• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Kristina Rutkovska

    Studija Lietuvių tautosakos rinkėjų Jano Karlovičiaus ir Mečislovo Davainio-Silvestraičio bendradarbiavimas: metodologijos raida, etnolingvistikos apraiškos

    Lietuvių kalbos tyrimo programos analizė patvirtina etnolingvistinį šių tyrimų pobūdį bei bendrus kalbos ir kultūros tyrimus. Jos pranašumas, lyginant su Karlovičiaus žymiai anksčiau išleistais „Patarimais“, tas, kad programa jau turi klausimyno pavidalą, yra labiau pritaikyta naudoti...
  2. Kristina Rutkovska

    Studija Lietuvių tautosakos rinkėjų Jano Karlovičiaus ir Mečislovo Davainio-Silvestraičio bendradarbiavimas: metodologijos raida, etnolingvistikos apraiškos

    Komisijos nariai 1910 metais išspausdino specialią programą Trumpa folklioro dalykams rinkti programaŽr. Trumpa Folklioro dalykams rinkti PROGRAMA, 1910., parengtą pagal jau anksčiau taikytus metodologinius aspektus. Programoje pateikiamas naudotų šaltinių sąrašas: pirmasis eina 1871 metų...
  3. Kristina Rutkovska

    Studija Lietuvių tautosakos rinkėjų Jano Karlovičiaus ir Mečislovo Davainio-Silvestraičio bendradarbiavimas: metodologijos raida, etnolingvistikos apraiškos

    Lietuvių mokslo draugija (toliau – LMD) veiklą pradėjo 1907 metais ir veikė iki 1940 metų. Draugijos steigėjas – Jonas Basanavičius, jungęs daugybę žymių lituanistų ir visuomenės veikėjų, kurių dalis jau aktyviai dalyvavo Lietuvių literatūros draugijos veiklojeTarp jų buvo Volteris...
  4. Kristina Rutkovska

    Studija Lietuvių tautosakos rinkėjų Jano Karlovičiaus ir Mečislovo Davainio-Silvestraičio bendradarbiavimas: metodologijos raida, etnolingvistikos apraiškos

    1895 metais įkurta Lenkijos tautotyrininkų draugija, kuriai vadovavo Lvovo universiteto slavistikos profesorius Aleksandras Kalina. Vienas iš steigėjų buvęs Karlovičius, vėliau tapęs šios draugijos garbės nariu. Draugijos tikslas – ne tik lenkų liaudies kultūros, bet ir kaimyninių tautų papročių...
  5. Kristina Rutkovska

    Studija Lietuvių tautosakos rinkėjų Jano Karlovičiaus ir Mečislovo Davainio-Silvestraičio bendradarbiavimas: metodologijos raida, etnolingvistikos apraiškos

    Šiek tiek vėliau įkuriama Lietuvių literatūros draugija, veiklą vykdžiusi Tilžėje bei Prūsų Lietuvoje. Draugijos įsteigimo apraiškos siejamos su Frydricho Kuršaičio ir Georgo Nesselmanno mokinio Maximiliano Felkelio iniciatyva 1873 metais įkurti Lietuvių būrelį. 1879 metais šis būrelis...
  6. Kristina Rutkovska

    Studija Lietuvių tautosakos rinkėjų Jano Karlovičiaus ir Mečislovo Davainio-Silvestraičio bendradarbiavimas: metodologijos raida, etnolingvistikos apraiškos

    1887 metais išleista Volterio programa Об изученiи Литовской мифологiи jau skirta lietuvių mitologijos tyrimams vykdyti. Ji buvo sudaryta iš 27 klausimų, susijusių su šeimos papročiais, liaudies medicina ir, žinoma, mitologinėmis būtybėmis. Programos pabaigoje taip pat aptariami netikslumai...
  7. Kristina Rutkovska

    Studija Lietuvių tautosakos rinkėjų Jano Karlovičiaus ir Mečislovo Davainio-Silvestraičio bendradarbiavimas: metodologijos raida, etnolingvistikos apraiškos

