• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Skirmantas Jankauskas

    Studija Apie (filosofijos) prigimtį

    Baigiant šią teisingojo kelio interpretaciją antikos filosofijos brandos etapais, belieka susieti pirmąją teisingojo kelio stadiją su atitinkamu antikos filosofavimo tarpsniu. Kokį gi filosofavimą inicijuoja išvaizdos arba visuose kūnuose esantis grožis? Ar su papuošalu, darna bei sąranga graikų...
  2. Skirmantas Jankauskas

    Studija Apie (filosofijos) prigimtį

    Taigi natūralus filosofavimas kaip kalbėjimas (ir pagrečiui vykstantis mąstymas) klostosi nuostabą keliančio grožio akivaizdoje, o grožis tą kalbėjimą daro gražų, t. y. formaliai žvelgiant, kasdieniškai nesuinteresuotą ir šia prasme teorinį, o dalykiškai žiūrint, verčia jį temizuoti dorybęPlg...
  3. Skirmantas Jankauskas

    Studija Apie (filosofijos) prigimtį

    Jei šis Puotą vainikuojantis „teisingasis kelias“ nuostabą keliančiais grožio įsikūnijimais ženklina antikos filosofui kelią link pačios dorybės, tai ar tik nebus jis natūralaus, t. y. paties gyvenimo kosme aplinkybes išnaudojančio, graikiškojo filosofavimo kelias? Ar gali kaip kitaip, t. y...
  4. Skirmantas Jankauskas

    Studija Apie (filosofijos) prigimtį

    Taigi, matyt, reikėtų mėginti pirmąjį filosofijos teiginį rekonstruoti ne logografiškai, o pasitelkiant filosofijos istorikų pabrėžtas filosofų gyvenimo būdo aplinkybes. Tačiau nereikėtų numoti ranka ir į jau minėtą abiejų klasikų nuorodą į stebėjimąsi kaip filosofavimo šaltinį. Tiesa, gal ir ne...
  5. Skirmantas Jankauskas

    Studija Apie (filosofijos) prigimtį

    Pradėdamas nuo apskritai stebėjimąsi keliančių neatitikimų, Aristotelis tarsi koks poetas kaip mat pasikelia iki žvaigždžių ir veikiai pereina prie klausimo apie visa ko prigimtį, t. y. prie pirmosios formalios filosofijos problemos. Šiaip jau logiškai nuoseklus Aristotelis čia užsiima...
  6. Skirmantas Jankauskas

    Studija Apie (filosofijos) prigimtį

    Beveik visi filosofijos istorikai sutaria, kad antikinis filosofavimas prasideda kaip vadinamųjų septynių išminčių dorinė veikla. Jei taip, tai tas filosofavimas prasideda tikrai ne rašte ir ne kaip rašto veikla, taigi gal ir nereikėtų jo įžvalgų kildinti iš rašto gelmių. Iš ko gi tada kyla...
  7. Skirmantas Jankauskas

    Studija Apie (filosofijos) prigimtį

    Taigi gal reikėtų sakyti, kad ne ji slypi pirmųjų filosofų mąstymo prielaidose ir ne ji, tegu ir netiesiogiai, inspiruoja pirmuosius filosofijos teiginius, bet veikiau atvirkščiai – tie teiginiai, atsidūrę rašte, išprovokuoja šios sąvokos loginį (re)konstravimą, t. y. išgalvojimą. Tačiau...
  8. Skirmantas Jankauskas

    Studija Apie (filosofijos) prigimtį

    Tačiau toks patikslinimas jų pačių visai netrikdo, nors jo šviesoje keistai ima atrodyti tie pirmieji išminčiai, kurie tarsi vaikai (neišreikštai) kalbėjo apie tai, ko nemąstė. Kad ir kaip būtų, filosofijos tradicijoje įsigali aristoteliškasis aiškinimas, kuris, vis papildomas ir patikslinamas...
  9. Skirmantas Jankauskas

    Studija Apie (filosofijos) prigimtį

    Surentęs tokią aiškią „priežastinę“ schemą, Aristotelis jau gali traktuoti ją kaip filosofinio mąstymo paradigmą ir pritaikyti ne tik kosmo, bet ir pačios filosofijos prigimčiai aiškinti, pavyzdžiui, pažvelgti jos rakursu į ankstesnių filosofų samprotavimus ir kvalifikuoti jų mąstymo lygį. Čia...
  10. Skirmantas Jankauskas

    Studija Apie (filosofijos) prigimtį

    Trečioji aristoteliškoji „priežasčių“ atmaina net nūdienos žmogui kelia mažiausiai keblumų, nes lengvai siejasi su jam įprasta priežasties samprata, pagal kurią priežastis suprantama kaip kokį nors vyksmą inicijuojanti galia. Šią paprasčiausiąją „priežastį“ Aristotelis irgi išdistiliuoja iš...
  11. Skirmantas Jankauskas

