• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Andrius Tamoševičius

    Straipsnis Mąstymo ir kūrybos tapatumo paieškos dzeniškoje M. Merleau-Ponty fenomenologijoje

    Tačiau neliko ir pamirštos. Husserlio intelektualinis palikimas buvo puoselėjamas tokių monumentalių filosofinių figūrų kaip Martino Heideggerio, Emmanuelio Levino, Jeane P. Sartre’o, Jacques Derrida bei daugelio kitų mūsų laikų didžių protų pastangomis. Vienas jų – tai prancūzų filosofas...
  2. Andrius Tamoševičius

    Straipsnis Mąstymo ir kūrybos tapatumo paieškos dzeniškoje M. Merleau-Ponty fenomenologijoje

    Įvadas Sunku pasakyti, kiek aiškiai pats E. Husserlis sugebėjo regėti savo naujojo fenomenologinio kontinento kontūrus, moderniojo mokslo bei klasikinės filosofijos prietarų fone viliojančius ir masinančius mąstytoją, tarsi naujo žemyno krantai vilioja ir paslapties galia traukia atradėją, vis...
  3. Andrius Tamoševičius

    Straipsnis Mąstymo ir kūrybos tapatumo paieškos dzeniškoje M. Merleau-Ponty fenomenologijoje

    Santrauka. Straipsnyje remiantis Maurice Merleau-Ponty tekstais analizuojama klasikinei Vakarų filosofijai ir moderniajam mokslui būdingos skirties tarp mąstymo ir kūrybos įveikimo bei jų tapatumo įtvirtinimo galimybės. Ypatingą dėmesį autorius sutelkia į prancūzų mąstytojo veikaluose išplėtotą...
    • Andrius Tamoševičius
    • Tema
    • dzen filosofija fenomenologija japonų filosofija komparatyvistinė filosofija kūryba mąstymas maurice merleau-ponty tapatumas
    • Tęsiniai: 22
    • Temynas: H 001 filosofija
  4. Andrius Tamoševičius

    Straipsnis Ikiobjektinis santykis su pasauliu M. Merleau-Ponty fenomenologijoje ir dzeno mąstymo tradicijoje

    Preobjective Relation with the World in M. Merleau-Ponty’s Phenomenology and Zen’s Tradition of Thought Summary. This article aims to reveal that the conventional wisdom about compulsive differences between Occident and Orient traditions of thought are essentially misguided and lacks a coherent...
  5. Andrius Tamoševičius

    Straipsnis Ikiobjektinis santykis su pasauliu M. Merleau-Ponty fenomenologijoje ir dzeno mąstymo tradicijoje

    Literatūra Abe, Masao, Zen and Western Thought, Honolulu: University of Hawaii Press, 1989. Andrijauskas, Antanas, „Dzen filosofija, estetika ir menas“ | Antanas Andrijauskas, Kultūros, filosofijos ir meno profiliai: Rytai–Vakarai–Lietuva, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2004...
  6. Andrius Tamoševičius

    Straipsnis Ikiobjektinis santykis su pasauliu M. Merleau-Ponty fenomenologijoje ir dzeno mąstymo tradicijoje

    Post scriptum Vadinasi, sumuodamas išsakytas mintis ir paisydamas redakcinių straipsnių apimties normatyvų, toliau aptariamais klausimais plėstis negaliu, nors šiame tyrime dar vertėtų išsamiau išplėtoti kai kuriuos specifinius, su Merleau-Ponty kūniškumo koncepcija susijusius komparatyvistinės...
  7. Andrius Tamoševičius

    Straipsnis Ikiobjektinis santykis su pasauliu M. Merleau-Ponty fenomenologijoje ir dzeno mąstymo tradicijoje

    Tą puikiai atskleidė didieji menininkai, pavyzdžiui, Cézanne’as, savo drobėse siekęs įkurdinti akimirkos tikrumąHenri Perruchot, Sezano gyvenimas, p. 229., kuris, kad ir kaip keistai šiandien tai galėtų skambėti, leido jam pamatyti erdvėlaikio išlinkimą žvelgiant savo, žmogaus, akimis, o ne per...
  8. Andrius Tamoševičius