    1883 metais Volteris tapo Rusijos geografų draugijos nariu; žymaus baltisto ir etnografo Adalberto BezzenbergerioKeliones po Lietuvą Volteris pradėjo tikėdamasis surinkti lietuvių kalbos tarmių pavyzdžių. Dar 1875–1877 metais studijuodamas Leipcige, Aleksandro Brücknerio ir profesoriaus Augusto...
  8. Kristina Rutkovska

    Studija Lietuvių tautosakos rinkėjų Jano Karlovičiaus ir Mečislovo Davainio-Silvestraičio bendradarbiavimas: metodologijos raida, etnolingvistikos apraiškos

    1845 metais įkurta Rusijos geografų draugija, svarbi dėl etnografinių ir kalbinių duomenų rinkimo Lietuvos teritorijoje, veiklą vykdė – tiesa, pakeistu pavadinimu – iki 1938 metų. Šią draugiją sudarė: Šiaurės vakarų skyrius (Северо-Западный отдел; įkurtas 1870 metais) Vilniuje bei Lietuvių ir...
  9. Kristina Rutkovska

    Studija Lietuvių tautosakos rinkėjų Jano Karlovičiaus ir Mečislovo Davainio-Silvestraičio bendradarbiavimas: metodologijos raida, etnolingvistikos apraiškos

    1. XIX amžiaus II pusėje – XX amžiaus pradžioje Lietuvoje veikusios etnologijos draugijos XVIII amžiuje Europoje imta domėtis tautosaka; nuo XIX amžiaus vidurio šis domėjimasis pastebimas ir Lietuvoje, kur buvo susijęs ir su nacionalinės sąmonės formavimusi, kova dėl spaudos lietuvių kalba...
  10. Kristina Rutkovska

    Studija Lietuvių tautosakos rinkėjų Jano Karlovičiaus ir Mečislovo Davainio-Silvestraičio bendradarbiavimas: metodologijos raida, etnolingvistikos apraiškos

    Karlovičiaus nuopelnai lenkų bei pasaulinei etnografijai pabrėžiami daugelyje darbų, publikuotų LenkijojeŽr. Jan Bystroń, Wstęp do ludoznawstwa polskiego, 1926; Stanisław Poniatowski, Etnografia Polski, 1932; Anna Kutrzeba-Pojnarowa, Rozwój etnografii i etnologii w Polsce, 1948; Małgorzata...
  11. Kristina Rutkovska

    Studija Lietuvių tautosakos rinkėjų Jano Karlovičiaus ir Mečislovo Davainio-Silvestraičio bendradarbiavimas: metodologijos raida, etnolingvistikos apraiškos

    Mokslo veikaluose, skirtuose lietuvių etnografijos ir folkloro raidai nagrinėti, Davainio-Silvestraičio asmenybė, nuopelnai ir talentas dokumentuoti, publikuoti ir interpretuoti liaudies padavimus didelio dėmesio nesusilaukė. Būtų galima išskirti vos keletą darbų, aprašančių jo veiklą...
  12. Kristina Rutkovska

    Studija Lietuvių tautosakos rinkėjų Jano Karlovičiaus ir Mečislovo Davainio-Silvestraičio bendradarbiavimas: metodologijos raida, etnolingvistikos apraiškos

    Daugiau nei dešimtmetį trukusį Jano Karlovičiaus (Jan Karłowicz, 1836–1903) ir Mečislovo Davainio-Silvestraičio (Mečislovas Davainis-Silvestravičius vel Dovoina-Silvestravičius, Dovoina-Sylvestravyčė, lenk. Mieczysław Dowojna-Sylwestrowicz, 1849–1919) bendradarbiavimą liudija 1883–1894 metų...
  13. Kristina Rutkovska

    Studija Lietuvių tautosakos rinkėjų Jano Karlovičiaus ir Mečislovo Davainio-Silvestraičio bendradarbiavimas: metodologijos raida, etnolingvistikos apraiškos

