorovič

    Straipsnis Ji tiesė Vilniuje takus Varšuvos Redutai…

    Garbinga pradžia (1905–1906) Muzikos ir vokalo sekcija „Lutnios“ menininkų draugija atsirado iš chorų, slaptai veikiančių nuo 1897 m. vadovaujant Zygmuntui Nagrodzkiui ir mėgėjiškam orkestrui, įsteigtam prie Vilniaus Piešimo mokyklos (1893 m. ją reformavo žinomas Vilniaus filantropas, Žemės...
  20. Irena Fedorovič

    Straipsnis Ji tiesė Vilniuje takus Varšuvos Redutai…

    Draugijos tikslai ir uždaviniai Kitų dainavimo draugijų pavyzdžiu Vilniaus „Lutnia“ visų pirma turėjo rūpintis muzikos meno ugdymu. Įstaigos organizatoriai siekė „suteikti savo nariams galimybę praleisti laisvalaikį naudingai ir maloniai“. Statute įrašyti šie laisvalaikio leidimo būdai: Taip...
Grįžti
Viršutinė Apatinė