• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Stanislavas Mostauskis

    Straipsnis M. Foucault apie paradoksalią draudžiamų ir meninių kalbų giminystę

    ∗∗∗ Maždaug tuo metu, kai Vakarų kultūroje įsigaliojo ką tik aptartas kalbinis draudimas, savaip giminingi procesai vyko poezijoje ir grožinėje literatūroje. Jų pradžią Foucault sieja su S. Mallarmé poetiniais eksperimentaisŽr. ten pat, s. 158. . Jo nuomone, būtent šio poeto kūryboje pradeda...
  2. Stanislavas Mostauskis

    Straipsnis M. Foucault apie paradoksalią draudžiamų ir meninių kalbų giminystę

    Bepročio žodis beprasmis, bet beprasmis ne klaidų ar proto priešybių pavidalais (toks, „atkartotas“ ir įkalintas protingos kalbos diskurse jis buvo nuo septyniolikto amžiaus). Bepročio žodis beprasmis kaip autonomiška, save teigianti ir tuo teigimu užsiverianti sistema, neįsileidžianti ir...
  3. Stanislavas Mostauskis

    Straipsnis M. Foucault apie paradoksalią draudžiamų ir meninių kalbų giminystę

    Minimas draudimo tipas bepročio ištaras nukelia anapus lingvistinio kodo. Kitaip tariant, bepročio žodis jau nepriklauso mūsų kalbą organizuojančiam prasminių nuorodų tinklui; jis yra šio tinklo priešingybė, alternatyvią, absoliučiai uždarą kalbą palaikantis kodas. Todėl iš mūsų diskurso jam...
  4. Stanislavas Mostauskis

    Straipsnis M. Foucault apie paradoksalią draudžiamų ir meninių kalbų giminystę

    Beprotybės patirtis Vakarų kultūroje neabejotinai susijusi su kalbinių draudimų praktikavimu. Apibūdindami draudžiamą ar kitaip užkardomą žodį pirmiausia turėjome omenyje būtent bepročiui priskiriamas ištaras, suprasdami, be abejo, kad ne tik šėlstantis pamišėlis, bet ir darbo vengiantis elgeta...
  5. Stanislavas Mostauskis

    Straipsnis M. Foucault apie paradoksalią draudžiamų ir meninių kalbų giminystę

    Na, ir ketvirtasis, mums svarbiausias draudimų tipas, atstovaujantis nūdienai, anot Foucault, aprėpia labai specifinį žodžio vartojimą. Šiuo atveju draudžiamas teiginys tarsi atitinka lingvistinio kodo reikalavimus, bet kartu jam nepaklūsta. Kaip tai suprasti? Tariamas žodis tik formaliai...
  6. Stanislavas Mostauskis

    Straipsnis M. Foucault apie paradoksalią draudžiamų ir meninių kalbų giminystę

    Kaip ši skirtis padės mums apibrėžti kalbinius draudimus? Foucault pripažįsta, kad diskursą apipinančios leidimo/ draudimo sistemos tyrinėtos kur kas menkiau nei tos, kurios nukreiptos į veiksmo praktikas. Todėl jo pateikiami šių sistemų apibūdinimai gan eskiziški ir nepretenduoja į išsamumą...
  7. Stanislavas Mostauskis

    Straipsnis M. Foucault apie paradoksalią draudžiamų ir meninių kalbų giminystę

    Mums svarbūs diskurso paribių draudimai, todėl kultūros įvairovėje skirkime veiksmo ir kalbines praktikas, taip pat joms ribas nustatančias sistemas. Foucault atkreipia mūsų dėmesį, kad kalbą ir gestą užkardančios sistemos nėra tapačios, kitaip tariant, veiksmo draudimai tiesiog neatsikartoja...
  8. Stanislavas Mostauskis

    Straipsnis M. Foucault apie paradoksalią draudžiamų ir meninių kalbų giminystę

    Šiuolaikinė epocha savaip keista ir dviprasmė: nuo XIX a. į savo kalbos lobynus ji įtraukė poetinį žodį, kurio autorius išbraukė iš „visaverčių“, t. y. sveikų ir normalių, žmonių. Ar nėra keista, kad mes, šiuolaikiniai, savęs ieškome ir save atpažįstame F. Hölderlino, R. Rousselio, G. Nervalio...
  9. Stanislavas Mostauskis

    Straipsnis M. Foucault apie paradoksalią draudžiamų ir meninių kalbų giminystę

    Santrauka. Straipsnyje aptariama prancūzų filosofo M. Foucault nužymėta kalbinių draudimų raida ir jų perspektyvoje išryškėjusi beprotybės bei literatūros giminystė, kurią pats filosofas vadina absoliutaus nesuderinamumo arba jas skiriančios ribos kalba. Taip pat pristatoma šią giminystę...
  10. Stanislavas Mostauskis

    Straipsnis Subjekto paieškos Jacqueso Lacano veidrodžių karalystėje

    Searching for the Individual in Jacques Lacan’s Kingdom of Mirrors Summary. The article analyzes the conception of mirror stage offered by Jacques Lacan. The conception originally interprets a particular stage of early development of the individual. The article proposes the viewpoint that the...
  11. Stanislavas Mostauskis