    Studija Apie (filosofijos) prigimtį

    Antrąją „priežasčių“ rūšį Aristotelis sieja su materija (ὕλη). Nesunku suprasti, ypač atsižvelgiant į šios „priežasties“ specifikavimą „tuo, kas glūdi pamate“ (τὸ ὑποκείμενον), kad šioji „priežastis“ išmąstyta teoriškai rekonstruojant ir ontologizuojant pastoviausiąją kasdienio mąstymo...
  12. Skirmantas Jankauskas

    Studija Apie (filosofijos) prigimtį

    Platonui ši problema didelio rūpesčio nekėlė. Nureikšminus kasdienio mąstymo klodą, sąvokų reikšmių dinamikos problema suprastėjo: beliko tik bendro pobūdžio teiginiais paaiškinti tų klodų santykį. Platonas ypatingai nesukdamas galvos pasinaudoja dar ankstesnės filosofijos nukaltais ir kasdienio...
  13. Skirmantas Jankauskas

    Studija Apie (filosofijos) prigimtį

    Žvelgiant tokiu prastinančiu teorijos žvilgsniu, Aristotelio schemoje „priežastimis“ tampa visos pamatinės kosmo esybės, t. y. netgi tos, kurių dabar mes jau niekaip nevadintume tokiu vardu. Pirmajai „priežasčių“ rūšiai priskiriamos pamatinėmis sąvokomis aprašomos esmės. Akivaizdu, kad tokį...
  14. Skirmantas Jankauskas

    Studija Apie (filosofijos) prigimtį

    Iš šio samprotavimo akivaizdu, kad priežastį žmogus „pažįsta“ įsisąmonindamas savo sąmoningai konstruktyvaus veiksmo prigimtį. Nūdieniškai, t. y. iš dekartiškojo ego pozicijų žvelgiant, pats žmogus ir yra to konstruktyvumo „priežastis“. Tačiau antikos filosofija dar neturi kuo nusavinti žmogaus...
  15. Skirmantas Jankauskas

    Studija Apie (filosofijos) prigimtį

    Ši paskesnėje filosofijoje labai plačiai eksploatuojama „priežasčių“ schema yra gana dviprasmiška: ji paženklinta tiek sinkretinio mąstymo įgūdžių provokuojamais ontologiniais kirčiais, tiek filosofijos kaip rašto požymiais. Ontologinis akcentas akivaizdus net nominaliai: visas būtiškąsias...
  16. Skirmantas Jankauskas

    Studija Apie (filosofijos) prigimtį

    Nesunku nuspėti, kad išmintį su dorybe siejantis Platonas išskirti ir traktuoti kaip prasmingą tegalėjo tik vieną „priežasčių“ rūšį, t. y. tą, kuri lemia etiškojo mąstymo vidinį sąryšingumąPlg. „Todėl maniau, kad, nurodydamas kiekvieno jų ir visų drauge priežastį, jis čia pat paaiškins, kas...
  17. Skirmantas Jankauskas

    Studija Apie (filosofijos) prigimtį

    Taigi, užbėgdamas už akių gerokai vėlesniam klasikui, neišreikštai jis tarsi sako: apie ką (rašte) negalima kalbėti, apie tai reikia tylėti. Iš čia jau tik vienas žingsnis iki išvados, kad to, kas yra anapus rašto, (filosofijai) tarsi ir nėra. Sinkretinio mąstymo įgūdžių dar nepraradęs...
  18. Skirmantas Jankauskas

    Studija Apie (filosofijos) prigimtį

    Akivaizdu, kad Aristotelis jau naujaip rikiuoja pažinimus jų pažintinės kokybės požiūriu. Platonui aukščiausias žinojimas dar buvo gėrio idėjaPlg. „Juk dažnai esi girdėjęs, kad gėrio idėja yra aukščiausias žinojimas (ἡ του̂ ἀγαθου̂ ἰδέα μέγιστον μάθημα): ji sąlygoja teisingumo ir visų kitų...
  19. Skirmantas Jankauskas

    Studija Apie (filosofijos) prigimtį

    Aristotelis išgrynina tik logiškai tiesiogiai prieinamą tų samprotavimų dalį. Kas gi gali būti, žvelgiant vien rašto rakursu, t. y. vien logiškai, filosofavimo kaip pažintinės veiklos turinius ir patį pažinimo judesį steigiančios vertybės, koks tai žinojimas?
  20. Skirmantas Jankauskas

    Studija Apie (filosofijos) prigimtį

    Taigi bent jau nominaliai Aristotelis, regis, tik tęsia pačiu Sokrato gyvenimu išdidintą, o Platono jau ir rašte akivaizdžiai sureikšmintą etiškąją tradiciją antikos filosofijoje. Tačiau nominaliai demonstruodamas ištikimybę šiai tradicijai, jos dalykinį siekį Aristotelis visai nuosekliai jau...
Grįžti
Viršutinė Apatinė