• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimas kaip „antrasis plaukimas“

    Sielos kaip dermės paneigimai net stilistiškai iškrenta iš Faidone dominuojančios sielos nemirtingumo įrodymų sekos. Paskutinių paneigimų Platonas net nemėgina kaip nors dirbtinai susieti su nemirtingumo tema, ir tai yra dar vienas ženklas, kad jam kur kas labiau rūpi visai kitas sielos...
  2. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimas kaip „antrasis plaukimas“

    Subtiliai įspėjęs savo pašnekovus apie tai, kad jie dabartinėje kūnu užterštos sielos būsenoje negali būti labai nuovokūs ir dėl to kai kurie jų požiūriai gali būti ir klaidingi, jis vieną iš tokių jiems labai patrauklių požiūrių paleidžia vėjais. Mat, viena vertus, „dermė yra sudėtinis daiktas...
  3. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimas kaip „antrasis plaukimas“

    Simijo vaizdžiai nusakyta sielos samprata, ko gero, labiau sietina su graikiškuoju žmogaus idealu – καλοκαγαθία, numatančiu kūno ir sielos harmoniją. Šis karinio šaunumo idealas ne tik nebrėžia griežtos skirties tarp kūno ir sielos, bet veikiau jau pabrėžia jų ryšį. Tačiau toks idealas buvo ypač...
  4. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimas kaip „antrasis plaukimas“

    Filosofavimo subjekto apibrėžties tikslinimas: siela – jokia dermė! Tarus, kad tradicinis sielos vaizdinys numano visumiško kosmo (mąstymo) visumišką subjektą, jis turėtų būti izomorfiškas kosmui. Tokio požiūrio atgarsius galima įžvelgti Demokrito ištarose, kad „žmogus yra mikrokosmas“ [ἄνθρωπος...
  5. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimas kaip „antrasis plaukimas“

    Faidonas yra vienas iš tų Platono dialogų, kuriame be didesnio vargo galima identifikuoti jo probleminę struktūrą. Nors perėjimai tarp santykinai autonomiškų dialogo dalių dažniausiai yra realizuojami stilistiškai, t. y. eksploatuojant dialoge vykstantį pokalbį nominaliai siejančią nemirtingumo...
  6. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimas kaip „antrasis plaukimas“

    Santrauka. Straipsnyje tęsiama Platono Faidone pateiktų sielos nemirtingumo įrodymų analizė ir interpretacija. Tačiau straipsnis pradedamas savotišku anti-įrodymu, tai yra, sielos kaip dermės platoniškąja kritika. Daroma prielaida, kad iš bendro dialogo konteksto iškrentančiais samprotavimais...
  7. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimo subjekto demarkavimo problema

    Phaedo: The Problem of the Demarcation of the Subject of Philosophizing Summary. In the Phaedo, Plato discussed the soul. It was Socrates who included the soul on the agenda of philosophy. In his ardent polemics with sophists, Socrates promoted an alternative man measure. Socrates spoke of the...
  8. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimo subjekto demarkavimo problema

    Literatūra Diels, Hermann, Die Fragmente der Vorsokratiker, Bd. I–III, hg. v. Walter Kranz, Berlin: Weidmannsche Buchhandlung, 1951–1952. Hėrakleitas, Fragmentai, iš senosios graikų kalbos vertė Mantas Adomėnas, Vilnius: Baltos lankos, 1995. Plato, Phaedo | Plato, Platonis Opera, ed. John...
  9. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimo subjekto demarkavimo problema

    Tiesmukas makabriškos filosofavimo metodologijos formulavimas tikrai negali būti patrauklus džiaugtis gyvenimu pratusiems graikams, todėl, tarsi sekdamas saldžiabalsiais sofistais, Platonas dar įsileidžia į prašmatnią retoriką apie filosofavimo kelyje žmogaus tykančias negandas ir jo baigmėje...
  10. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimo subjekto demarkavimo problema

    Tačiau, nelaimė, siela kažkaip susipynusi su kūnu, o „šis traukia sielą prie dalykų, kurie niekada netapatūs ir, prisilietusi prie tokių dalykų, ji ir pati pasimeta, sutrinka bei apsvaigsta tartum išgėrusi“Ten pat, 79c.. Viena vertus, kūnas yra regimas ir (jusliškąją vaizduotę)...
  11. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimo subjekto demarkavimo problema

