• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Žmogaus asmens tapatumo problema: kas keičiasi ir kas išlieka? Filosofinis ir biologinis požiūriai

    Švenčiausios Trejybės teologijos įspaudas žmogaus tapatybės suvokimui Tokia dinamiška žmogaus prigimties, žmogaus substancijos, žmogaus tapatybės samprata yra lyg antspaudu patvirtinta Vakarų civilizacijos filosofinėje antropologijoje, svarbiausioje jos kategorijoje, būtent – žmogaus kaip asmens...
  2. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Žmogaus asmens tapatumo problema: kas keičiasi ir kas išlieka? Filosofinis ir biologinis požiūriai

    Substancijos pastovumas ar kaita? Šis klausimas tiesiogiai siejasi su klasikinės mūsų Vakarų moksle substancijos sąvokos likimu. Ar individo tapatybę dar vis galime reikšti šia Aristotelio nulieta sąvoka? Juk substancija pirmiausia siejasi su visiško nejudėjimo idėja: jos esmė kisti negali, o...
  3. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Žmogaus asmens tapatumo problema: kas keičiasi ir kas išlieka? Filosofinis ir biologinis požiūriai

    Apibendrinę ir įvertinę paskutiniojo šimtmečio mokslinio mąstymo triūsą, turime padaryti neginčijamą išvadą: kad ir koks platus būtų mūsų tapatybės ar tapatybių apibrėžimų spektras, visada ir iš esmės žmogiškoji tapatybė turi būti vertinama kaip santykinė. Žmogaus tapatybė, traktuojama „pati...
  4. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Žmogaus asmens tapatumo problema: kas keičiasi ir kas išlieka? Filosofinis ir biologinis požiūriai

    Santrauka. Straipsnyje aptariama žmogaus tapatumo problema filosofiniu ir biologiniu požiūriu. Ir filosofija, ir biologija šiandien priėjusios prie išvados, kad žmogus iš esmės yra kintanti, nes santykinė, būtybė. Todėl neišvengiamai kyla klausimas dėl žmogaus tapatumo, suponuojančio ką nors...
  5. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Heideggerio jaunystės filosofija: nuo amžinybės garbinimo iki laiko suabsoliutinimo

    The Philosophy of the Young Heidegger: From Adoration of Eternity to Absolutization of Time Summary. The article attempts an analysis of the first texts by Martin Heidegger written in 1909–1919. This analysis identifies a central shift in philosophical thought – from theologically-conceived...
  6. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Heideggerio jaunystės filosofija: nuo amžinybės garbinimo iki laiko suabsoliutinimo

    Literatūra Aleksandravičius, Povilas, „Viduramžių ontologijos „Destrukcija“ (Destruktion) Heideggerio paskaitose Pamatinės fenomenologijos problemos (1927)“, Logos, 2010, nr. 62, p. 90–101. Barash, Jeffrey Andrew, Heidegger et le sens de l’histoire, Paris: Gallaade, 2006. Braig, Carl, Über Geist...
  7. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Heideggerio jaunystės filosofija: nuo amžinybės garbinimo iki laiko suabsoliutinimo

    Išvada Pirmasis Heideggerio mąstymo periodas (1909–1919), jo jaunystės filosofija, yra palaipsnė dėmesio slinktis nuo amžinybės meditacijos į laiko sąvokos analizę. Todėl šį periodą galima traktuoti ir kaip visos mąstytojo minties genezę: juk vienintelis Heideggerio būties apmąstymo kelias bus...
  8. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Heideggerio jaunystės filosofija: nuo amžinybės garbinimo iki laiko suabsoliutinimo

    Atliekant Heideggerio mąstymo genezę, neturime pamiršti, kad tokio pobūdžio pareiškimai gimė ne dėl kokio nors jo kaip žmogaus ateistinio nusistatymo, bet, atvirkščiai, dėl jo priimto krikščioniškojo-protestantiškojo tikėjimo, suteikusio galimybę filosofuoti absoliučiai autonomiškai, t. y...
  9. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Heideggerio jaunystės filosofija: nuo amžinybės garbinimo iki laiko suabsoliutinimo

    Liuteriškąjį-šlėjermacheriškąjį filosofinio ir teologinio lygmenų atskyrimą XX a. pradžioje iš teologinės pusės susistemino F. Overbeckas, F. Gogartenas, ypač K. Barthas. Būtent šių teologų protestantų darbo rezultatai leido jaunajam Heideggeriui įtvirtinti jo filosofines pozicijas, išliekant...
  10. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Heideggerio jaunystės filosofija: nuo amžinybės garbinimo iki laiko suabsoliutinimo

    Bet problema yra sudėtingesnė. Nutraukti ryšius su katalikybe nebūtinai reiškia prarasti krikščioniškąjį tikėjimą. Minėtame laiške kanauninkui Krebui Heideggeris tvirtina liekąs įsitikinusiu krikščionimi, besirūpinančiu „pateisinti savo egzistenciją ir savo darbus Dievo akivaizdoje“. Natūralu...
  11. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Heideggerio jaunystės filosofija: nuo amžinybės garbinimo iki laiko suabsoliutinimo

