• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Kristina Rutkovska

    Studija „Namų“ konceptas lietuvių kalboje ir kultūroje

    24. namuose turi gyventi gyvūnai (G) 7; 1,3% gyvūnai 3; šuo 2; šuniukas; dvi katytės; ten, kur smagu žaisti su senu katinu 25. namo dalys (F) 6; 1,1% židinys; namai be židinio kaip miškas be medžių; pečius; didelė svetainė, kur galėtų susirinkti šeima, mėlynos langinės; šalta drėgna palėpė 26...
  2. Kristina Rutkovska

    Studija „Namų“ konceptas lietuvių kalboje ir kultūroje

    18. tai mieli tau daiktai (B) 11; 2,0% tavo daiktai 2; daiktai, sukeliantys tau malonius prisiminimus; virtuvėje tiksintis laikrodis; namų dekoracijos; šviesūs drabužiai; knygų kolekcija; pradėtos skaityti knygos; patogi lova; šeimos nuotraukos; paveikslai 19. tai naminis maistas (B) 11; 2,0%...
  3. Kristina Rutkovska

    Studija „Namų“ konceptas lietuvių kalboje ir kultūroje

    10. tai ramybė (P) 18; 3,2% ramybės būsena 17; širdžiai miela ir ramu 11. vieta, kur tavęs laukia (A) 17; 3,0% esi laukiamas 14; kur tavęs laukia 4; esi reikalingas 12. vieta, kur galima pailsėti (B) 16; 2,9% galima ramiai pailsėti 15; atsiplėšti nuo darbų rutinos 13. vieta, kur esi mylimas ir...
  4. Kristina Rutkovska

    Studija „Namų“ konceptas lietuvių kalboje ir kultūroje

    4. turi būti jaukūs (C) 38; 6,8% jaukumas 32; svarbiausia, kad namai būtų jaukūs 3; svarbiausia ne dydis, o jaukumas; jaukiausia vieta žemėje; įdėta daug darbo kuriant jaukumą 5. vieta, kur gimei ir užaugai (S) 28; 5,0% vieta, kur gimei ir užaugai 24; namai siejasi su nuolatine kartų kaita 2...
  5. Kristina Rutkovska

    Studija „Namų“ konceptas lietuvių kalboje ir kultūroje

    II. Anketiniai duomenys Anketinė apklausa atlikta laikantis programos „EUROJOS“ reikalavimų. Apklausoje dalyvavo Vilniaus universiteto studentai – Filologijos, Istorijos, Medicinos, Fizikos, Matematikos ir informatikos fakultetų bei Tarptautinių santykių instituto bakalaurantai ir būsimieji...
  6. Kristina Rutkovska

    Studija „Namų“ konceptas lietuvių kalboje ir kultūroje

    Rankraštiniame Antano Juškos Latvių–lietuvių–lenkų kalbų žodyneŽr. Antanas Juška, Latvių–lietuvių–lenkų kalbų žodynas, t. I, p. 262. pateikiama namų definicija nėra tokia plati: Rankraštinis Kazimiero Daukšos Lietuvių–lenkų kalbų žodynas pateikia šiuos žemaitiškus žodžius su vertimu į lenkų...
  7. Kristina Rutkovska

    Studija „Namų“ konceptas lietuvių kalboje ir kultūroje

    7. Sinonimai, derivatai ir kolokacijos dvikalbiuose ir daugiakalbiuose žodynuose Reikšmingą medžiagą, rekonstruojant kalbos pasaulėvaizdį, sudaro dvikalbiai žodynai. Wojciechas Chlebda daro prielaidą, kad žodynas iš esmės yra visuomenės diskurso dalis ir siekia apimti visą tam tikros kalbinės ir...
  8. Kristina Rutkovska

    Studija „Namų“ konceptas lietuvių kalboje ir kultūroje

    Frazeologizmų ir patarlių žodynuose (FŽ; PŽ) pateikiami frazeologizmai, sudaryti su daiktavardžiu namai / namas: nepalankiai vertinamas asmuo, mėgstantis daug laiko praleisti namie (naminis šuo, namų kuolas), bet svarbiausias asmuo namuose yra vertinamas: namų / gyvenimo raktas, namų zomkas...
  9. Kristina Rutkovska

    Studija „Namų“ konceptas lietuvių kalboje ir kultūroje

    Didžiausią vertę turi namas, priklausantis nuosavybės teise; teigiamai taip pat vertinamas namas, kuriame gyvena žmonės, noriai jį prižiūrintys ir į jį nuolat tebegrįžtantys: Neigiamai namai vertinami tuomet, kai priklauso nepalankiems mums žmonėms arba mūsų paliekami. Išryškėja ir apleistų...
  10. Kristina Rutkovska

    Studija „Namų“ konceptas lietuvių kalboje ir kultūroje

    Namai skirti esminiams gyvenimo poreikiams užtikrinti, funkcijoms atlikti – juose galima gyventi, pailsėti, ruošti valgyti, dirbti: Šiuolaikinis namas jau skirtas vienai šeimai, yra taupus ir mobilus: Namui priskiriamos žmogiškosios savybės, tokiu būdu pabrėžiant ypatingą jo ryšį su žmogumi –...
  11. Kristina Rutkovska

