• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Lina Laurinavičiūtė-Petrošienė

    Straipsnis XX a. Šilutės apylinkių lietuvininkų dainos: objekto ir konteksto sąveika

    XX a. pirmojoje pusėje Lietuvoje kultūros istorijai tyrinėti ir skelbti buvo įsteigti mokslo darbų tęstiniai leidiniai Lietuvių tauta (1907–1936), Tauta ir žodis (1923–1931), Mūsų tautosaka (1930–1935), Tautosakos darbai (1935–1940, 1992–), kuriuose greta mokslinių tyrinėjimų publikuota ir pati...
  2. Lina Laurinavičiūtė-Petrošienė

    Straipsnis XX a. Šilutės apylinkių lietuvininkų dainos: objekto ir konteksto sąveika

    Dainuojamosios tautosakos skelbimas Mažosios Lietuvos liaudies dainų publikavimo istorijoje būta pakilimų ir nuosmukių. Šiuo požiūriu XIX a. buvo dosnus, jį vainikavo Ch. Bartscho Dainų balsai (1886, 1889). Po jų išleidimo gana ilgą laiką, galima sakyti iki 1938 m. pasirodžiusio Tautosakos darbų...
  3. Lina Laurinavičiūtė-Petrošienė

    Straipsnis XX a. Šilutės apylinkių lietuvininkų dainos: objekto ir konteksto sąveika

    Po Antrojo pasaulinio karo nuo 1950 m. lietuvininkų dainos vėl imtos užrašinėti. Tai darė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (toliau – LLTI)LLTI fonduose šiuo metu yra 1935–1983 m. iš 11 šilutiškių lietuvininkų pateikėjų užrašytos 73 dainos su melodijomis, iš jų po Antrojo pasaulinio...
  4. Lina Laurinavičiūtė-Petrošienė

    Straipsnis XX a. Šilutės apylinkių lietuvininkų dainos: objekto ir konteksto sąveika

    Kaip minėta, XX a. Šilutės apylinkėse užrašyta 140 lietuvininkų dainų su melodijomis. Iš jų tarpukariu iš vienos pateikėjos užrašyta 18 (13 %) dainų, po Antrojo pasaulinio karo iš 23 pateikėjų – 122 (87 %) dainos. Vadinamasis antrasis laikotarpis, palyginti su pirmuoju ir trečiuoju, yra...
  5. Lina Laurinavičiūtė-Petrošienė

    Straipsnis XX a. Šilutės apylinkių lietuvininkų dainos: objekto ir konteksto sąveika

    Dainuojamosios tautosakos rinkimas Mažosios Lietuvos liaudies dainų melodijų fiksavimo istorijoje išskirtini du–trysKomentuotinas folkloro užrašinėjimo laikotarpių Mažojoje Lietuvoje apibūdinimas „du–trys“. Pirmasis laikotarpis – nuo ištakų XVIII a. iki XIX a. pabaigos. XX a. yra dvi ryškios...
  6. Lina Laurinavičiūtė-Petrošienė

    Straipsnis XX a. Šilutės apylinkių lietuvininkų dainos: objekto ir konteksto sąveika

    Įvadas Šilutė, ilgą laiką Rytų Prūsijos provincijoje buvusi periferinė Karaliaučiaus apygardos Heydekrug apskritis, XX a. dėl gerai žinomų pasikeitusių istorinių, politinių aplinkybių šiame regione tapo svarbiu Klaipėdos krašto kultūrinės veiklos centru. Krašto faktinė priklausomybė Lietuvos...
  7. Lina Laurinavičiūtė-Petrošienė

    Straipsnis XX a. Šilutės apylinkių lietuvininkų dainos: objekto ir konteksto sąveika

    Santrauka. Straipsnyje analizuojama Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje XX a. užrašyta lietuvininkų dainuojamoji tautosaka – 140 dainų su melodijomis. Siekiama ištirti šilutiškių repertuaro ir melodikos kokybinius ir kiekybinius parametrus, juos palyginti su XIX a. užrašyta medžiaga ir...
  8. Lina Laurinavičiūtė-Petrošienė

    Recenzija Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedija

    Leidinyje yra kruopščiai parengtos svarbios dalys – asmenvardžių, dalykinė, vietovardžių rodyklės, skaitytojui sudarančios galimybę greičiausiai gauti reikiamą informaciją, kartais net įžvelgti reiškinių tarpusavio ryšius. Tęstinumą ir sklaidą Lietuvos etnologijos ir antropologijos...
  9. Lina Laurinavičiūtė-Petrošienė

    Recenzija Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedija

    Atskira enciklopedijos dalis paskirta 36 etnologijai nusipelniusių asmenų biografijoms. Su visa pagarba įtrauktiems ir neįtrauktiems į šį sąrašą asmenims tenka apgailestauti dėl teiginio, kad tai – daugelio Lietuvos mokslininkų, istorinių asmenybių biografijosŽr. Vida Savoniakaitė (sud.)...
  10. Lina Laurinavičiūtė-Petrošienė

