• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimas kaip „antrasis plaukimas“

    Tačiau Faidone Platonas taip toli dar nežengia. Kasdieniškiems Sokrato pašnekovams kur kas didesnį nerimą kelia mintis, kad nemirtingai sielai „reikia priežiūros ne tik šiam laikui, kai vyksta tai, ką mes vadiname gyvenimu, bet ir visam laikui“. Ši mintis rūpestį sielos kokybe ištęsia iki pat...
  2. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimas kaip „antrasis plaukimas“

    Kaip gali Platonas ir pats taip susipainioti, ir paskesnę filosofavimo tradiciją supainioti? Regis, atsakymas slypi ten pat: Platonas mąsto ne taip, kaip mes, ne analitiškai. O sinoptiniu požiūriu veiksmai (ἔργα) ir svarstymai (λόγοι) arba, formuluojant labiau apibendrintai, veikla (πρᾶξις) ir...
  3. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimas kaip „antrasis plaukimas“

    Nors skaitant Faidoną į akis pirmiausia krenta nominaliai dominuojanti sielos nemirtingumo tema, o įsigilinus į tos temos rutuliojimo būdą, viršų pradeda imti ontognoseologinė problematika, tačiau dialogo pabaiga labai nedviprasmiškai nurodo, kad visi tie svarstymai buvo valdomi etinio intereso...
  4. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimas kaip „antrasis plaukimas“

    Nors Platonas teikia prioritetą (teoriniams) svarstymams ir net primygtinai ragina vien šiuo keliu eiti, tačiau jau Faidone jis priverstas konstatuoti teorinio mąstymo ribotumą asimiliuojant (tikėjimu pamatuotas) svarstymų pirmines prielaidas. Vėliau Politėjoje jis jau nurodys teorinio mąstymo...
  5. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimas kaip „antrasis plaukimas“

    Teisingumas pas Hadą, arba etinės elgsenos prasmingumo prielaidos Šioje vietoje Faidone vykstantis pokalbis jau galėtų ir baigtis, nes, sušvelnintai perfrazuojant žinomą patarlę, ir avys nuramintos, ir vilkas pasotintas. Faidoniškojo Sokrato pašnekovams ir su jais besitapatinantiems dialogo...
  6. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimas kaip „antrasis plaukimas“

    Dar kartą pabrėžtinai atribodamas du mąstymo klodus, kuriuos taip nesunku supainioti dėl to, kad abu nusakomi ta pačia kalba ir dėl to, kad tie patys vardai nurodo į dvejopus dalykus, Sokratas formuluoja vien neregimųjų esybių sričiai galiojančią lemą ir, ja remdamasis, be vargo dar kartą...
  7. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimas kaip „antrasis plaukimas“

    Kaip matematinės prielaidos, taip ir jas mėgdžiojančios neregimosios srities esybės turėtų būti neprieštaringos, t. y. čia jokia „priešybė, kol ji dar yra tai, kas yra, nesutiktų tapti ir kartu būti savo priešybe, bet taip atsitikus, pasitrauktų arba žūtų“Platonas, Faidonas, 103a.. Vienas iš...
  8. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimas kaip „antrasis plaukimas“

    Kaip nusakyti tokį prieraišaus atsidavimo idealiai esybei būdą? Platonas čia galvos daug nesuka, bet perima dar ankstyvojoje antikos filosofijoje vartotą pritapimo arba dalyvavimo [μετάσχεσις] terminą, kuris, viena vertus, numano bendrai naudojamų ir dėl to tarpusavyje susijusių dalykų srities...
  9. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimas kaip „antrasis plaukimas“

    Užuot rizikavę įklimpti trumparegiškoje šių pavyzdžių analizėje, pažvelkime į juos platesniu, t. y. Platono mąstymo intencijų rakursu. Naujosios pažintinės strategijos profilį Platonas šlifuoja priešindamas ją priešginiautojų sofistų sujauktam mąstymui, kuriame visi dalykai – ir pradai, ir tai...
  10. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimas kaip „antrasis plaukimas“

    Tariant, kad „gražūs daiktai tampa gražiais dėl grožio“Ten pat, 100e., logiška mąstyti, kad ir „dideli daiktai dideliais, o didesni didesniais tampa dėl didumo, o mažesni mažesniais dėl mažumo“Ten pat.. Tačiau kasdieniame mąstyme šios „logikos“ nepaisoma ir sakoma, kad tiek ir vienas žmogus...
  11. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimas kaip „antrasis plaukimas“