    Turinys 1. XIX amžiaus II pusėje – XX amžiaus pradžioje Lietuvoje veikusios etnologijos draugijos62. Janas Karlovičius – etnografas ir kalbininkas, lietuvių kalbos ir kultūros tyrėjas153. Jano Karlovičiaus patarimai tautosakos rinkėjams194. Wisła – etnografinių ir kalbinių duomenų rinkimo ir...
  14. Kristina Rutkovska

    Studija Lietuvių tautosakos rinkėjų Jano Karlovičiaus ir Mečislovo Davainio-Silvestraičio bendradarbiavimas: metodologijos raida, etnolingvistikos apraiškos

    Santrauka. XIX a. kilo susidomėjimas tautosaka, pradėta ją rinkti ir skelbti, tirti, formavosi naujos metodologijos. Studijoje ypatingas dėmesys skiriamas Jano Karlovičiaus ir Mečislovo Davainio-Silvestraičio bendradarbiavimui, J. Karlovičiaus metodologijos teorijos apžvalgai bei praktiniam šios...
  15. Kristina Rutkovska

    Studija Lietuvių kalbos skoliniai Lietuvos lenkų tarmėse

    Lithuanian Borrowings in Polish Dialects in Lithuania Summary. The subject of the description in this study is a large amount of lexical borrowings from the Lithuanian language which function in Polish dialects in Lithuania. The expressions recorded in the dense areas where the Polish language...
  16. Kristina Rutkovska

    Studija Lietuvių kalbos skoliniai Lietuvos lenkų tarmėse

    Literatūra Bednarczuk, Leszek, „Litewsko-słowiańskie pogranicze językowe w pierwszej połowie XX wieku w świetle badań Olgierda Chomińskiego”, Acta Baltico-Slavica, 1999, t. 24, s. 95–106. Bednarczuk, Leszek, „Stosunki etnolingwistyczne na obszarze Wielkiego Księstwa Litewskiego”, Acta...
  17. Kristina Rutkovska

    Studija Lietuvių kalbos skoliniai Lietuvos lenkų tarmėse

    Lietuvių kalbos skoliniai, funkcionuojantys lenkų tarmėse, parodo šimtmečius trukusią lietuvių ir baltarusių kalbų įtaką tiriamųjų vietovių lenkų kalbai. Didžioji dalis lenkų tarmėse vartojamų lituanizmų yra plačiai dokumentuojama baltarusių tarmėse, o tai gali liudyti apie šių skolinių atėjimą...
  18. Kristina Rutkovska

    Studija Lietuvių kalbos skoliniai Lietuvos lenkų tarmėse

    4. Ketvirta lituanizmų grupė Gana didelę tiesioginių skolinių grupę sudaro ir naujausi skoliniai, kurie atsiranda iš aktyvaus lietuvių kalbos poveikio lenkų kalbai. Jie spontaniškai atsiranda informantų kalboje, vartojami nereguliariai ir apibūdina naujausius reiškinius; šios leksemos tik...
  19. Kristina Rutkovska

    Studija Lietuvių kalbos skoliniai Lietuvos lenkų tarmėse

    Valgių pavadinimai łapienia ‘lapų (burokėlių ar kt.) sriuba’: Jak babcia opowiadała, to była i łapienia i szupienia zupa. Łapienia to była kruczkowa liści, nu i tam kartofli trocha, co iszcze dobawiali, chto skwarzył, chto bielił, chto posna jad Rud. Nu to łapienia, to z buraczków, bo listeczki...
  20. Kristina Rutkovska

    Studija Lietuvių kalbos skoliniai Lietuvos lenkų tarmėse

    szemy ‘apie arklio spalvą: pilkas’: Szeme koni to te nazywali sie siwe Jon; szamowaty ‘apie arklio arba karvės plauko spalvą: pilkas’: Nu taki bywa ni to siwy, ni to gniady taki, taki szamowaty, po mojemu to taki Šv. Nu i takie bywajo, nu szamowaty, to on taki, i bywa tam szersteczka u jego i...
Grįžti
Viršutinė Apatinė