• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Kodėl sunku kalbėti apie Europos tapatybę?

    Žinoma, tai nereiškia, kad krikščionis neturi savos vertybių sistemos. Tačiau ir kitose vertybių sistemose jis ieškos tiesos, lyg paties Kristaus, todėl bus joms atviras, netgi jei negalės visų jų kultūrinių raiškų priimti kaip savų. Ši atvirybė kitam yra tokia radikali, kad užsidarymas kokioje...
  2. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Kodėl sunku kalbėti apie Europos tapatybę?

    Norint nustatyti tikrąją krikščionybės vietą Europos tapatybėje, būtina atmesti paviršutinišką požiūrį į ją ir sugebėti įžvelgti gilųjį jos poveikį europinės istorijos raidai – poveikį ne tam tikriems empiriškai konstatuojamiems įvykiams, bet pačiai europietiškai mąstysenai. Jeigu į krikščionybę...
  3. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Kodėl sunku kalbėti apie Europos tapatybę?

    Tačiau šie argumentai neužbaigė diskusijos. Krikščionių mąstytojai, visiškai priimantys pasaulietiškumo principą, negali sutikti su tokiomis, pasak jų, skubotomis išvadomis, teigiančiomis krikščionybės ir liberaliosios viešosios erdvės nesuderinamumą. Pasak jų, Europos krikščioniškųjų šaknų...
  4. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Kodėl sunku kalbėti apie Europos tapatybę?

    Kaip jau buvo užsiminta, toks požiūris, kuris krikščionybę vertina kaip europietiškosios tapatybės esminę išraišką, buvo paneigtas nuo 2002 iki 2006 metų vykusiuose Europos konstitucijos projekto svarstymuose: iš šio projekto preambulės buvo išbrauktas Europos įsišaknijimo krikščionybėje...
  5. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Kodėl sunku kalbėti apie Europos tapatybę?

    1.3. Tikroji krikščionybės vieta Europos tapatybėje Europietiškoji trans-nacionalinė, trans-kultūrinė tapatybė, įimanti nacionalines Europos kultūras ir jas sujungianti į ypatingą struktūrą, leidžiančią individui tuo pačiu metu save priskirti ir atskirai nacijai, ir Europai, turėtų būti realiai...
  6. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Kodėl sunku kalbėti apie Europos tapatybę?

    Šį neabejotiną sunkumą vis dėlto galima bandyti įveikti ne siekiant senųjų europinių mitų tarpusavio integracijos, kuri iš principo yra neįmanoma, bet kuriant naują pasakojimą, kuris remtųsi Europos istorijos po Antrojo pasaulinio karo atmintimi. Kertinė sąvoka čia būtų „atminčių dialogas“...
  7. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Kodėl sunku kalbėti apie Europos tapatybę?

    Suformuluokime problemą dar radikaliau. Jeigu Paul Ricoeur yra teisus, sakydamas, kad tikroji tapatybė yra naratyvinė, t. y. kad žmogaus, tautos ir, kas mums svarbiausia, visos civilizacijos tapatybė kyla ir reiškiasi per tam tikrą pasakojimą ar vientisą pasakojimų grupęŽr. Paul Ricoeur, Temps...
  8. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Kodėl sunku kalbėti apie Europos tapatybę?

    Vis dėlto tam tikras geografinis Europos neapibrėžtumas išlieka, net ir panaudojus šį klimatologinį argumentą: vargu ar jis galėtų įgauti didesnės įtakos kitur, nei grynai geografų darbuose. Tačiau būtent toks geografinis Europos neapibrėžtumas, žvelgiant filosofiniu kampu, ne tik nėra jos...
  9. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Kodėl sunku kalbėti apie Europos tapatybę?

    Dėl šių priežasčių, bandant nustatyti geografinę ribą tarp Europos ir Azijos ir apibrėžti geografinę Europos tapatybę, kreipiamasi į etninę arba religinę geografiją. Tačiau susiduriama su analogiškais sunkumais: į Vakarus nuo Uralo gyvena islamą išpažįstantys totoriai ir baškirai, o į Rytus...
  10. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Kodėl sunku kalbėti apie Europos tapatybę?

    1. Santykiniai sunkumai, ieškant Europos tapatybės 1.1. Geografijos iššūkis Kalbėti apie Europos tapatybę darosi sunku, kai kyla geografinės Europos ribų klausimas. Europa nėra atskiras žemynasLietuvių kalbos žodynas žemyną apibrėžia kaip „didžiulį žemės plotą, supamą vandenynų“ (Stasys Keinys...
  11. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Kodėl sunku kalbėti apie Europos tapatybę?

