• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Stanislovas Juknevičius

    Straipsnis Tarp inercijos ir tradiciškumo: lietuvių religingumo bruožai

    Literatūra Eester, Peter; Loek Halman, Ruud de Moor (eds.), The Individualizing Society: Values Change in Europe and North America, Tilburg: University Press, 1993. European Values Study. Fenigsen, Richard (Ryszard Fenigsen), Eutanazija, iš lenkų kalbos vertė Leonija Malakauskienė, Vilnius...
  2. Stanislovas Juknevičius

    Straipsnis Tarp inercijos ir tradiciškumo: lietuvių religingumo bruožai

    Svarbus sekuliarizacijos požymis – skirtumų tarp religingų ir nereligingų valstybių mažėjimas. Tai pasakytina apie visus mūsų nagrinėtus religingumo aspektus. Pirmiausia, mažėja skirtumai religijos svarbos srityje. Paskutiniame XX a. dešimtm. ryškiausi pokyčiai įvyko Lenkijoje ir Airijoje: 1990...
  3. Stanislovas Juknevičius

    Straipsnis Tarp inercijos ir tradiciškumo: lietuvių religingumo bruožai

    Devintame XX a. dešimtm. moralinis atlaidumas Europoje didėjo, kai kuriose jis buvo labai ryškus. Tačiau Didžiojoje Britanijoje moralinio atlaidumo lygis stabilizavosi, Danijoje ir šiek tiek mažiau Švedijoje moralė tapo net gi griežtesnėŽr. Peter Eester, Loek Halman, Ruud de Moor (eds.), The...
  4. Stanislovas Juknevičius

    Straipsnis Tarp inercijos ir tradiciškumo: lietuvių religingumo bruožai

    Pagal šią klasifikaciją, sekuliarizaciją Vakaruose galima traktuoti kaip tvirto religingumo valstybių virtimą į tradicinio religingumo, tradicinio religingumo – į inertinio religingumo, o pastarųjų – į nereligingas. Tačiau įvairiuose regionuose ir konkrečiose valstybėse šis procesas turi savo...
  5. Stanislovas Juknevičius

    Straipsnis Tarp inercijos ir tradiciškumo: lietuvių religingumo bruožai

    Religingomis iš inercijos laikysime valstybes, kuriose religingais save laiko daugiau kaip pusė, bet bažnyčią ne rečiau kaip kartą per savaitę lanko mažiau kaip ketvirtis gyventojų. Priklausomai nuo moralinio atlaidumo lygio, išskirsime du šių valstybių pogrupius. Pirmam priskirsime valstybes...
  6. Stanislovas Juknevičius

    Straipsnis Tarp inercijos ir tradiciškumo: lietuvių religingumo bruožai

    Pirmiausia išskirsime tris religingų žmonių tipus: religingus iš įsitikinimo, religingus iš tradicijos ir religingus iš inercijos. Religingi iš įsitikinimo – žmonės, laikantys save religingais, priklausantys kokiai nors religinei bendruomenei ir siekiantys vykdyti visus religinės moralės...
  7. Stanislovas Juknevičius

    Straipsnis Tarp inercijos ir tradiciškumo: lietuvių religingumo bruožai

    Religingumo raidos tendencijos Europoje Išanalizavę du religingumo požymius – Dievo paveikslą ir bažnyčios lankymo dažnumą – P. M. Zulehner ir H. Denz išskyrė penkis pagrindinius Vakarų valstybių tipus: bažnytinį, kultūrinį bažnytinį, religinį, kultūrinį religinį ir nereliginį. Pirmam priklauso...
  8. Stanislovas Juknevičius

    Straipsnis Tarp inercijos ir tradiciškumo: lietuvių religingumo bruožai

    Taigi moralinio atlaidumo šalininkai žmogų laiko tik kaip tam tikros socialinės-kultūrinės grupės, bet ne žmonijos nariu. Tai moralinis trumparegiškumas. Arba pripažįsta visai žmonijai būdingų moralės normų egzistavimą, bet sau daro išimtis. Tai amoralumas. Todėl būdingo Lietuvai ir Vakarams...
  9. Stanislovas Juknevičius

    Straipsnis Tarp inercijos ir tradiciškumo: lietuvių religingumo bruožai

    Visų pasaulio religijų – krikščionybės, budizmo, islamo – moralės reikalavimai nukreipti žmonijai išsaugoti ir vystytis. Moralinis atlaidumas smerkiamas ne todėl, kad jis prieštarauja religinei moralei, kažkieno užgaidoms ar nuomonei, bet todėl, kad prieštarauja žmonijos interesams...
  10. Stanislovas Juknevičius

