• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Bronislovas Genzelis

    Straipsnis Pilietiškumas ir tėvynės gynimas

    Lietuviškumo suvokimas Dalis Lietuvos inteligentijos atstovų suvokė, kad valstybinis patriotizmas nėra identiškas tautiškumui ir ilgainiui, netekęs tautinio pamato, išblės (tautiškumas pradėtas sieti su pilietiškumu, kai susiformavo tautinės valstybės idėja), kad egzistuoja savita lietuvių...
  2. Bronislovas Genzelis

    Straipsnis Pilietiškumas ir tėvynės gynimas

    Kai kurių tautų kalboje terminas „tauta“ daugiareikšmis, pavyzdžiui, rusų kalboje „народ“ reiškia ir tai, ką mes suprantame kaip „tauta“, ir kaip „liaudis“. Prancūzai teisiškai neskiria tautiškumo nuo pilietiškumo. Lietuviai Lietuvos liaudimi vadino visus Lietuvos gyventojus, kurie tuo metu...
  3. Bronislovas Genzelis

    Straipsnis Pilietiškumas ir tėvynės gynimas

    Dažnai natūralūs dalykai neanalizuojami, jie priimami kaip savaime suprantami, nors per juos ir atsiskleidžia žmogaus pasaulėjauta ir pasaulėžiūra. Čekų istorikas Miroslavas Hrochas, nagrinėdamas tautų egzistencijos požymius ir žmogaus saviraišką, suformulavo koncepciją: a) tauta yra; b) tauta...
  4. Bronislovas Genzelis

    Straipsnis Pilietiškumas ir tėvynės gynimas

    Lietuvos lenkai, rusai ar kitų tautybių žmonės yra tokie pat Lietuvos piliečiai, kaip ir lietuviai. Jie naudojasi visomis tomis pačiomis teisėmis, kurias perima iš savo tėvų ar įgyja natūralizacijos keliu, tai yra savo valia, gyvendami Lietuvoje, įvykdę tam tikras sąlygas ir asmeniniu prašymu...
  5. Bronislovas Genzelis

    Straipsnis Pilietiškumas ir tėvynės gynimas

    Pilietis yra valstybės šeimininkas. Tėvonijos šeimininkas – tėvūnas (monarchas), jos gyventojai – šeimynykščiai (taip pat tarnai ir vergai), kurie tik vykdo valdovo nurodymus, jaučia prieraišumą. O piliečiai nustato savo valdymo formas, valdžios struktūras. Toliau analizuodami Lietuvos istoriją...
  6. Bronislovas Genzelis

    Straipsnis Pilietiškumas ir tėvynės gynimas

    Pilietybė yra politinė kategorija, teikianti žmogui ne tik tam tikras teises, bet ir tam tikras pareigas. Pilietybė susijusi su valstybe. Be to, ji – ir istorinė kategorija. Ne visais laikais pilietybė buvo vienodai suvokiama. Antikos graikui (helenui) pilietybė asocijavosi su miestu (poliumi)...
  7. Bronislovas Genzelis

    Straipsnis Pilietiškumas ir tėvynės gynimas

    Todėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir teigiama, kad pavojaus atveju tėvynės gynimas – šventa kiekvieno piliečio pareiga. Pilietis privalo priešintis įsibrovėliams į savo kraštą, nelaukdamas viršesniųjų nurodymų, tačiau daug kas priklauso nuo žmogaus vidinio apsisprendimo. Neretai žmogus...
  8. Bronislovas Genzelis

    Straipsnis Pilietiškumas ir tėvynės gynimas

    Tėvynė ir valstybė Kiekvienas žmogus gimsta tam tikroje vietoje. Ta vieta vadinama tėviške (gimtoji vieta, gyvenamieji namai, toji vieta, kurioje gyveno žmogaus tėvai). Tėvynės sąvoka platesnė. Ji reiškia gimtąjį kraštą plačiąja to žodžio prasme. Tėviškė yra jos dalelė. Ji susijusi su...
  9. Bronislovas Genzelis

    Straipsnis Pilietiškumas ir tėvynės gynimas

    Nuopuolių, ir ne tik, apstu ir Lietuvos istorijoje. Antai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje iki XV amžiaus valstybės reikalus tvarkė ir bendruomenininkai, jie savo padėtimi buvo artimi vėliau susiformavusiam bajorų luomui. Vadinasi, visi gyventojų sluoksniai vienaip ar kitaip dalyvavo...
  10. Bronislovas Genzelis

    Straipsnis Pilietiškumas ir tėvynės gynimas

    Įvadinės pastabos Žmogus negali gyventi be namų – geresnių ar blogesnių. Tėvynė – tai žmogaus namai plačiąja to žodžio prasme. Ji susijusi su žmogaus šeima. Iš tėvų žmogus išmoksta kalbėti, susipažįsta su papročiais. Nuo tėvų priklauso žmogaus tautybė. Tėvynę turi kiekvienas žmogus. Visi...
  11. Bronislovas Genzelis

