• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis Gorgijas ir Protagoras: poli(ti)nio subjekto legitimavimo anatomija

    Kad ir kaip būtų, Gorgijas nesustoja ir ties antrąja teze, bet įrodo dar vieną tezę: Kaip ir antrosios tezės įrodinėjimą, taip trečiosios tezės pagrindimą Gorgijas pradeda nuo pagalbinių samprotavimų. Stebėtinai analitiškas sofistas atkreipia dėmesį į tai, kad kiekviena juslė realizuojama savu...
  2. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis Gorgijas ir Protagoras: poli(ti)nio subjekto legitimavimo anatomija

    Gorgijas tarsi pritardamas Parmenido išvadai apie niekį, žengia dar toliau ir paneigia net Parmenido esantįjį. Tačiau antros dalies samprotavimuose skirdamas mąstymą apie jūra riedančius vežimus nuo jūra riedančių vežimų, Gorgijas neišreikštai numato buvimą esančiųjų, kurie, neva, patiriami ne...
  3. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis Gorgijas ir Protagoras: poli(ti)nio subjekto legitimavimo anatomija

    Antroji Gorgijo tezė skelbia: „jei kas nors ir būtų, tai yra nepažinu ir neapmąstoma“ (DK82 B3 77). Ši tezė įrodoma pasiremiant kita aksiomiškai akivaizdžia teze arba, matematiškai formuluojant, pagalbine lema: „jei mąstomieji [dalykai] nėra esantys [dalykai] (τά ὄντα), tai esantis nemąstomas“...
  4. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis Gorgijas ir Protagoras: poli(ti)nio subjekto legitimavimo anatomija

    Tačiau formaliai žvelgiant, Meliso išvada vis tik yra logiškesnė, t. y. amžinas esantis turėtų būti neapibrėžtas (laike). „O jei jis neapibrėžtas, tai jo niekur nėra“ (DK82 B3 69). Ši išvada taip pat nėra gudraujančio sofisto išmonė, o tik meistriškai šiam įrodinėjimui pritaikyta viena iš Zenono...
  5. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis Gorgijas ir Protagoras: poli(ti)nio subjekto legitimavimo anatomija

    Šioji išvada greta savo tiesioginio turinio atskleidžia dar vieną sofistų loginio sąmoningumo aspektą: jie jau naudojasi, ko gero, iš elėjiečių perimtu reductio ad absurdum argumentavimo būdu. Juo pasinaudodamas, Gorgijas papildomai pagrindžia nesantį nesant. Mat, Akivaizdžiai polemizuodamas su...
  6. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis Gorgijas ir Protagoras: poli(ti)nio subjekto legitimavimo anatomija

    Gorgijo kūrinys sudarytas iš trijų dalių, kuriose įrodoma po vieną tezę. Pirmoji tezė skelbia: „Nieko nėra“. Jai pagrįsti Gorgijas išskiria tris logiškai galimus atvejus: būti gali arba esantis (τό ὄν), arba nesantis (μή ὄν), arba esantis ir nesantis kartuGorgijas yra bene iškiliausias antikos...
  7. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis Gorgijas ir Protagoras: poli(ti)nio subjekto legitimavimo anatomija

    Gorgijo kūrinys „Apie nebūtį, arba prigimtį“ užbaigia, taigi savotiškai vainikuoja ankstyvosios graikų filosofijos paieškas. Pirmųjų graikų filosofų mąstyme dominavo ἀρχὴ, arba valdančiojo prado, problema, kuri dėl šio mąstymo visumiškumo buvo tuo pat metu ir formalus, ir dalykinis jų...
  8. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis Gorgijas ir Protagoras: poli(ti)nio subjekto legitimavimo anatomija

    Gorgijo kūrinys „Apie nebūtį arba prigimtį“ yra bene kontroversiškiausias antikinio rašytinio paveldo veikalas. Garsusis sofistas jame pagrindžia tris negatyvias tezes, kurios ne tik nureikšmina ligtolinio graikiškojo filosofavimo pasiekimus, bet, rodytųsi, tam filosofavimui nepalieka jokios...
  9. Skirmantas Jankauskas

    Straipsnis Gorgijas ir Protagoras: poli(ti)nio subjekto legitimavimo anatomija

    Santrauka. Straipsnyje, remiantis i likusiais liudijimais, mėginama rekonstruoti dviejų iškiliausių antikos sofistų – Gorgijo ir Protagoro – samprotavimai. Tariant, kad mąstymas yra intencionalus, sofistų mąstymo siekiai siejami su jų politinėmis aspiracijomis. Konstatuojama, kad Solono teisinės...
    • Skirmantas Jankauskas
    • Tema
    • esantis gorgijas iškalbos menas nesantis polinis subjektas politinis subjektas protagoras žmogus-matas žodis
    • Tęsiniai: 18
    • Temynas: H 001 filosofija
  10. Skirmantas Jankauskas

