• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Girėnas Povilionis

    Straipsnis Vėlyvojo baroko vargondirbystės menas Lietuvoje: meistrų kilmė ir kūrybos sklaida

    XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje dažnai minimas N. Jantzono sūnus Friedrichas Samuelis Jantzonas (Jantzen, Janson, 1764–1842Pagal minėtų Rožanystoko vargonų datą galima spėti, kad 1842-ieji – F. S. Jantzono mirties arba sunkios ligos data.?). Jis gyveno Vilniuje, 1794 m. Vilniuje prisiekė...
  2. Girėnas Povilionis

    Straipsnis Vėlyvojo baroko vargondirbystės menas Lietuvoje: meistrų kilmė ir kūrybos sklaida

    Panašiu metu beveik vienodais prospektais N. Jantzonas sukūrė vargonus Tytuvėnų (1789 m., 2 manualai, 25 balsaiŽr. Tytuvėnų bernardinų vienuolyno kronika, LVIA, f. 1135, ap. 6, b. 59, l. 201v. (pagal l. 173 (dab. l. 143), 17?? m. dokumento nuorašas padarytas 1882 m.); Tytuvėnų bažnyčios 1821 m...
  3. Girėnas Povilionis

    Straipsnis Vėlyvojo baroko vargondirbystės menas Lietuvoje: meistrų kilmė ir kūrybos sklaida

    Pirmuoju žinomu savarankišku N. Jantzono darbu laikomi 1764–1765 m. sukurti Linkuvos bažnyčios vargonaiŽr. Linkuvos bažnyčios dokumentai, MAB RS, f. 42, b. 13, l. 82–83. (2 manualai, 21 registrasRegistrų skaičius pateikiamas ištyrus Linkuvos vienuolyno patalpose išlikusias nenaudojamas senojo...
  4. Girėnas Povilionis

    Straipsnis Vėlyvojo baroko vargondirbystės menas Lietuvoje: meistrų kilmė ir kūrybos sklaida

    Tikėtina, kad Vilniuje gyvenęs meistras Ludwikas Klimowiczius buvo vietinės kilmės. Yra žinomas tik vienintelis savarankiškas jo darbas – 1758–1759 m. Belyničių karmelitų bažnyčiai sukurti nauji dviejų manualų, 20 balsų vargonaiŽr. Computa Conventus Bialynicensis Perceptarum quod Expensarum...
  5. Girėnas Povilionis

    Straipsnis Vėlyvojo baroko vargondirbystės menas Lietuvoje: meistrų kilmė ir kūrybos sklaida

    J. F. Scheelis kartu su vietiniu vargondirbiu Ludwiku Klimowicziumi Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje 1761 m. pastatė naujus vieno manualo, 11 balsų vargonusŽr. Mindaugas Paknys, „Vargonų meistrai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“, p. 57. Iš šių vargonų išliko tik prospektas, keletas medinių...
  6. Girėnas Povilionis

    Straipsnis Vėlyvojo baroko vargondirbystės menas Lietuvoje: meistrų kilmė ir kūrybos sklaida

    Trūksta informacijos apie 1752–1759 m. Vilniuje ir apylinkėse dirbusio vargonų meistro Johanno Michaelio PantznerioŽr. Antoni Miller, Teatr polski i muzyka na Litwie jako strażnice kultury Zachodu (1745–1865): studjum z dziejów kultury polskiej, s. 38. kilmę. Žinoma, kad 1752 m. Slucko dvare...
  7. Girėnas Povilionis

    Straipsnis Vėlyvojo baroko vargondirbystės menas Lietuvoje: meistrų kilmė ir kūrybos sklaida

    Nuo 1742 iki 1750 m. Vilniuje kaip vargonų meistro Gerhardto Arendto Zelle’s pameistrys minimas vilnietis Johannas Christophas Ungefugas (Ungefugt)Žr. Jan Janca, Tübingen, rankraštis.. Tikriausiai jis buvo žinomo Vilniaus drožėjo Johanno UngefugtoŽr. Euzebiusz Marian Jan Stanisław Łopaciński...
  8. Girėnas Povilionis

    Straipsnis Vėlyvojo baroko vargondirbystės menas Lietuvoje: meistrų kilmė ir kūrybos sklaida

    1751–1753 m. G. A. Zelle Vilniaus liuteronų bažnyčioje pastatė naujus vieno manualo vargonusŽr. Mindaugas Paknys, „Vargonų meistrai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“, p. 58 (pagal LVIA, f. 1008, ap. 1, b. 65, l. 8v.)., o 1753 m. Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje jis iš...
  9. Girėnas Povilionis

    Straipsnis Vėlyvojo baroko vargondirbystės menas Lietuvoje: meistrų kilmė ir kūrybos sklaida

    XVIII a. II ketvirčio – XIX a. pradžios Vilniaus mokyklos vargondirbiai, jų darbų paplitimas Nuo 1737 m. Vilniuje minimas iš Karaliaučiaus atvykęs meistras Gerhardtas Arendtas Zelle. Nors prieš apsistodamas Vilniuje jis beveik dešimt metų (1732–1741) dirbo Karaliaučiaus vargonų meistro Georgo...
  10. Girėnas Povilionis

    Straipsnis Vėlyvojo baroko vargondirbystės menas Lietuvoje: meistrų kilmė ir kūrybos sklaida

    Kadangi į Rytų Europą vargondirbių amato tradicijos dažniausiai sklido iš Rytprūsių, o ypač iš Karaliaučiaus, Vilniaus meistrų darbus istorikai dažnai priskirdavo Karaliaučiaus amatininkams. Tačiau XVIII a. meistrų migracijoje būta ir priešingų faktų. Antai vargonų meistras Johannas Christophas...
  11. Girėnas Povilionis