    Straipsnis Ikiobjektinis santykis su pasauliu M. Merleau-Ponty fenomenologijoje ir dzeno mąstymo tradicijoje

    Ši Nishidos basho samprata yra artima, o gal net ir ta pati, tik kitokiais žodžiais išreikšta mintis, tam, ką Merleau-Ponty vadina pasaulio pasirodymu, esančiu pačia sąmone, kuri pavidalą įgauna per formą formą, spalvų ir šešėlių ansamblius, suvokimui duotus tiesiogiai, dar nepasirodžius jokiam...
  9. Andrius Tamoševičius

    Straipsnis Ikiobjektinis santykis su pasauliu M. Merleau-Ponty fenomenologijoje ir dzeno mąstymo tradicijoje

    Tai svarbi įžvalga, kuri parodo, kad, ieškant skirtingų mąstymo tradicijų vaisingo dialogo, vis dėlto įmanoma išvengti opozicinės bedugnės, kadangi, pasak dzen teoretikų, ši bedugnė tėra tik Einant šiuo sudėtingu keliu, po truputį galima mėginti suprasti Nishidos iškelto klausimo motyvus...
  10. Andrius Tamoševičius

    Straipsnis Ikiobjektinis santykis su pasauliu M. Merleau-Ponty fenomenologijoje ir dzeno mąstymo tradicijoje

    Kitaip tariant, teigdamas, pavyzdžiui, kad aš esu kvailas, esu tiesiogiai sąmoningas dėl šio teiginio, tačiau kartu, kad galėčiau apskritai teigti tokį teiginį, privalau būti sąmoningas ir dėl priešingo teiginio, kuris atliepia, kad esu protingas, nes kad galėčiau save vertinti kvailumo skalėje...
  11. Andrius Tamoševičius

    Straipsnis Ikiobjektinis santykis su pasauliu M. Merleau-Ponty fenomenologijoje ir dzeno mąstymo tradicijoje

    Kritiškai vertindamas Platono, Descartes’o, Kanto ir kitų didžiųjų Vakarų mąstytojų pastangas interpretuoti žmogų ir pasaulį, viena ryškiausių japonų filosofijos figūrų – Nishida – siekė parodyti, jog jų puoselėta nuostata, kad žmogus ir pasaulis yra du atskiri segmentai, kuriuos pažinimo...
  12. Andrius Tamoševičius

    Straipsnis Ikiobjektinis santykis su pasauliu M. Merleau-Ponty fenomenologijoje ir dzeno mąstymo tradicijoje

    Nishida ir Merleau-Ponty: sąmonės paieškos autentiško suvokimo sraute Ilgainiui plečiantis kitų mąstymo tradicijų pažinimui Vakaruose ėmė skleistis ir sąmonės problemoms skirtų aktualių komparatyvistinių tyrinėjimų laukas. Išsivaduojančių iš stereotipinių eurocentrinių nuostatų mąstytojų tekstai...
  13. Andrius Tamoševičius

    Straipsnis Ikiobjektinis santykis su pasauliu M. Merleau-Ponty fenomenologijoje ir dzeno mąstymo tradicijoje

    Atsakymas: nelieka nieko. Bent jau taip teigė Nagardžuna. Tačiau ir pats Nagardžuna, kuris, be abejonės, yra reikalingas norint suprasti gelminius dzenbudizmo vandenis, „tuštumą“ traktavo kaip visai budizmo tradicijai būdingą tam tikrą doktrininį principą ir todėl negali būti itin glaudžiai...
  14. Andrius Tamoševičius

    Straipsnis Ikiobjektinis santykis su pasauliu M. Merleau-Ponty fenomenologijoje ir dzeno mąstymo tradicijoje