    Antra vertus, „tariant, kad yra pats tas gražu, gera, didu ir visa kita [ὑποθέμενος εἶναί τι καλὸν αὐτὸ καθ᾽ αὑτὸ καὶ ἀγαθὸν καὶ μέγα καὶ τἆλλα πάντα]“ (ten pat, 100b) bei konstatuojant, kad sielai galima pažintinė strategija, iš regimosios srities kreipianti link šių esybių, plaukia dar...
  12. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimas kaip „antrasis plaukimas“

    Performulavus šią problemą pažintiniu aspektu, iškyla klausimas, kas lemia abiejų sričių esybių bendravardiškumą? Mąstymo loginei specifikai pirmenybę teikiantis Platonas konstatuoja čia esant (sąvokinių turinių) loginės priklausomybės ryšį, kurį, žvelgdamas sinoptiškai, ontologizuoja...
  13. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimas kaip „antrasis plaukimas“

    Faidone Platonas į šias onto-gnoseologines vingrybes dar nesigilina, bet, regis, mėgina dar tik labai bendrais bruožais nusakyti etinio mąstymo pažintinę strategiją. Analitiškai žvelgiant, ši strategija tarsi ir nekvepia jokiomis dviprasmybėmis. Regis, Platonas siūlo, atsiremiant į kokias nors...
  14. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimas kaip „antrasis plaukimas“

    Apibrėžus pačių tų esybių srities vidinio sąryšingumo arba susietumo (ξυνὸν) prigimtį, jau galima formuluoti ir orientavimosi toje srityje arba jos pažinimo būdą. Nesunku nuspėti, kad Platonas turėtų atsiriboti nuo juslių ir teikti pirmenybę mąstymui. Būtinumą atsiriboti nuo juslių Platonas...
  15. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimas kaip „antrasis plaukimas“

    Nebūdamas tikras, ar jo pašnekovai įsikirs į gana bendro pobūdžio samprotavimus apie kosmo ir žmogaus netinkamo ir tinkamo pažinimo būdus, faidoniškasis Sokratas pateikia visiškai konkretų pavyzdį, akivaizdžiai kompromituojantį ankstyvojo filosofavimo pažintinę „metodologiją“ ir pagrečiui labai...
  16. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimas kaip „antrasis plaukimas“

    Šiame samprotavime jau darosi visiškai akivaizdu, kad Platono pastanga suteorinti praktiškąjį Sokrato filosofavimą tampa mėginimu teoriškai asimiliuoti vien etinį, t. y. gėrio (vertybės) steigiamą mąstymą. Šis mąstymas numano atitinkamą, t. y. vien logiškai ir etiškai konstituotą mąstymo...
  17. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimas kaip „antrasis plaukimas“

    Akivaizdu, kad Platonas mėgina pademonstruoti ankstyvojo filosofavimo pažintinės „metodologijos“ nevaisingumą jo naujai specifikuotoje mąstymo srityje, pagrečiui piršdamas mintį, kad šios srities pažinimas turi vykti kitokiu būdu. Tas kitas būdas, aišku, turėjo būti pamatuotas naujai...
  18. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimas kaip „antrasis plaukimas“

    Tačiau Sokratas be jam įprastinės ironijos teigia, kad jam tokios „tiesos“ nesuvokiamos, ir pademonstruoja, kas gautųsi, jei jis, imituodamas šių teiginių „logiką“, pamėgintų artikuliuoti paradigminių neregimų esybių – matematinių dydžių tarpusavio santykius.
  19. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimas kaip „antrasis plaukimas“

    Paviliotas į šią išmintį „tradiciniu“ jai būdu, t. y. filosofavimą išjudinančios nuostabos, Sokratas, atrodo, turėtų tiesiog ja persiimti, tačiau taip nenutinka. Mat Sokratas jau žvelgia į ją iš etiškai specifikuoto mąstymo subjekto pozicijų, kurios jau numato kitokį „priežastinio“ aiškinimo...
  20. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimas kaip „antrasis plaukimas“

    Aksiologinis sielos nemirtingumo įrodymas Faidono pokalbio dalyviai prie naujos temos pereina patys to tarsi ir nepastebėdami. Juos vis dar kamuoja nerimas dėl sielos galimos žūties, todėl Sokratas galų gale nutaria imtis šio reikalo esmės, t. y. „bendrai panagrinėti radimosi ir nykimo...
Grįžti
Viršutinė Apatinė