    Straipsnis Vėlyvojo baroko vargondirbystės menas Lietuvoje: meistrų kilmė ir kūrybos sklaida

    Didžiąją Lietuvos barokinių vargonų dalį sudaro nedideli 7–12 balsų vargonai – pozityvai, todėl lietuviški instrumentai neretai laikomi provincialiais, originalumo stokojančiais ir Rytprūsių meistrų darbus kartojančiais kūriniais. Tačiau anaiptol – XVIII a. Vilniuje susibūrė stiprus branduolys...
  12. Girėnas Povilionis

    Straipsnis Vėlyvojo baroko vargondirbystės menas Lietuvoje: meistrų kilmė ir kūrybos sklaida

    Vargondirbystės menas Lietuvoje suklestėjo XVIII a. II pusėje ir tęsėsi iki XIX a. pradžios. Statant ar rekonstruojant daugelį bažnyčių, stiprėjo poreikis naujų vargonų, todėl, atsirandant nuolatiniams užsakymams, iš vokiškų kraštų bei Rytprūsių į Lietuvą atvykdavo vis daugiau meistrų. Kaip...
  13. Girėnas Povilionis

    Straipsnis Vėlyvojo baroko vargondirbystės menas Lietuvoje: meistrų kilmė ir kūrybos sklaida

    Apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vargonų meistrus, jų kūrinius per pastarąjį dešimtmetį jau yra paskelbta keliolika istorinių ir menotyrinių straipsnių, tačiau naujausi tyrimai ir atradimai nuolat papildo, patikslina ar paneigia ankstesnių tyrėjų teiginius ir hipotezes. Istorikas...
  14. Girėnas Povilionis

    Straipsnis Vėlyvojo baroko vargondirbystės menas Lietuvoje: meistrų kilmė ir kūrybos sklaida

    Santrauka. Straipsnyje pateikiama istorinių, istoriografinių šaltinių bei naujausių mokslinių tyrimų medžiaga apie XVIII–XIX I pusės Lietuvoje dirbusius vargonų meistrus. Pristatomos jų biografijos, darbų paplitimas. Analizuojama Lietuvoje dirbusių meistrų kilmė, migracija, apsistojimas ir...
    • Girėnas Povilionis
    • Tema
    • karaliaučius kuršas lietuvos vargonai meistrai vėlyvasis barokas vilniaus vargondirbystės mokykla
    • Tęsiniai: 22
    • Temynas: H 003 menotyra
  15. Girėnas Povilionis

    Straipsnis XVIII a. II pusės Vilniaus vargonadarių mokyklos vargonų prospektai

    Organ Cases by the Vilnius Organ Building School in the 2nd Half of the 18th C. Summary. In the 2nd half of the 18th c. a number of organ builders lived and worked in Vilnius. Though most of them were comers from German-speaking countries, Vilnius became their domicile, and here they...
  16. Girėnas Povilionis

    Straipsnis XVIII a. II pusės Vilniaus vargonadarių mokyklos vargonų prospektai

    Literatūra ir šaltiniai Boetticher, Adolf, Die Bau- und Kunstdenkmäler der Provinz Ostpreußen, H. 2, Königsberg: Teichert, 1898. Boetticher, Adolf, Die Bau- und Kunstdenkmäler der Provinz Ostpreußen, H. 5, Königsberg: Teichert, 1895. Brensztejn, Michał, „Casparini” | Władysław Konopczyński...
  17. Girėnas Povilionis

    Straipsnis XVIII a. II pusės Vilniaus vargonadarių mokyklos vargonų prospektai

    Kaip Vilniuje vėlyvajame baroke ištobulinta dvibokštė bažnyčių architektūra tapo šio laikotarpio Vilniaus mokyklos įvaizdžiu, taip ir vargonų prospektai Lietuvoje evoliucionavo ir virto savarankišku Vilniaus vėlyvojo baroko vargonų mokyklos tipu. Lietuvoje šio tipo kompozicija platėjo ar...
  18. Girėnas Povilionis

    Straipsnis XVIII a. II pusės Vilniaus vargonadarių mokyklos vargonų prospektai

    Daugiau nei 90 nuošimčių Lietuvoje išlikusių vėlyvojo baroko ir rokoko stiliaus vargonų prospektų kompozicijų pagrindą sudaro du aukšti bokštai. Tokios dvibokštės kompozicijos kilmė gali būti susijusi su Vilniaus vėlyvojo baroko bažnyčių architektūra. Tarp bažnyčių bokštų esanti žemesnė centrinė...
  19. Girėnas Povilionis

    Straipsnis XVIII a. II pusės Vilniaus vargonadarių mokyklos vargonų prospektai

    3 pav. XVIII a II p. Vilniaus mokyklos vargonų prospektų tipai1.Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios didieji vargonai (1765–1766 m.)2.Vilniaus Bernardinų (1764–1766 m.), Linkuvos (1764 m.) bažnyčių vargonai3.Vilniaus Arkikatedros (XVIII a. 9-asis deš.), Budslavo (1783 m.) bernardinų bažnyčių...
  20. Girėnas Povilionis

    Straipsnis XVIII a. II pusės Vilniaus vargonadarių mokyklos vargonų prospektai

    Siekiant sužinoti Vilniaus mokyklos prospektų kompozicijos kilmę, analogų reikėtų paieškoti Karaliaučiaus krašte. Lietuvos meistrų vargonų prospektuose būdingiausias simetriškai sudvejintas tridalis kompozicinis elementas (pusapvalis daugiabriaunis bokštas ir jį šonuose juosiantys tiesūs...
Grįžti
Viršutinė Apatinė