• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Odeta Žukauskienė

    Konferencija Tauta, kultūra, tapatybė: apie kuriamąsias ir ardomąsias įvairoves

    Abstrakčios idėjos ir vientisi pasakojimai buvo sugriauti pačių intelektualų. Tada ir naujos doktrinos lengviau skinasi kelią per smulkius empirinius tyrimus, geriau atspindėdamos vartotojų visuomenės paveikslą. Todėl kritinį mąstymą keičia idėjų propagavimas, filosofus – ekspertai, konceptus –...
  2. Odeta Žukauskienė

    Konferencija Tauta, kultūra, tapatybė: apie kuriamąsias ir ardomąsias įvairoves

    Pati atmintis yra fragmentiška, nevientisa, kupina aliuzijų, įsivaizdavimų, kaip tik todėl ji geriausiai atspindi šių chaotiškų laikų dvasią. Atmintis kaip fragmentuotos būties simbolis – tipiškas postmodernistinis diskursas. Senamadiška kalbėti apie tautinę, etninę, socialinę, kultūrinę...
  3. Odeta Žukauskienė

    Konferencija Tauta, kultūra, tapatybė: apie kuriamąsias ir ardomąsias įvairoves

    Regis, diskursai, kaip meno stiliai, pereina įvairias fazes ir įgyja dekadentinių arba net patologinių bruožų. Kai politika ir kultūrinė industrija perima atminties diskursą į savo rankas, neva tai skatindama atminties išsaugojimo ir gerovės kūrimo procesus, nuo istorinio dekonstruktyvizmo...
  4. Odeta Žukauskienė

    Konferencija Tauta, kultūra, tapatybė: apie kuriamąsias ir ardomąsias įvairoves

    Šių procesų vyksme iškeltas terapinis atminties aspektas, susijęs su pokolonializmo pasekmėmis. Trauma, kaip ryškus autentiškumo kriterijus, tarytum davė raktą į pavienių individų ir jų grupių tapatybių ir atminties konfigūracijų pažinimą. Trauminiai įvykiai, ypač Holokaustas, įtvirtino...
  5. Odeta Žukauskienė

    Konferencija Tauta, kultūra, tapatybė: apie kuriamąsias ir ardomąsias įvairoves

    Pamažu paradigma išsiskaidė į daugybę populiarių interpretacijų, neretai plaukiant madingais paviršiais, kuriuose mirguliuoja visokiausi prisiminimai ir išsaugojimo būtinybės, liudijimai ir atgailos. Akademinėje terpėje visos socialinės praktikos ir fiziniai objektai susieti su atmintimi...
  6. Odeta Žukauskienė

    Konferencija Tauta, kultūra, tapatybė: apie kuriamąsias ir ardomąsias įvairoves

    Atminties tyrimų proveržį sąlygojo keli XX a. 9 deš. išleisti veikalai: Yosefo Yerushalmio Zakhor: Jewish History and Jewish Memory (1982) ir Pierre’o Nora įvadinė studija „Tarp atminties ir istorijos“, paskelbta knygoje Les lieux de mémoire (1984)Žr. Kerwin Lee Klein, From History to Theory, p...
  7. Odeta Žukauskienė

    Konferencija Tauta, kultūra, tapatybė: apie kuriamąsias ir ardomąsias įvairoves

    Kaip žinome, didieji pokyčiai mokslo srityje įvyksta kai kinta paradigmos – teoriniai ir praktiniai modeliai, kurie užtikrina mokslinių tyrimų vientisumą. Naujos paradigmos sukelia lemtingas permainas ne vien tik gamtotyroje, kurių raidą tyrinėdamas Thomas Kuhnas apibrėžė paradigmos sąvoką...
  8. Odeta Žukauskienė

    Konferencija Tauta, kultūra, tapatybė: apie kuriamąsias ir ardomąsias įvairoves

    Įsigalėjo švytuoklės principu veikiantys diskursai, kurie lemia dabarties procesų dviprasmiškumą ir dvipoliškumą. Literatūros ir kultūros teoretikas Stephenas Greenblattas taikliai pastebėjo, kad kapitalizmas generuoja tokius diskursyvinius modalumus, kurie linksta į diferenciaciją ir...
  9. Odeta Žukauskienė

    Konferencija Tauta, kultūra, tapatybė: apie kuriamąsias ir ardomąsias įvairoves

    Atminties ir tapatybės dvipoliškumas: fragmentėjimas ir vienodėjimas Santrauka. Pranešime aptariama postmodernioji paradigma, kuri privertė atsigręžti į atmintį ir tapatybę, aiškintis konkrečias patirtis, sugrįžtant į praeities išgyvenimus. Pirmiausia atkreipiamas dėmesys į atminties tyrimų...
  10. Odeta Žukauskienė