    Recenzija Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedija

    Daugelis vardyno sąvokų yra labai plačios, galinčios būti temomis (kad ir minėtoji sąvoka „Verslai“), tačiau pažvelgus į sąvokų visumą paaiškėja, kad toks ir buvo sumanymas. Vis dėlto keletas sąvokų tarsi iškrenta iš konteksto, atrodo esančios hierarchiškai žemesnio lygmens („Alus“...
  11. Lina Laurinavičiūtė-Petrošienė

    Recenzija Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedija

    Gilinantis į enciklopedijos vardyno sąvokas ir temas, mintys krypsta į XX a. (su)kurtąŽr. Angelė Vyšniauskaitė (red.), Lietuvių etnografijos bruožai, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1964; Pranė Dundulienė, Lietuvių etnografija, Vilnius: Mokslas, 1982; Lietuvos...
  12. Lina Laurinavičiūtė-Petrošienė

    Recenzija Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedija

    Enciklopedijos idėjos sumanytojai, gerai besiorientuojantys užsienio šalių sociologinėje ir antropologinėje mokslinėje literatūroje, surado ir pritaikė vakarietišką šių mokslų enciklopedijoms, žinynams ir žodynams būdingą modelįŽr. Vida Savoniakaitė (sud.), Lietuvos etnologijos ir antropologijos...
  13. Lina Laurinavičiūtė-Petrošienė

    Recenzija Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedija

    Formaliuoju požiūriu Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedija tik iš dalies atitinka šiuo metu mūsuose įsigalėjusį enciklopedijos apibrėžimąEnciklopedija (gr. Enkyklopaideia < enkyklios – visuotinis + paideia – auklėjimas) apibrėžiama kaip mokslinis informacinis leidinys, kuriame...
  14. Lina Laurinavičiūtė-Petrošienė

    Recenzija Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedija

    Lietuviško tautosakos ir mitologijos žodyno projekto idėją ir probleminius aspektus akademinėje spaudoje 2000 m. yra aptarusi Daiva Vaitkevičienė, nurodydama, kad apie mitologinio žodyno poreikį jau 1979 m. rašė ir Algirdas Julius Greimas, kuris sakėsi turįs apie 50–60 žodyno straipsniųŽr. Daiva...
  15. Lina Laurinavičiūtė-Petrošienė

    Recenzija Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedija

    Enciklopedijų leidybos istorija Lietuvoje neapima net šimtmečio: pirmoji Lietuviškoji enciklopedija pasirodė 1931 m.; specializuotos dalykinės, pavyzdžiui, Medicinos enciklopedija (1991–1993), Vaikų enciklopedija (1994), Žurnalistikos enciklopedija (1997), Lietuvių kalbos enciklopedija (1999...
  16. Lina Laurinavičiūtė-Petrošienė

    Recenzija Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedija

    Per stebėtinai trumpą laiką, vos pustrečių metų, nuveiktas išties rimtas darbas: išleista knyga ir sukurtas internetinis puslapis. Tam buvo sutelktas penkiasdešimties autoritetingų įvairių sričių mokslininkų iš Lietuvos mokslo ir studijų institucijų būrys. Lietuvos istorijos ir Matematikos ir...
  17. Lina Laurinavičiūtė-Petrošienė

    Recenzija Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedija

    Lietuvos mokslo padangėje pasirodė ilgai lauktas ir reikalingas Lietuvos istorijos instituto mokslininkų inicijuotas dalykinis žinynas Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedijaŽr. Vida Savoniakaitė (sud.), Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedija, Vilnius: Lietuvos...
  18. Lina Laurinavičiūtė-Petrošienė

    Straipsnis Tautosakos rinkimo ištakos Šilutės apylinkėse: objekto ir konteksto sąveika

    The Beginnings of Folklore Collecting in the Environs of Silute: The Interaction between Subject and Context Summary. The article discusses the first period of documenting Lithuanian folklore in East Prussia from its beginnings in the 18th century up to the 20th century. The melodies of...
  19. Lina Laurinavičiūtė-Petrošienė

    Straipsnis Tautosakos rinkimo ištakos Šilutės apylinkėse: objekto ir konteksto sąveika

    Santrumpos BDB – Christian Bartsch, Dainų balsai, parengė Jadvyga Čiurlionytė, Laima Burkšaitienė, Vida Daniliauskienė, Vilnius: Lietuvos muzikos akademija, 2000. Bj – Lina Petrošienė, Jonas Bukantis (sud.), Bėgau jūružėm: Klaipėdos krašto dainos, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 1997...
  20. Lina Laurinavičiūtė-Petrošienė

    Straipsnis Tautosakos rinkimo ištakos Šilutės apylinkėse: objekto ir konteksto sąveika

    Profesionalumo fiksuojant medžiagą ir muzikiniu, ir kalbiniu, ir etnologiniu požiūriais neretai labai trūko. Kalbos barjeras, muzikinio išsilavinimo stoka arba priešingai – pernelyg didelis siekis „pritempti“ natūralios prigimties muziką prie klasikinės muzikos taisyklių – kartais iškraipė...
Grįžti
Viršutinė Apatinė