    Straipsnis Pilietiškumas ir tėvynės gynimas

    Santrauka. Straipsnyje aiškinamos sąvokų „tėviškė“, „tėvynė“, „tauta“, „tėvonija“, „valstybė“ ir „pilietybė“ reikšmės, analizuojami jų tarpusavio ryšiai, skirtumai bei objektyvusis turinys, su jomis susiję politiniai ir psichologiniai aspektai. Apžvelgiama istorinė pilietybės ir pilietiškumo...
    • Bronislovas Genzelis
    • Tema
    • gynimas gynyba ldk lietuviškumas lietuvos didžioji kunigaikštystė nacionalizmas nato. patriotizmas pilietybė tauta tautiškumas tėviškė tėvonija tėvynė valstybė
    • Tęsiniai: 30
    • Temynas: S 002 politikos mokslai
  12. Bronislovas Genzelis

    Straipsnis Prie lietuviškojo egzistencializmo ištakų

    Towards the Origins of Lithuanian Existentialism Summary. The article constitutes an overview of the works by Juozas Girnius, the founder of Lithuanian existentialist philosophy, published in the pre-emigration period. Girnius described the sources of existentialism, pointed out the essential...
  13. Bronislovas Genzelis

    Straipsnis Prie lietuviškojo egzistencializmo ištakų

    Literatūra Girnius, Juozas, „Egzistencialinė filosofija ir ateities filosofavimo rūpesčiai“ | Lietuvių katalikų Mokslų akademijos Suvažiavimo darbai, Kaunas, 1940, t. 3. Girnius, Juozas, „Egzistencialinė filosofija ir ateities filosofavimo rūpesčiai“, Židinys, 1939, nr. S-6, p. 645–670. Girnius...
  14. Bronislovas Genzelis

    Straipsnis Prie lietuviškojo egzistencializmo ištakų

    XX amžiaus pirmojoje pusėje įvairios scientistinės kryptys propagavo mokslo ir technikos kultą, kaip panacėją nuo visų socialinių ir dvasinių negandų. Su šiuo požiūriu nesutiko modernistinė filosofija, taip pat ir egzistencializmas. Girnius apžvelgia civilizacijos poveikį žmogui: Ši koncepcija...
  15. Bronislovas Genzelis

    Straipsnis Prie lietuviškojo egzistencializmo ištakų

    Žmogaus elgesys ir jo veiklos motyvai tampa svarbiausiu Girniaus apmąstymų objektu. Žmogus neturi ir negali likti abejingas blogiui. „Likdamas aklas bei kurčias savo artimųjų vargams, aš kaip tik liudyčiau savo beširdiškumą ir savo dvasinę netobulybę, nes nėra tobulumo be meilės“Juozas Girnius...
  16. Bronislovas Genzelis

    Straipsnis Prie lietuviškojo egzistencializmo ištakų

    Girniaus nuomone, žmogus visais laikais ilgėjosi taikos, nes „karas yra žmogiškosios baigtinybės apraiška“Juozas Girnius, „Tragiškoji karo didybė“, p. 633.. Tuo pat metu mąstytojas nepritarė ir pacifizmui, kuris objektyviai skatina nesipriešinti blogiui: kiekvieno žmogaus, tautos teisė ginti...
  17. Bronislovas Genzelis

    Straipsnis Prie lietuviškojo egzistencializmo ištakų

    Žmogus atsiskleidžia ribinėje situacijoje: jis visada esti situacijose ir nuolat priverstas rinktis. Gyvenimas yra komplikuotas. Pasak Girniaus, žmogaus egzistencijos prasmė ir esmė yra ta, kad jis privalo laviruoti tarp alternatyvų. Mąstytoją įtakoja gyvenimo realijos: Europa dar nebuvo...
  18. Bronislovas Genzelis

    Straipsnis Prie lietuviškojo egzistencializmo ištakų

    Girnius įsitikinęs, kad kultūros plėtotė negalima be filosofijos – filosofas spontaniškai žadina žmogaus mąstymą, stimuliuoja jį. Girnius stengiasi išryškinti įvairius žmogiškosios būties aspektus. Svarbiausias egzistencializmo bruožas – skverbimasis į žmogaus vidų, sakyčiau, žmogaus...
  19. Bronislovas Genzelis

    Straipsnis Prie lietuviškojo egzistencializmo ištakų

    Girnius kritiškai vertina Heideggerio dorovės sampratą, jo teiginį, kad dorovinės normos esančios laikinos, mėgina suvokti šios koncepcijos atsiradimo objektyvias priežastis. „Heideggerio egzistencialistinė etika yra mūsų gyvenamojo laiko depresyvinės psichologijos išraiška“Ten pat, p. 176., –...
  20. Bronislovas Genzelis

    Straipsnis Prie lietuviškojo egzistencializmo ištakų

    Savo pirmame darbe Girnius apžvelgė egzistencialistinės filosofijos ištakas, ieškojo jų XIX amžiuje. Tuo aspektu jis aptarė Søreno Kierkegaardo kūrybą, „gyvenimo filosofiją“ (Friedrichą Nietzsche’ę, Wilhelmą Dilthey’ų, Henri Bergsoną, Georgą Simmelį) bei fenomenologiją (Edmundą Husserlį, Maxą...
Grįžti
Viršutinė Apatinė