    Studija Platono olos dekonstrukcija

    A Deconstruction of Plato’s Cave Summary. The study discusses perhaps the most exploited and often misinterpreted construct in the tradition of philosophy – Plato’s allegory of cave. At the beginning, stylized analytical and poetic interpretations of the construct are presented and their...
  11. Skirmantas Jankauskas

    Studija Platono olos dekonstrukcija

    Literatūra Aristotle, Aristotle’s Metaphysics, ed. William David Ross, Oxford: Clarendon Press, 1924. Aristotle, Metaphysics | Aristotle, Aristotle in 23 Volumes, Vols.17, 18, translated by Hugh Tredennick, Cambridge, MA: Harvard University Press; London: William Heinemann Ltd., 1933, 1989...
  12. Skirmantas Jankauskas

    Studija Platono olos dekonstrukcija

    Epilogas Platonui tarsi kokiam maurui atlikus juodą darbą, jo mokinys Aristotelis jau gali išnaudoti naujos filosofavimo aukštumos pranašumus, taigi, ir mąstyti nuosekliau, ir žengti toliau. Pačiu Politėjos projektu mokytojui teoriškai temizavus etinį mąstymą, mokiniui nebereikia nei skirties...
  13. Skirmantas Jankauskas

    Studija Platono olos dekonstrukcija

    Žvelgdami iš cogito pozicijų, mes sakytume: kasdienis mąstymas, kaip ir bet koks mąstymas, yra operavimas sąvokomis ir šio proceso psichinei realizacijai reikalingi ženklai. Nors kasdienis mąstymas operuoja konkrečiais vaizdžiais ženklais, tačiau ir jie yra arbitralūs mąstymo turinių atžvilgiu...
  14. Skirmantas Jankauskas

    Studija Platono olos dekonstrukcija

    Leisdamiesi linijos analogija žemyn patenkame į santykinai autonomiško kasdienio mąstymo sritį, kurios teorinę konfigūraciją lemia žvairos, t. y. tarpusavyje nesuderintos, kasdienės naudos vertybės. Šioje srityje irgi yra dvi esybes – daiktai ir jų atvaizdai. Mums įprastas cogito jau išskyręs...
  15. Skirmantas Jankauskas

    Studija Platono olos dekonstrukcija

    Platonas yra savotiškas etinio mąstymo srities Kolumbas, t. y. jis inicijuoja šios naujos mąstymo srities teorinio temizavimo judesį. Teorinis mąstymas antikoje dar tik formuojasi, taigi Platonui tenka įvaldyti ir patį grynojo teorinio mąstymo judesį, ir jis čia pasinaudoja antikinio teorinio...
  16. Skirmantas Jankauskas

    Studija Platono olos dekonstrukcija

    Žvelgiant iš cogito pozicijų, jo užkulisiuose tūnantis ego nepastebimai atlieka jam prigimtinį, tačiau tik M. Stirnerio atskleistą privatizacijos aktą ir visus mąstymo turinius nusavina. Todėl kogituojančiajam ego visi mąstymo dalykai, taigi ir Platono ola, tarsi atsiduria jame...
  17. Skirmantas Jankauskas

    Studija Platono olos dekonstrukcija

  18. Skirmantas Jankauskas

    Studija Platono olos dekonstrukcija

    Tačiau pats matematinio mąstymo būdas yra visiškai netinkamas orientuotis Platono preferuojamame etinio mąstymo kontūre. Mat matematika juda tarsi visai priešinga kryptimi, t. y. tyrinėdama socialinės prigimties dalykus (χρημάτa), tesiekia rekonstruoti tų dalykų, taigi, plačiau žvelgiant...
  19. Skirmantas Jankauskas

    Studija Platono olos dekonstrukcija

    Matyt, nereikia ypatingo išmanymo, kad suprastum, jog matematikoje naudojami brėžiniai numano idealias matematines esybes, arba, kaip jas vadina Platonas, pačias tas esybes. Platoniškai samprotaujant, pagalbiniai brėžiniai yra savotiškos kopijos šešėlių arba atspindžių vandenyje, kurie savo...
  20. Skirmantas Jankauskas

    Studija Platono olos dekonstrukcija

    Tarus, kad linijos analogijos antrosios atkarpos antroji dalis galbūt numano pirmiau aptartus dalykus, iškyla problema dėl tos atkarpos pirmosios dalies esybių ir dėl olos alegorijoje aiškiai dirbtinai įkomponuotų atspindžių vandenyje. Mat kad ir kokia nevykusi būtų čia pateikta interpretacija...
Grįžti
Viršutinė Apatinė