    Iš čia kyla dzenbudistinių teiginių apie pasaulį paradoksalumas, nes „norėdami prieiti iki daiktų tiesos, privalome žiūrėti į juos iš to taško, kurio šis pasaulis dar nesukūrė, kuriame sąmonė apie „šį“ bei „tą“ dar nenubudusi“Eugen Herrigel, The Method of Zen, p. 46.. Nenubudusios sąmonės...
  15. Andrius Tamoševičius

    Straipsnis Ikiobjektinis santykis su pasauliu M. Merleau-Ponty fenomenologijoje ir dzeno mąstymo tradicijoje

    Šios keistos „aš“ transsubstanciacijos, kur „aš“ pirmiausiai suprantamas kaip esantis ir nesantis, yra įmanomos paisant dzenbudistinių įsitikinimų, tik tokioje patirtyje, kurioje dar nėra jokių išankstinių prielaidų, vadinasi, jokių sąvokų, taigi ir jokios kalbos kaip galimybės interpretuoti jau...
  16. Andrius Tamoševičius

    Straipsnis Ikiobjektinis santykis su pasauliu M. Merleau-Ponty fenomenologijoje ir dzeno mąstymo tradicijoje

    Vadinasi, remiantis tokiu požiūriu į pasaulį, visos savaime egzistuojančios ir sau pakankamos būties formos, radusios prieglobstį anapusinėje racionalizmo imperijoje, čia išblunka, nes ta plotmė, kurią Nagardžuna vadina „tuštuma“, peržengia, kaip buvo galima pastebėti, net pačią tuštumą, taigi...
  17. Andrius Tamoševičius

    Straipsnis Ikiobjektinis santykis su pasauliu M. Merleau-Ponty fenomenologijoje ir dzeno mąstymo tradicijoje

    Problema ta, jog Vakarų filosofams nepavyko tinkamai atverti „tuštumos“, transcenduojančios opozicinį santykį tarp jusliškai išgyvenamo ir proto galiomis suręsto „meta“ pasaulių. Šioje vietoje derėtų atkreipti dėmesį į Mahajanos budizmo tradicijoje Nagardžunos išskleistą „vidurio kelio“...
  18. Andrius Tamoševičius

    Straipsnis Ikiobjektinis santykis su pasauliu M. Merleau-Ponty fenomenologijoje ir dzeno mąstymo tradicijoje

    Skirtingai nei šis paradigminis spekuliatyvaus mąstymo „trio“, pažįstantis „tikrovę“ jos interpretacijų ribose, dzenbudizmas, pasak vieno žymiausių dzen teoretikų D. T. Suzuki, „išvengia visų apibrėžimų ir išaiškinimų, o kalbant aiškiau, Dzenas niekada negali būti paverstas sąvokomis ar...
  19. Andrius Tamoševičius

    Straipsnis Ikiobjektinis santykis su pasauliu M. Merleau-Ponty fenomenologijoje ir dzeno mąstymo tradicijoje

    Kur kas reikšmingesnį žingsnį patyrimo probleminiame lauke vėliau žengia Kantas, išsitardamas, kad „joks pažinimas laiko atžvilgiu nėra pirmesnis už patyrimą ir kiekvienas pažinimas nuo jo prasideda“Immanuel Kant, Grynojo proto kritika, p. 55.. Transcendentalinėje pradų teorijoje Kantas atranda...
  20. Andrius Tamoševičius

    Straipsnis Ikiobjektinis santykis su pasauliu M. Merleau-Ponty fenomenologijoje ir dzeno mąstymo tradicijoje

    Naujaisiais laikais juslinio patyrimo skurdumą parodė ir Descartes’as, tiesiai šviesiai pareikšdamas, „kad objektai yra suvokiami ne jutimais ar gebėjimu įsivaizduoti, tačiau tik intelektu, o patį suvokimą gimdo ne tai, kas yra liečiama ar matoma, bet tai, kas yra suprasta“René Descartes...
Grįžti
Viršutinė Apatinė