• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimo subjekto demarkavimo problema

    Pirminį sielos nemirtingumo pagrindimą Platonas aptinka pačioje kalbos prigimtyje. Jau patys pirmieji filosofai taikė į visiškai savitus ir graikams naujus mąstymo turinius, tačiau siekiant tais turiniais operuoti ir juos užfiksuoti, jiems teko verstis graikams įprasta kalba. Štai pirmuoju...
  2. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimo subjekto demarkavimo problema

    Dialektinis sielos nemirtingumo įrodymas Samprotavimais apie tai, „kokia prasme šaukiasi mirties, kokia prasme jos nusipelno ir kokios mirties nusipelno tikrieji filosofai“Ten pat, 64b. aktualizavęs etinio (mąstymo) subjekto demarkavimo problemą, Platonas jau gali imtis jos sprendimo...
  3. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimo subjekto demarkavimo problema

    Jei taip interpretuojama mirtis numano galimybę susitelkti vien prie etiškai specifikuotos sielos, o todėl ir galimybę mąstyti vien kaip tiesa traktuojamus etinio mąstymo turinius, tai vėl grįžtant į kasdienio mąstymo plotmę, būtų galima patarti aistringiems (etinės) išminties mylėtojams pelnyti...
  4. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimo subjekto demarkavimo problema

    Čia jau akivaizdžiai išaiškėja, kad kūnas ir siela yra traktuojami kaip alternatyvius pažinimo būdus numanantys (mąstymo) subjektai, o filosofavimas čia virsta kūno ir sielos antagonistine drama. Analitiškai mąstant, ši drama tegali rutuliotis tik anonimiškame antikinio mąstymo subjekte, arba...
  5. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimo subjekto demarkavimo problema

    Tačiau lokalizuokime šį paaiškinimą Sokrato ir sofistų polemikos kontekste. Ar čia jis nenumato siekio demarkuoti sofistiškojo mąstymo priešpriešoje ryškėjantį etiškai specifikuotą filosofavimą? Tiesa, Platonas Faidone jį formuluoja kaip siekį demarkuoti atitinkamus mąstymo subjektus. Šią...
  6. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimo subjekto demarkavimo problema

    Toks požiūris šokiruoja net šiaip jau gana patiklius Sokrato pašnekovus platoniškuose dialoguose. Tačiau beribė pagarba antikos šviesuoliui saugo jį nuo įtarimo, kad jis gali nusišnekėti. Tad Simijas gelbsti Sokrato autoritetą arba galimą savo neišmanymą, mėgindamas nuleisti Sokrato pasakymą...
  7. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimo subjekto demarkavimo problema

    Filosofavimas kaip pasiruošimas mirčiai Nors jau pirmieji filosofai tiek savo elgsena, tiek mąstymu siekė atsiriboti nuo kasdienio gyvenimo ir mąstymo, tačiau tik sofistams atsirėžus kasdienio mąstymo sritį ir sukompromitavus ligtolinį filosofinį mąstymą, filosofavimo srities demarkavimo...
  8. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimo subjekto demarkavimo problema

    Faidone Platonas dar nedetalizuoja sielos struktūros, todėl iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad jis svarsto apie sielą apskritai, t. y. iš esmės eksploatuoja gal kiek ir apšlifuotą, bet vis dėlto antikai tradicinį sielos vaizdinį. Tačiau filosofavimas yra kryptingas arba skirtis steigiantis...
  9. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimo subjekto demarkavimo problema

    Faidonas yra vienas iš tų Platono dialogų, kuriuose tokiam literatūros žanrui tarsi ir neišvengiama kasdienė šneka susipina ne tik su puošniomis poetinėmis frazėmis, ženklinančiomis literatūrinį kūrinį, bet ir su analitinių samprotavimų intarpais, būdingais filosofiniam veikalui. Kiekvienas iš...
  10. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis „Faidonas“: filosofavimo subjekto demarkavimo problema

    Santrauka. Straipsnyje interpretuojamas Platono dialogas apie sielą Faidonas. Sielos problematiką į filosofavimo darbotvarkę įtraukė Sokratas, kuris, polemizuodamas su sofistų (daiktiškuoju) žmogaus matu, propagavo alternatyvų žmogaus matą, t. y. skelbė imperatyvą, raginantį pasirūpinti siela...
  11. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis Gorgijas ir Protagoras: poli(ti)nio subjekto legitimavimo anatomija

