• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Naglis Kardelis

    Straipsnis Suvaržančios ir išlaisvinančios ribos: ribos ir beribiškumas senovės graikų ir šiuolaikinėje filosofijoje

    Atsiradus psichoanalizei XX a. pradžioje pradedama mąstyti apie psichinį subjekto nevientisumą, apie ribas tarp skirtingų psichikos sluoksnių, brėžiama nauja riba tarp sąmonės ir pasąmonės, taip pat ribos tarp asmenybės lygmenų, įvardijamų Id, Ego ir Superego sąvokomis. Russellas, sukūręs savitą...
  2. Naglis Kardelis

    Straipsnis Suvaržančios ir išlaisvinančios ribos: ribos ir beribiškumas senovės graikų ir šiuolaikinėje filosofijoje

    Artėdami prie ribų problematikos šiuolaikinėje filosofijoje aptarties, paminėsime kelis įdomesnius šios temos aspektus laikotarpiu tarp antikos ir XX amžiaus. Pereinamuoju iš antikos į viduramžius istorijos tarpsniu ankstyvosios krikščionybės teologai kalbėjo apie neperžengiamą ribą tarp Dievo...
  3. Naglis Kardelis

    Straipsnis Suvaržančios ir išlaisvinančios ribos: ribos ir beribiškumas senovės graikų ir šiuolaikinėje filosofijoje

    Apie žmogui būdingą siekį pranokti save patį, peržengti savo prigimties ribas itin įtaigiai kalba anoniminio vėlyvosios antikos traktato „Apie pakylėtumą“ (Peri hupsous) autorius:
  4. Naglis Kardelis

    Straipsnis Suvaržančios ir išlaisvinančios ribos: ribos ir beribiškumas senovės graikų ir šiuolaikinėje filosofijoje

    Mėginimą mąstyti tai, kas yra už ribos, ir tokiu būdu nors mintimis peržengti ribas, aptinkame brandžiosios klasikos laikotarpio graikų filosofijoje, ypač Platono dialoguose, kuriuose transcendentinė idealybės plotmė šiapusinio kintančių daiktų pasaulio atžvilgiu atsiskleidžia kaip radikalus...
  5. Naglis Kardelis

    Straipsnis Suvaržančios ir išlaisvinančios ribos: ribos ir beribiškumas senovės graikų ir šiuolaikinėje filosofijoje

    Taip pat ir loginis apibrėžimas (horismos) tiek Platonui, tiek Aristoteliui yra ne kas kita, kaip tam tikra riba (horos), nužyminti loginį apibrėžiamos sąvokos kontūrą. Pirmosios pastangos tiksliai apibrėžti bendrąsias (ypač etines) sąvokas graikų filosofijoje siejamos visų pirma su Sokrato...
  6. Naglis Kardelis

    Straipsnis Suvaržančios ir išlaisvinančios ribos: ribos ir beribiškumas senovės graikų ir šiuolaikinėje filosofijoje

    Apie būtinybę apsiriboti ir paisyti nusibrėžtų ribų graikai kalba ir politinės bei moralinės filosofijos tekstuose. Etinis elgesys graikams yra etinės teritorijos (ēthos) ribų paisymas. Savo ruožtu teisėtas, teisinis elgesys suvokiamas kaip įstatymo (nomos) nužymėtos „ganymosi“ teritorijos...
  7. Naglis Kardelis

    Straipsnis Suvaržančios ir išlaisvinančios ribos: ribos ir beribiškumas senovės graikų ir šiuolaikinėje filosofijoje

    Bene geriausiai ribos ir beribiškumo dialektika atsiskleidžia Herakleito fragmentuose. Vienuose iš jų kalbama apie būtinybę paisyti ribų, o kituose – apie ribų peržengimą. Yra netgi ištarų, kuriose teigiama, jog tam tikrų ribų neįmanoma net prieiti. Riba Herakleito įvardijama įvairiais žodžiais...
  8. Naglis Kardelis