    Studija „Namų“ konceptas lietuvių kalboje ir kultūroje

    Vadinasi, namų vertė yra tai, kad namai – tai nuolatinė žmogaus buvimo vieta; žmogaus, kuris myli namus ir nori juose būti. Santykis su namais apibūdina patį žmogų, nuolat jaučiantį pareigą namų atžvilgiu. Bazinis namų sąvokos turinys tad papildomas naujais elementais; čia iškyla aikštėn dar...
  12. Kristina Rutkovska

    Studija „Namų“ konceptas lietuvių kalboje ir kultūroje

    Laikantis prielaidos, kad darinių semantinėje struktūroje atsispindi tam tikros pagrindinės designato ypatybės ir jų vertinimasŽr. Jerzy Bartmiński, 1984., galima išskirti kelis stipriau pasireiškiančius reikšmės komponentus, papildančius bazinės namų sąvokos turinį. Aikštėn čia iškyla emocinis...
  13. Kristina Rutkovska

    Studija „Namų“ konceptas lietuvių kalboje ir kultūroje

    Gausu lietuvių kalboje ir namų funkcijas pavadinančių žodžių. Didžiąją jų dalį galima būtų priskirti kasdienei kalbai, bet šie dariniai turi savo atitikmenis lenkų kalba dvižodžių junginių pavidalu, taigi iš esmės priklauso bendrinei kalbai: Vertėtų atkreipti dėmesį į du pavienius, bet aiškiai...
  14. Kristina Rutkovska

    Studija „Namų“ konceptas lietuvių kalboje ir kultūroje

    Dažnai menkų, skurdžių namų gyventojus pavadinantys žodžiai yra daugiareikšmiai – jais gali būti žymimas ne tik namo gyventojas, bet ir bežemis valstietis. Tokiais atvejais šie žodžiai įgyja neigiamas konotacijas: trobelninkas; grytelninkas, pirtelninkas, kitaip negu tie, žymintys valstiečius...
  15. Kristina Rutkovska

    Studija „Namų“ konceptas lietuvių kalboje ir kultūroje

    Grupė darinių, žyminčių namo gyventojus arba kitaip su namu susijusius žmones, kurių darybinį pamatą sudaro leksema namas, taip pat gausi. Paprastai šiai grupei priklausantys žodžiai pavadina šeimos narį: namiškis, namykštis, namietis, namynas, namiegas; panašią reikšmę išsaugoję ir būdvardiniai...
  16. Kristina Rutkovska

    Studija „Namų“ konceptas lietuvių kalboje ir kultūroje

    5. Derivatai Namų pavadinimų bei susijusių su jais derivatų grupė pasižymi dideliu įvairumu. Labiausiai išsiplėtusias derivatų grandines sudaro: pagrindinių žodžių mažybinės formos; žodžiai, pavadinantys namų gyventojus arba asmenis, kokiu nors būdu susijusius su namais; žodžiai, įvardijantys...
  17. Kristina Rutkovska

    Studija „Namų“ konceptas lietuvių kalboje ir kultūroje

    4. Antonimai Antonimų žodyne (AŽ) pateikiamos antonimų poros, kurių pagrindą sudaro sustabarėję žodžių junginiai, įeinantys į stambesnių kombinacijų sudėtį: Panašaus pobūdžio poros pabrėžia jau anksčiau išryškėjusias namų kaip nuolatinės žmogaus gyvenamosios vietos funkcijas, papildydamos jas...
  18. Kristina Rutkovska

    Studija „Namų“ konceptas lietuvių kalboje ir kultūroje

    LKŽ pateikia gausų gyvenamąją vietą, sodybą apibūdinančių leksemų skaičių. Didelę pastarųjų dalį sudaro veiksmažodžio būti vediniai: būklė, buveinė, būstas, būtinė, būtuvė, buvainė, būvas, buveinė, buveinė, buvykla, buvynė, būvis, nuobūta; veiksmažodžių sėdėti, stovėti, statyti: sėdėtuvės...
  19. Kristina Rutkovska

    Studija „Namų“ konceptas lietuvių kalboje ir kultūroje

    Seniems ir menkiems namams pavadinti lietuvių kalboje vartojama 10 sinoniminių leksemų: laužas (plg. taip pat: ‘krūva dirvų, šakų, malkų, sudėtų deginti, židinys’; ‘kažkas suversta’; ‘lokio guolis’), laužynas (taip pat: ‘vieta miške, kur daug prilūžusių šakų, žabų’; ‘deganti malkų, šakų krūva’...
  20. Kristina Rutkovska

    Studija „Namų“ konceptas lietuvių kalboje ir kultūroje

    Labiausiai paplitę sinoniminiai namų pavadinimai gali būti siejami su keliomis pagrindinėmis šaknimis, pasižyminčiomis fonetinių ir morfologinių variantų gausa. Šios leksemos yra daugiareikšmės, paprastai pavadina kaimo namą ir jo dalis. Tai pavadinimai, susiję su keliomis semantiškai...
Grįžti
Viršutinė Apatinė