    Įvadas Kiekvienas, rimtai kibęs į Europos tapatybės apmąstymus, susidurs su sunkumais: kalbėti apie Europos tapatybę yra kur kas sunkiau, nei kalbėti apie Indijos ar JAV tapatybę, daug kebliau, nei aptarti atskirų Europos regionų ar tautų, tarkim, Skandinavijos, Ispanijos ar Lietuvos, tapatybes...
  12. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Kodėl sunku kalbėti apie Europos tapatybę?

    Santrauka. Straipsnio tikslas – įvardyti svarbiausius sunkumus, kylančius apmąstant Europos tapatybę, bei nurodyti jų įveikimo būdus. Sunkumai skirstomi į dvi kategorijas – į santykinius sunkumus, kurie yra įveikiami Europos tapatybės problemą apmąstant tam tikru kampu ar įvedus kai kurias...
  13. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Žmogaus asmens tapatumo problema: kas keičiasi ir kas išlieka? Filosofinis ir biologinis požiūriai

    The Problem of the Human Person’s Identity: What Changes and What Remains? Philosophical and Biological Approaches Summary. The article discusses the problem of human identity from a philosophical and from a biological point of view. Today, philosophy and biology conclude that human being is an...
  14. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Žmogaus asmens tapatumo problema: kas keičiasi ir kas išlieka? Filosofinis ir biologinis požiūriai

    Literatūra Aleksandravičius, Povilas, „Tomo Akviniečio laiko samprata“, Problemos 76, 2009, p. 206–219. Aleksandravičius, Povilas, Temps et éternité chez saint Thomas d’Aquin et Martin Heidegger, Saarbrücken: Editions universitaires européennes, 2010. Aquino, Thomas de, Summa theologica, Prima...
  15. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Žmogaus asmens tapatumo problema: kas keičiasi ir kas išlieka? Filosofinis ir biologinis požiūriai

    Išvados Gyvybė, zoe, pagal tą patį Aristotelį, turi ne tik biologinę, bet ir dvasinę prasmę: siela organizuoja ne tik biologinę, bet ir psichinę, ir intelektualinę žmogaus būtį. Ta pati žmogaus siela, kuri determinuoja jo bios, vadinama taip pat ir psyche bei nous, nes įkvepia proto gyvybę...
  16. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Žmogaus asmens tapatumo problema: kas keičiasi ir kas išlieka? Filosofinis ir biologinis požiūriai

    Aristotelis detaliai ir materialiai aprašo šį gyvo organizmo organizavimosi procesą, lygindamas spermos veiklą su menine veikla: spermoje glūdi lyg išankstinis planas ar programa, kuri, pati nebūdama materialia, menstruaciniam kraujui suteikia tam tikrus judesius ir taip formuoja gyvo organizmo...
  17. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Žmogaus asmens tapatumo problema: kas keičiasi ir kas išlieka? Filosofinis ir biologinis požiūriai

    Taigi aristoteliškoji individualios formos sąvoka, pasak daugelio tyrinėtojų, yra raktas besikeičiančios tapatybės problemai spręsti. Žinome, kad gyvos būtybės individualią formą Aristotelis vadino „siela“ (psyche) ir ją apibrėžė kaip pirmąją potencialiai gyvo kūno entelechiją, t. y. kaip...
  18. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Žmogaus asmens tapatumo problema: kas keičiasi ir kas išlieka? Filosofinis ir biologinis požiūriai

    Aristotelio individualios formos sąvoka kaip besikeičiančios tapatybės problemos sprendimo raktas Šis klausimas ne kartą buvo keliamas Vakarų filosofijos tradicijoje, ir bene elegantiškiausiai jis buvo išreikštas Plutarcho, kai šis pasakojo Tesėjo laivo istoriją: atėniečiai ilgus amžius saugojo...
  19. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Žmogaus asmens tapatumo problema: kas keičiasi ir kas išlieka? Filosofinis ir biologinis požiūriai

    Filosofinis ir biologinis žmogaus asmens tapatumas ir unikalumas Grįžkime prie žmogaus tapatybės unikalumo sampratos. Kiekvienas žmogus yra individuali būtybė, bet – kiek unikali? Savo Metafiziniuose svarstymuose, kalbėdamas apie substancijos tapatybę, Leibnizas ištaria tokius žodžius: Pagal šį...
  20. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Žmogaus asmens tapatumo problema: kas keičiasi ir kas išlieka? Filosofinis ir biologinis požiūriai

    Kitas krikščioniškosios teologijos žingsnis buvo lemiamas žmogaus sampratai: remiantis bibline (Pr 1, 27) bei metafizine žmogaus panašumo į Dievą doktrina, asmens sąvoka buvo pritaikyta ir žmoguiBūtent tame pačiame švento Augustino veikale aptinkame subtilią analogiją tarp Dievuje ir žmoguje...
Grįžti
Viršutinė Apatinė