    Gorgias and Protagoras: The Anatomy of Legitimatizing the Political Subject Summary. Basing itself on the available historic testimonies, an attempt is made to reconstruct the thinking of Gorgias and Protagoras – the two most prominent Greek Sophists. Presuming that thinking is intentional, the...
  12. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis Gorgijas ir Protagoras: poli(ti)nio subjekto legitimavimo anatomija

    Literatūra Diels, Hermann, Die Fragmente der Vorsokratiker, Bd. I–III, hg. v. Walter Kranz, Berlin: Weidmannsche Buchhandlung, 1951–1952. Empiricus, Sextus, Against the Logicians (Adversus Mathematicos VII 63–64), Cambridge: Cambridge University Press, 2005. Hėrakleitas, Fragmentai, iš senosios...
  13. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis Gorgijas ir Protagoras: poli(ti)nio subjekto legitimavimo anatomija

    Nūdieniškai žvelgiant, sofistai poli(ti)nį subjektą pirmapradiškai įteisino, rodytųsi, nepamatuotai plačia apimtimi, t. y. kaip viso kasdienį gyvenimą aptarnaujančio mąstymo subjektą. Kokią išvadą būtų galima padaryti šios legitimacijos kontekste apie specializuota politinę veiklą? Ar kad...
  14. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis Gorgijas ir Protagoras: poli(ti)nio subjekto legitimavimo anatomija

    Nors Gorgijo ir Protagoro konfrontacijoje su filosofija padaryta graikiškojo kosmo ontognoseloginės konstitucijos pataisa nominaliai legitimavo polit(in)ės veiklos ir mąstymo subjektą, tačiau net jos buvo negana poli(ti)nei veiklai vykdyti. Mat bendrąsias konstitucines socialumo prielaidas ir...
  15. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis Gorgijas ir Protagoras: poli(ti)nio subjekto legitimavimo anatomija

    Gorgijo kūrinio trečios dalies samprotavimų šešėlyje tūnojęs patyrimo subjektas garsiąja Protagoro teze pagaliau iškeliamas į refleksijos šviesą. Regis, antikos filosofai kaipmat turėjo sureaguoti į šią sofistų įžvalgą ir, aiškindami pažinimo būdą, vienanarę pažintinę schemą keisti mums labiau...
  16. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis Gorgijas ir Protagoras: poli(ti)nio subjekto legitimavimo anatomija

    Iš čia plauktų, kad kas nors, būdamas konkrečioje būsenoje, negali patirti to, ką patiria kitas, būdamas kitoje būsenoje, ir atvirkščiai. Kitaip tariant, juslinis suvokimas yra uždaro pobūdžio arba, anot Demokrito, tamsus pažinimas. Todėl spręsti apie juslinio suvokimo turinį iš šalies...
  17. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis Gorgijas ir Protagoras: poli(ti)nio subjekto legitimavimo anatomija

    Kad ir kaip būtų, Protagorui tikrai yra tik esantieji, kurie (tiesiogiai) patiriami juslėmis, todėl konstruktyviai samprotaujančiam sofistikos tėvui turėjo iškilti klausimas, kaip konkrečiai juslės lemia pažintinę prieigą prie tokių esybių. Jei viskas atsiranda santykyje su kuo nors, tai...
  18. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis Gorgijas ir Protagoras: poli(ti)nio subjekto legitimavimo anatomija

    Gorgijo kūrinio stilistika numanomas trečiasis klausimas apie juslinės prieigos prie esančiųjų pažintinę vertę paliktas be pozityvaus atsakymo. Tarsi išbaigdamas negatyvius Gorgijo samprotavimus, sofistikos tėvu tituluojamas Protagoras aptaria jusliškos patirties ypatumus. Šis sofistas...
  19. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis Gorgijas ir Protagoras: poli(ti)nio subjekto legitimavimo anatomija

    Bet kokį teiginį galima traktuoti kaip atsakymą į juo numanomą klausimą. Taigi ir Gorgijo tris negatyvias tezes galima interpretuoti kaip atsakymus į tris numanomus klausimus. Kiekviena Gorgijo tezė apriboja galimo pozityvaus atsakymo į atitinkamą klausimą sferą, bet palieka tą klausimą atvirą...
  20. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis Gorgijas ir Protagoras: poli(ti)nio subjekto legitimavimo anatomija

    Nors Gorgijo kūrinio stilius provokuoja tik negatyvioms išvadoms, tačiau trečiojoje šio kūrinio dalyje jis kažkodėl tarsi probėgšmais pamini ir šį tą konstruktyvaus. Negalėdamas griežtai atriboti kentauriško žodžio nuo (priešais) išor(yb)ės, jis yra priverstas aptarti šio antikoje analitiškai...
Grįžti
Viršutinė Apatinė