    Matėme, kaip jaunam mąstytojui tradicinė scholastinė metafizika palaipsniui tapo nepriimtina. Jeigu esminis filosofijos uždavinys yra Lebensobjektivation meditacija, t. y. gyvosios dvasios bėgsmo – istorijos, laiko – apmąstymas, tai jis negali būti transcendentinės amžinybės paieška: tokia...
  12. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Heideggerio jaunystės filosofija: nuo amžinybės garbinimo iki laiko suabsoliutinimo

    Mums svarbiausia šiose analizėse įžvelgti pagrindinę Heideggerio idėją, kuri ir lems tolesnę jo filosofijos eigą. Fenomenologiniu požiūriu, žmogiškoji baigtinybė nepriima amžinybės kaip absoliučios transcendencijos, kaip iš išorės ateinančios realybės; amžinybė nėra amžinybė, bet tik ypatingas...
  13. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Heideggerio jaunystės filosofija: nuo amžinybės garbinimo iki laiko suabsoliutinimo

    1918 metų paskaitos apie viduramžių mistiką: naujojo metafizinio principo taikymas scholastikai Habilitacinės disertacijos Išvadoje paskelbtas metafizinis koreliatyvumo principas turėjo tapti, pagal to meto Heideggerio planus, ir viduramžių filosofijos interpretacijos pagrindu. 1918 m...
  14. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Heideggerio jaunystės filosofija: nuo amžinybės garbinimo iki laiko suabsoliutinimo

    Iš čia kyla naujas Heideggerio metafizikos suvokimas. Vietoj dualizmo, atskiriančio amžinybę ir laiką, kokią nors absoliučią vertybę ir realybę, metafizinio svarstymo objektu nuo šiol tampa „gyvoji dvasia“, pasak Hegelio įžvalgų, savyje talpinanti vienijantį elementą – „gyvąją jungtį“ tarp...
  15. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Heideggerio jaunystės filosofija: nuo amžinybės garbinimo iki laiko suabsoliutinimo

    Štai kodėl pagrindinė habilitacinio darbo Išvados figūra yra Hegelis. Visą scholastinę viduramžių filosofiją, netgi patį viduramžių žmogaus mentalitetą, kurio esmė yra „vitaliniai santykiai tarp Dievo ir sielos, tarp anapus ir šiapus“, yra privalu aiškinti ne scholastine dvasia ir taisyklėmis...
  16. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Heideggerio jaunystės filosofija: nuo amžinybės garbinimo iki laiko suabsoliutinimo

    Habilitacinės disertacijos išvada (1916): Hegelio įtaka ir naujas metafizikos suvokimas Habilitacinės disertacijos išvadoje Heideggeris pagaliau aiškiai išsako savo poziciją tradicinio metafizinio dualizmo atžvilgiu: laiko transcendencijos idėja čia yra reiškiama anapus tradicinės laiko ir...
  17. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Heideggerio jaunystės filosofija: nuo amžinybės garbinimo iki laiko suabsoliutinimo

    Norėdami apžvelgti Heideggerio minties genezę, neturime teisės praleisti pro akis ką tik paminėtos gyvenimo ir istorijos jungties, kuri sudaro laiko apibrėžimą. Pasak Dilthey’aus, istorija yra susijungusi su pačiu gyvenimu, o šis gyvenimas vystosi, duodamas hermeneutinį savo paties suvokimą tik...
  18. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Heideggerio jaunystės filosofija: nuo amžinybės garbinimo iki laiko suabsoliutinimo

    Visai kitokią laiko sampratą, pasak Heideggerio, atrandame istoriniuose moksluose. Istorinės epochos nėra kiekybiškai lygiavertės, kaip yra lygiaverčiai visi laiko momentai, vertinami gamtos mokslų. Istorijos laikui yra būdinga kokybinė dimensija, o istorinės epochos tarpusavy skiriasi tuo, kad...
  19. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Heideggerio jaunystės filosofija: nuo amžinybės garbinimo iki laiko suabsoliutinimo

    Net jeigu pranešimo pabaigoje Heideggeris dar kartą oficialiai patvirtina amžinybės ir laiko perskyros filosofinį pagrįstumą, remdamasis scholastine tradicija bei ypač šventojo Augustino idėjomis, pranešime plėtojami svarstymai apie laiką šios perskyros iš esmės nepaiso ir yra siejami tik su...
  20. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Heideggerio jaunystės filosofija: nuo amžinybės garbinimo iki laiko suabsoliutinimo

    Habilitacinis pranešimas (1915 metų liepa): susitelkimas ties laiko problema Nuo 1915 m. Heideggerio raštuose vis dažniau minimas Wilhelmo Dilthey’aus vardas.Žinoma, kad Heideggeris perskaitė visus Dilthey’aus raštus dar iki 1914 metų. Sukūrus fakticiškumo sąvoką ir berašant Būtį ir laiką...
Grįžti
Viršutinė Apatinė