    Konferencija Tauta, kultūra, tapatybė: apie kuriamąsias ir ardomąsias įvairoves

    Pranešimo svarstymas Pastaruoju metu UNESCO organizacija sulaukė daug kritinių vertinimų dėl struktūros, veiklos ir dokumentų turinio. Todėl pritarčiau pragmatiniam požiūriui, kad skleidžiamos idėjos yra susijusios su realiomis sistemomis: kaip jos funkcionuoja, kaip finansuojamos, kaip...
  11. Odeta Žukauskienė

    Straipsnis Sugrįžusi žydų atmintis: vaizdinės reprezentacijos formos

    The Return of Jewish Memory: The Forms of Visual Representation Summary. The goal of the article is to discuss the reemergence of Jewish history and cultural memory in Lithuania just before its independence in the last decade of the twentieth century and to the present day. Important...
  12. Odeta Žukauskienė

    Straipsnis Sugrįžusi žydų atmintis: vaizdinės reprezentacijos formos

    Vizualiniai šaltiniai Beržinis, Saulius (rež.), Kelias į Treblinką, dokumentinis filmas, 60 min., kino studija „Kopa“, 1997. Beržinis, Saulius (rež.), Neparašytas Judelio dienoraštis, dokumentinis filmas, 60 min., kino studija „Kopa“, 2005. Beržinis, Saulius (rež.), Rūpestis, dokumentinis...
  13. Odeta Žukauskienė

    Straipsnis Sugrįžusi žydų atmintis: vaizdinės reprezentacijos formos

    Literatūra Andrijauskas, Antanas, Litvakų dailė L’école de Paris aplinkoje, Vilnius: Meno rinkos agentūra, 2008. Assmann, Aleida, Der lange Schatten der Vergangenheit: Erinnerungskultur und Geschichtspolitik, Munich: C. H. Beck, 2007. Bauman, Zygmunt, Modernity and the Holocaust, Oxford: Polity...
  14. Odeta Žukauskienė

    Straipsnis Sugrįžusi žydų atmintis: vaizdinės reprezentacijos formos

    Šitaip ne tik atskleidžiama, kad fotografija buvo nacių propagandos dalis, bet ir tai, kodėl vaizdinė reprezentacija sunkiai suderinama su šia tema, kodėl sudėtinga apie šį istorijos puslapį kalbėti pasitelkiant vaizdinę medžiagą. Beje, tai verčia apskritai susimąstyti apie vizualinių...
  15. Odeta Žukauskienė

    Straipsnis Sugrįžusi žydų atmintis: vaizdinės reprezentacijos formos

    Panašūs procesai vyksta ir literatūroje, kuri užkabina giliausias Holokausto reikšmes ir savotiškai perkelia praeitį į neistorinį laiką. Žydiškomis temomis parašytas Grigorijaus Kanovičiaus ir Marko Zingerio knygas, neseniai papildė Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Sigito...
  16. Odeta Žukauskienė

    Straipsnis Sugrįžusi žydų atmintis: vaizdinės reprezentacijos formos

    Meninėje kūryboje matome siekį atskleisti emocinę atmintį, vidines išgyvenimų dimensijas, aprašyti pačias skirtingiausias patirtis, apmąstant jų ištakas ir galimybes šiandien. Kūryboje atsispindi posūkis nuo faktų pripažinimo iki jų įsisąmoninimo, gilesnės refleksijos, sąsajos su dabartimi...
  17. Odeta Žukauskienė

    Straipsnis Sugrįžusi žydų atmintis: vaizdinės reprezentacijos formos

    Filme nėra papildomos dokumentikos ar archyvinių kadrų – visas pasakojimas grindžiamas Holokaustą išgyvenusių liudininkų pasakojimais ir prisiminimais. Taip filme vengiama bet kokio idealizavimo, maksimaliai priartėjama prie „realaus“ pasaulio ir būties. Knygose neišsakomi istorijos aspektai...
  18. Odeta Žukauskienė

    Straipsnis Sugrįžusi žydų atmintis: vaizdinės reprezentacijos formos

    Kai kuriuose Beržinio filmuose, kaip ir Narkevičiaus kūrinyje, galima įžvelgti prancūzų režisieriaus Claude’o Lanzmanno įtaką, kurio devynių su puse valandų filmų ciklas Shoah (1985) tapo dokumentalumo etalonu, atskleidusiu žydų žudynių vietų „bevietiškumą“ ir sykiu tose vietose tvyrančią...
  19. Odeta Žukauskienė

    Straipsnis Sugrįžusi žydų atmintis: vaizdinės reprezentacijos formos

    Kai kurie teoretikai dokumentinius ir ypač meninius filmus bei televizijos programas apie Holokaustą vadina kontroversiškais darbais dėl juose vyraujančio komercinio imperatyvo, taip pat žydų kultūrai būdingo priešiškumo vaizdiniam pradui. Tačiau nepaisant šių kritinių pastabų, dauguma žiūrovų...
Grįžti
Viršutinė Apatinė