    Straipsnis Subjekto paieškos Jacqueso Lacano veidrodžių karalystėje

    Literatūra Herer, Michal, Gilles Deleuze. Struktury – Maszyny – Kreacje, redaktor naukowy M. P. Markowski, Krakow: Universitas, 2006. Делез, Жак; Феликс Гваттари, Капитализм и шизофрения. АнтиЭдип, с французского языка перевел М. К. Рыклин, от. редактор С. Я. Левит, Москва: 1990. Делез, Жиль...
  12. Stanislavas Mostauskis

    Straipsnis Subjekto paieškos Jacqueso Lacano veidrodžių karalystėje

    Vadinasi, subjektas Lacano koncepcijoje steigiamas tuo pat metu išskiriant ir apjungiant erdvinio kūno bei jo mentalinio vaizdinio pozicijas. Tarp jų privalomai įterpiama distancija, kuri atlieka daugeriopas funkcijas: struktūrina beribį kūną ir įtvirtina erdvinius santykius, atverdama vaiką...
  13. Stanislavas Mostauskis

    Straipsnis Subjekto paieškos Jacqueso Lacano veidrodžių karalystėje

    Išvados Aptarę įvairius subjekto paieškos Lacano veidrodžių karalystėje aspektus, galime pereiti prie apibendrinimų. Pirmiausia atskleidėme esminius individo raidos iki veidrodžio stadijos pokyčius, kuriuos konkreti stadija inspiruoja. Kita vertus, išryškinome Lacano apmąstymus apie tikrovės...
  14. Stanislavas Mostauskis

    Straipsnis Subjekto paieškos Jacqueso Lacano veidrodžių karalystėje

    Taigi subjekto steigties problemą Lacanas sprendė pasitelkęs nesąmoningų ar ikisąmoninių vaizduotės procesų lauką – lauką, kuriame subjektas įsivaizduoja save ir tuo pat metu tapatinasi su šiuo vaizdiniu. Tiksliau, ne subjektas įsivaizduoja, nes jis nėra ankstesnis už vaizduotės funkcijas; pats...
  15. Stanislavas Mostauskis

    Straipsnis Subjekto paieškos Jacqueso Lacano veidrodžių karalystėje

    Kokios prielaidos čia turėtų būti įvardintos? Tikrovę, vienalaikę pažįstančiai pastangai, pakeičia praeities tikrovė, kažkada buvęs įvykis/vyksmas, kurio dabartis stokoja. Minėtą praeities įvykį/vyksmą palaiko atmintis gan dviprasmiu netekties pavidalu: vienovė neprisimenama, atmintis it tuščią...
  16. Stanislavas Mostauskis

    Straipsnis Subjekto paieškos Jacqueso Lacano veidrodžių karalystėje

    Yra ir kitas tikrovės atvėrimo kelias, kurį galima pavadinti tikrovės netektimi, pažymint, kad tai labai paradoksali, nes produktyvi netektis. Tokiais terminais kalbame apie pasąmonės poveikį, pasąmonės kaip tuštumos, kaip to, kas tiesiogiai neatsiveria vaizdiniui – vaizdinys aprėpia tik jos...
  17. Stanislavas Mostauskis

    Straipsnis Subjekto paieškos Jacqueso Lacano veidrodžių karalystėje

    Čia įmanomos dvi tolesnės išvados. Pirmoji, kupina lakaniško dramatizmo, teigia: subjektas pasmerktas klaidžioti identifikacinių atspindžių labirintuose be vilties atrasti save. Prie jos šliejasi du M. Foucault herojai: disocijuotas subjektas ir beprotis, neturintis jokios šerdies, tik skirtingų...
  18. Stanislavas Mostauskis

    Straipsnis Subjekto paieškos Jacqueso Lacano veidrodžių karalystėje

    Veidrodžio koncepte galima išskirti du giminingus, bet netapačius prasminius klodus. Viena vertus, tai galingas nusavinimo ir savikūros per nusavinimą įrankis. Kita vertus (labai delioziškas kita vertus), tai iliuzinis paviršius, apjungiantis, bet galutinai nesutapatinantis dvi skirtybes – Aš ir...
  19. Stanislavas Mostauskis

    Straipsnis Subjekto paieškos Jacqueso Lacano veidrodžių karalystėje

    Nenuostabu, kad nuo šiol subjektu tapusiam žmogui bus nuolat reikalingas minties veidrodis, nes tapatintis su savo/kito kūno pavidalu įmanoma tik nepriklausant tam kūnui. Štai priežastis, kodėl dekartišku principu grindžiamas subjektas Lacanui neatrodo įmanomas: tyrinėtojas nesutinka patikėti...
  20. Stanislavas Mostauskis

    Straipsnis Subjekto paieškos Jacqueso Lacano veidrodžių karalystėje

    Kas šiuo atveju yra vaizdinys? Galia pratęsti ar atkurti patirties objektą, kai jis tiesiogiai nebepatiriamas. Kai vaikaspradeda mintyse atkurti, tarkime, veidą, nors jo jau nebemato, tada jis pakeliui į subjekto – objekto skirties steigiamą erdvę, mums visiems pažįstamą pasaulį. Bet tai įmanoma...
Grįžti
Viršutinė Apatinė