    Straipsnis Suvaržančios ir išlaisvinančios ribos: ribos ir beribiškumas senovės graikų ir šiuolaikinėje filosofijoje

    Vis dėlto iš visų senovės tautų būtent graikai geriausiai suvokė ribos reikšmę. Ribos (peirar, peras) ir beribiškumo (apeiron) sąvokos graikų filosofijoje apmąstomos labai įvairiais aspektais ir itin giliai. Dauguma graikų filosofų manė, jog tvarkingas pasaulis (kosmos) atsiranda tuomet, kai...
  9. Naglis Kardelis

    Straipsnis Suvaržančios ir išlaisvinančios ribos: ribos ir beribiškumas senovės graikų ir šiuolaikinėje filosofijoje

    Apie ribas mąstė ir kita senovės Rytų tauta – babiloniečiai. Akadų kalbos žodis, reiškiantis „ribą“, „riboženklį“ (kudurru), figūruoja net kai kuriuose teoforiniuose babiloniečių varduose. Antai visiems žinomo Babilono valdovo Nabuchodonosoro vardas, kurio autentiška, neiškreipta forma yra...
  10. Naglis Kardelis

    Straipsnis Suvaržančios ir išlaisvinančios ribos: ribos ir beribiškumas senovės graikų ir šiuolaikinėje filosofijoje

    Senovės egiptiečių kosmologijoje dievas Atumas, pirmykštės kalvos pavidalu iškylantis iš chaotiškų Nuno vandenų, yra įvardijamas kaip Neb-Tem „tobulybės viešpats“, „atbaigtumo viešpats“, arba, kiek kitu vardu, Neb-er-Džer „viešpats iki ribos“. Vardai Neb-Tem ir Neb-er-Džer yra iš esmės...
  11. Naglis Kardelis

    Straipsnis Suvaržančios ir išlaisvinančios ribos: ribos ir beribiškumas senovės graikų ir šiuolaikinėje filosofijoje

    Ribos sąvoka – viena svarbiausių filosofinių sąvokų, apmąstyta senųjų kultūrų išminčių, antikos filosofų ir šiuolaikinių mąstytojų. Ji dažnai svarstoma kartu su kitomis, jai artimomis arba jai priešingomis, sąvokomis, tokiomis kaip beribiškumas, apsiribojimas, begalybė, skirtumas, atskirtis...
  12. Naglis Kardelis

    Straipsnis Suvaržančios ir išlaisvinančios ribos: ribos ir beribiškumas senovės graikų ir šiuolaikinėje filosofijoje

    Santrauka. Ribos sąvoka – viena svarbiausių filosofinių sąvokų, apmąstyta senųjų kultūrų išminčių, antikos filosofų ir šiuolaikinių mąstytojų. Ji dažnai svarstoma kartu su kitomis, jai artimomis arba jai priešingomis, sąvokomis, tokiomis kaip beribiškumas, apsiribojimas, begalybė, skirtumas...
    • Naglis Kardelis
    • Tema
    • apeiron baigtinumas begalybė beribiškumas chaosas dabartinė kontinentinė filosofija daugis globalėjimas įvairovė laisvė monotonija pavidalas peržengimas ribos saikas senovės graikų filosofija vienijimasis
    • Tęsiniai: 19
    • Temynas: H 001 filosofija
  13. Naglis Kardelis

    Straipsnis Gintaras Beresnevičius – šventybės fenomenų tyrinėtojas ir autentiškos religinės patirties ieškotojas

    Gintaras Beresnevičius: The Investigator of the Phenomena of the Sacred and the Searcher for Authentic Religious Experience Summary. The article discusses some aspects of scholarly and literary legacy of the prominent Lithuanian intellectual Gintaras Beresnevičius as well as the relation of...
  14. Naglis Kardelis

    Straipsnis Gintaras Beresnevičius – šventybės fenomenų tyrinėtojas ir autentiškos religinės patirties ieškotojas