    Straipsnis Tarp inercijos ir tradiciškumo: lietuvių religingumo bruožai

    Ar moralinio atlaidumo stiprėjimas reiškia, kaip neretai manoma, tik moralinių nuostatų kaitą, ar moralės krizę? mūsų manymu, teisingesnis antras atsakymas. Pateiksime keletą šią nuomonę patvirtinančių argumentų. Žmogus visada yra kažkokio derinio – šeimos, tautos, žmonijos, gamtos – dalis. Į...
  11. Stanislovas Juknevičius

    Straipsnis Tarp inercijos ir tradiciškumo: lietuvių religingumo bruožai

    Moralės raida pokomunistinėje Lietuvoje EVS tyrimuose daugiausiai dėmesio skiriama dviem moralės aspektams – moraliniam atlaidumui ir pilietinei moralei. Moralinis atlaidumas Moralinis atlaidumas tiriamas šių elgesio normų atžvilgiu: narkotikų vartojimas, svetimavimas, lytiniai nepilnamečių...
  12. Stanislovas Juknevičius

    Straipsnis Tarp inercijos ir tradiciškumo: lietuvių religingumo bruožai

    Krikščioniškumas EVS anketose nagrinėjami šie atsakymo Dievo paveikslą apibūdinantį klausimą variantai: yra asmeninis Dievas; yra tam tikra dvasia ar gyvybinė jėga; nemanau, kad yra Dievas, dvasia ar gyvybinė jėga. Manoma, kad pirmas variantas labiau atskleidžia krikščionišką, antras –...
  13. Stanislovas Juknevičius

    Straipsnis Tarp inercijos ir tradiciškumo: lietuvių religingumo bruožai

    Vienas iš ryškesnių religinio gyvenimo pokyčių pokomunistinėje Lietuvoje – žymiai prasiplėtęs religijų turgus. Sovietmetyje, be pagoniško tipo organizacijos romuva, veikė negausi krišnaitų bendruomenė. Nepriklausomybės metais atsirado ir pradėjo aktyviai veikti krikščioniškos protestantiško tipo...
  14. Stanislovas Juknevičius

    Straipsnis Tarp inercijos ir tradiciškumo: lietuvių religingumo bruožai

    Be to, žmonės skirtingai suvokia ir religingumo turinį. Šalyse, kur tikėjimas tradiciškai stiprus, religingumas dažniausiai suvokiamas kaip aktyvus dalyvavimas religiniame gyvenime, bažnytiškumas. Todėl Maltoje religinėms denominacijoms prisiskiria 99 % gyventojų, o religingais save laiko 75 %...
  15. Stanislovas Juknevičius

    Straipsnis Tarp inercijos ir tradiciškumo: lietuvių religingumo bruožai

    Religinis asmenybės tapatumas Iš karto būtina pažymėti, kad religinis asmenybės tapatumas pokomunistinėje Lietuvoje sustiprėjo, kai kuriais aspektais – ryškiai. Sakykim, į klausimą Nepriklausomai nuo to, ar lankote bažnyčią, ar laikote save religingu žmogumi? 1990 m. Teigiamai atsakė 55, 1999 –...
  16. Stanislovas Juknevičius

    Straipsnis Tarp inercijos ir tradiciškumo: lietuvių religingumo bruožai

    Tapusi Europos sąjungos nare Lietuva, kaip ir kitos pokomunistinės valstybės, atsivėrė naujai ekonominei, politinei, kultūrinei erdvei. Įvairiose Europos valstybėse ir įvairiuose regionuose religingumas ir moralė kinta labai skirtingai. Kokias valstybių grupes, atsižvelgiant į religingumą...
  17. Stanislovas Juknevičius

    Straipsnis Tarp inercijos ir tradiciškumo: lietuvių religingumo bruožai

    Įvadas Religingumas visada buvo svarbus, jei ne pagrindinis lietuvių tautinės tapatybės bruožas. Religija vaidino tokį svarbų vaidmenį žmonių gyvenime, kad jos išsižadėjimas buvo tolygus mirčiai. Kaip rašė krikščionių metraštininkas, „o lietuviai pasiryžo geriau sulaukti baisiausio galo, negu...
  18. Stanislovas Juknevičius

    Straipsnis Tarp inercijos ir tradiciškumo: lietuvių religingumo bruožai

    Santrauka. Straipsnyje, remiantis Europos vertybių tyrimo duomenimis, nagrinėjami religingumo ir moralės pokyčiai pokomunistinėje Lietuvoje kitose šalyse vykstančių procesų atžvilgiu. Daugiausiai dėmesio skiriama religinio asmenybės identiteto, bažnytiškumo, krikščioniškumo, moralinio atlaidumo...
Skaityti senesnius rezultatus
Grįžti
Viršutinė Apatinė