    Dosniai perleidęs Parmenido būties savybes naujosioms esybėms, Platonas dar pamatuoja jas ir savitu pažintinės prieigos prie jų būdu – atsiminimu. Kitaip negu bendravardžiai daiktai-vaizdai, naujosios esybės yra nevaizdžios, todėl nuoseklu manyti, kad pirmuosius Analitiškai žvelgiant, abejos...
  12. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimo subjekto demarkavimo problema

    Nustačius, kad yra galimi du alternatyvūs pažinimo būdai, bei tariant, kad kiekvienas pažinimo būdas turėtų būti pamatuotas esybėmis, kurias taikosi pažinti, jau galima mėginti pagal pažintinės prieigos specifiką rekonstruoti visų pažįstamų esybių prigimtį. Nors savąjį posūkį prie ontologinės...
  13. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimo subjekto demarkavimo problema

    Juolab kad įprastinė atsiminimo sąvoka papildomai numano logiką, kuri labai gražiai konkretizuoja naujo pažinimo būdo specifiką. Atsiminti galima tik tai, kas yra žinoma, bet laikinai buvo primiršta. Mąstymo numanomų dalykų loginė rekonstrukcija eksploatuoja „to paties“ logiką, t. y. aptinka ne...
  14. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimo subjekto demarkavimo problema

    Ši išvada Faidone vykstančio pašnekesio kasdieniškiems dalyviams aidi jiems tiesiogiai aktualaus lūkesčio perspektyva, t. y. kaip dar vienas sielos nemirtingumo įrodymas. Tačiau net ir žvelgdami šia perspektyva jie aptinka tokio įrodymo neišbaigtumą. Stulbinamai įžvalgus Simijas, visiškai...
  15. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimo subjekto demarkavimo problema

    Tačiau Faidone Platonas labai nuosekliai pelno visai kitokią išvadą. Mat sinoptinis mąstymas numato vien dalyką Priešais, kuris visiškai eksproprijuoja anonimišką mąstymo subjektą perimdamas iš jo ne tik visus pažinimo turinius, bet ir jo aktyvumą. Todėl analitiškai rekonstruojamas ir...
  16. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimo subjekto demarkavimo problema

    Neleisdamas dialogo dalyviams net atsikvėpti, faidoniškasis Sokratas visai paprastais pavyzdžiais detalizuoja retoriškai suformuluotą mintį. Štai koks nors įsimylėjėlis, išvydęs kokį nors savo mylimojo daiktą, pavyzdžiui, lyrą, „mintyse susidaro mylimojo, kuriam priklauso ši lyra, vaizdą“Ten...
  17. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimo subjekto demarkavimo problema

    Formuluojant paprasčiau, kasdieniame mąstyme vadovaujamasi požiūriu, kad šiuo mąstymu numanomos ontiškos esybės – daiktai – tiesiogiai pažįstami juslėmis. Podekartiškai, t. y. analitiškai mąstant, toks požiūris yra visiškas nesusipratimas, nes arbitralų ryšį tarp jusliško ženklo ir mąstomos...
  18. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimo subjekto demarkavimo problema

    Gnoseologinis sielos nemirtingumo įrodymas Savo paties rašomame dialoge provokacijos sėkmė garantuota, ir vienas iš Faidono herojų – Kebetas kaip mat pakreipia samprotavimus nauja dalykine linkme. Kitaip tariant, pokalbis apie sielos nemirtingumą, kaip ir buvo galima tikėtis, topologizuojamas...
  19. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimo subjekto demarkavimo problema

    Bręstantis, t. y. vis daugiau savo prigimties reikalavimų įsisąmoninantis, teorinis mąstymas jau neleidžia tenkintis vien universalių teiginių formulavimu. Todėl kitaip nei Hėrakleitas, universalų teiginį apie visko radimąsi iš savo priešybių Platonas papildomai logiškai artikuliuoja arba...
  20. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimo subjekto demarkavimo problema

    Gyvojoje kalboje šio žodžio konkrečią reikšmę fiksuoja fonetinis kirtis ir kontekstas, todėl čia dviprasmybių nekyla, tačiau rašte, į kurį pamažu keliasi filosofavimas, ir viena, ir kita neretai pametama, todėl ir susidaro įspūdis, kad tas pats žodis sieja visiškas priešingybes. Dviprasmiškų...
Grįžti
Viršutinė Apatinė