    Literatūra Beresnevičius, Gintaras, Religijų istorijos metmenys, Vilnius: Aidai, 1997. Beresnevičius, Gintaras, Religijotyros įvadas, Vilnius: Aidai, 1997. Beresnevičius, Gintaras, Dausos, Kaunas: Taura, 1993. Bowker, John (ed.), The Oxford Dictionary of World Religions, Oxford, New York: Oxford...
  15. Naglis Kardelis

    Straipsnis Gintaras Beresnevičius – šventybės fenomenų tyrinėtojas ir autentiškos religinės patirties ieškotojas

    Galutinė šio straipsnio išvada ta, kad Gintaro Beresnevičiaus indėlis į lietuvių mokslą ir kultūrą yra itin svarus, netgi įspūdingas, neginčijamai nusipelnantis atidaus ateities tyrinėtojų dėmesio ir gilios teorinės analizės, tačiau, skirtingai nei kol kas įprasta manyti, didžiausią išliekamąją...
  16. Naglis Kardelis

    Straipsnis Gintaras Beresnevičius – šventybės fenomenų tyrinėtojas ir autentiškos religinės patirties ieškotojas

    Grožiniai Beresnevičiaus tekstai, ypač jo romanai, rodo, kad jis buvo gana artimas postmodernizmo sąjūdžiui. Vis dėlto būtų sunku jį pavadinti tikruoju postmodernistu, nes artimumas postmodernizmui atsiskleidžia veikiau Gintaro kūrybinės raiškos, o ne jo kūrybos turinio lygmenyje. Nežmoniškai...
  17. Naglis Kardelis

    Straipsnis Gintaras Beresnevičius – šventybės fenomenų tyrinėtojas ir autentiškos religinės patirties ieškotojas

    Beresnevičius visada garsėjo radikaliai kairuoliškomis, kone „trockinėmis“ pažiūromis, nors tai jam nė kiek netrukdė bendrauti su skirtingų politinių pažiūrų intelektualais: kairieji jį gerbė už kilnų maištingumą, kurį jie suvokė kaip kritiškumo sistemos atžvilgiu išraišką, o savo ruožtu...
  18. Naglis Kardelis

    Straipsnis Gintaras Beresnevičius – šventybės fenomenų tyrinėtojas ir autentiškos religinės patirties ieškotojas

    Antai rašydamas apie Lietuvos imperijos kūrimą Beresnevičius mums tarsi siūlo naują būsimo lietuvių tautos ir aplinkinių tautų aukso amžiaus mitą. Nors suvoktas tiesiogiai ir priimtas „už gryną pinigą“ šis mitas, be abejo, tėra ekscentriška utopija ar paprasčiausia provokacija, gilesniame...
  19. Naglis Kardelis

    Straipsnis Gintaras Beresnevičius – šventybės fenomenų tyrinėtojas ir autentiškos religinės patirties ieškotojas

    Ir apskritai būtina nepamiršti, kad Gintaras visada gyveno labai audringą, labai intensyvų vidinį gyvenimą, dažnai eksperimentuodamas ne tik su savuoju tyrimo objektu, bet ir su savimi pačiu, nuolat kurdamas savo gyvenime vis naujas ribines situacijas, kurios, kaip galbūt jis tikėjo, galėtų jam...
  20. Naglis Kardelis

    Straipsnis Gintaras Beresnevičius – šventybės fenomenų tyrinėtojas ir autentiškos religinės patirties ieškotojas

    Deja, originalų religijos filosofijos projektą tyrinėtojo tekstuose regime tik užuominų ir punktyrų pavidalu – iki galo jį įgyvendinti sutrukdė tragiška autoriaus mirtis. Ironiška, kad filosofines paties Beresnevičiaus pažiūras ateinančioms tyrinėtojų kartoms teks rekonstruoti taip pat...
Grįžti
Viršutinė Apatinė