• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Stanislavas Mostauskis

    Straipsnis Czeslawas Miloszas ir etninio neapsisprendimo projektas

    Ar tai skamba pernelyg optimistiškai ir naiviai? Galbūt. Tačiau tai tikrai ne bandymas reanimuoti seniai mirusius politinius kūnus ir jas palaikiusias ideologijas. Etnopolitinio susiskaldymo epochoje, – o mes, norime ar nenorime, tebegyvename joje, – visuomet bus reikalingi tie, kurie stovės ne...
  2. Stanislavas Mostauskis

    Straipsnis Czeslawas Miloszas ir etninio neapsisprendimo projektas

    ∗∗∗ Apie poeziją grindžiantį „kūrybinio mediumo“ principą, kuris išnyra, kai bandome atsakyti į klausimą, kas diktuoja poeto rašomą žodį, čia nekalbėsime. Citatoje mums svarbesnis yra Miloszo poreikis poezijai suteikti kone viršlaikę perspektyvą, jungiančią daugelį kartų, kalbėjusių daugeliu...
  3. Stanislavas Mostauskis

    Straipsnis Czeslawas Miloszas ir etninio neapsisprendimo projektas

    Čia nuosaiki, kategoriškos priešpriešos atsisakanti pozicija papildoma savo horizontų plėtros intencija. Išgirsti kitus, stengtis suprasti jų argumentus nebūtinai pritariant – tai tolerantiška skirtybės priėmimo jos nešalinant taktika. Skirtybė neįveikiama, ją saugančios ribos nepanaikinamos...
  4. Stanislavas Mostauskis

    Straipsnis Czeslawas Miloszas ir etninio neapsisprendimo projektas

    Pasipriešinimą kolektyvinės tapatybės diktatui poetas sieja su tiesos, kaip galios, atsisakymu: Akivaizdu, kad poetinės tiesos atsisakymo metaforos nereikia suprasti pažodžiui. Tiesos rinkimasis čia suprantamas kaip pritarimas galią įkūnijančiai kolektyvinei pozicijai ir visai nesvarbu, iš kur...
  5. Stanislavas Mostauskis

    Straipsnis Czeslawas Miloszas ir etninio neapsisprendimo projektas

    ∗∗∗ Miloszo idealas – atviras, nieko neslepiantis susikalbėjimas su bendruomene, įsiliejimas į ją. Kartu galima numanyti, kad tokį įsiliejimą visada lydėjo neišvengiama patikra, paslėptas agresyvumas, nebylus klausimas, ar tu vis dar mūsų žmogus, ar atitinki „saviškio“ kriterijusŽr. Vaidas...
  6. Stanislavas Mostauskis

    Straipsnis Czeslawas Miloszas ir etninio neapsisprendimo projektas

    Manau, kad kalbėdamas apie anksti prabudusį nepatiklumą savo aplinkos atžvilgiu, Miloszas turi galvoje būtent šešėlinę įvietinimo ir buvimo kalboje pusę. Ar ne todėl jis savo tautiškumo jausmą vadina pašlijusiu ir traumuotuŽr. Czeslaw Milosz, Tėvynės ieškojimas, p. 209.? Ar ne todėl jis kalba...
  7. Stanislavas Mostauskis

    Straipsnis Czeslawas Miloszas ir etninio neapsisprendimo projektas

    Dar viena citata: Kaip matome, Miloszas pateikia ir kitą paaiškinimą, veikiau papildymą, kuris nepasitikėjimu apgaubtą aplinkinio pasaulio pajautą supina su „deviantiškais“ savo asmenybės bruožais, ne visai aiškiais jam pačiam, su racionaliai nepagrįstu protestu prieš kolektyvą, kurio dalimi...
  8. Stanislavas Mostauskis

    Straipsnis Czeslawas Miloszas ir etninio neapsisprendimo projektas

    Ar ne keista, kad toks kalbos ir literato profesijos pasirinkimas gali būti gretinamas su privaloma karine tarnyba, kuri pagal apibrėžimą netoleruoja „dvigubo“ lojalumo? Tarpukario lietuvių–lenkų priešpriešos logika tokia, kad bet kurioje barikados pusėje kultūrinių ir politinių pasirinkimų...
  9. Stanislavas Mostauskis

    Straipsnis Czeslawas Miloszas ir etninio neapsisprendimo projektas

    ∗∗∗ Šiandieną mes su malonumu kalbame apie įvietinimą kaip sakralią sąsają su gimtine, apie gimtosios kalbos funkcijas šiame procese, bet nutylime šešėlinį šio reikalo aspektą. Konkuruojančių ideologijų bei kalbų kontekste įvietinimas gali ir turi būti apibrėžtas ne tik pozityviu požiūriu –...
  10. Stanislavas Mostauskis

    Straipsnis Czeslawas Miloszas ir etninio neapsisprendimo projektas

    Kitos dvi prielaidos yra pastarųjų vediniai. Negatyvioji prielaida: Miloszas priešinasi modernaus etninio apsisprendimo imperatyvui kaip tapatybiškai nepakankamam, t. y. nesugebančiam aprėpti visų turinių, kuriuos jis sieja su savo tapatybe. Pozityvioji prielaida: jis orientuojasi į istorinę...
  11. Stanislavas Mostauskis

    Straipsnis Czeslawas Miloszas ir etninio neapsisprendimo projektas

    Šiame straipsnyje dėstomas mintis žymia dalimi įkvėpė poeto ir eseisto Czeslawo Miloszo kadaise užduotas klausimas: ar įmanoma lenkakalbė lietuvių kultūra? Ne Lietuvos, o būtent lietuvių. Prie straipsnio inspiracijų priskirtinas ir kitas Miloszo tapatybinį suinteresuotumą išduodantis teiginys...
  12. Stanislavas Mostauskis

    Straipsnis Czeslawas Miloszas ir etninio neapsisprendimo projektas

    Santrauka. Straipsnyje formuluojami etninio neapsisprendimo bei jam giminiški konceptai, kuriais remiantis ir kuriuos skleidžiant siekiama aiškinti Miloszo kultivuojamos tapatybės prielaidas bei raidos kryptis. Minėtus konceptus lemia išsikeltas tikslas: išskirti ir aptarti pasirinktus Miloszo...
  13. Stanislavas Mostauskis

    Straipsnis M. Foucault apie paradoksalią draudžiamų ir meninių kalbų giminystę

    M. Foucault about the Paradoxical Alliance of the Forbidden and Artistic Languages Summary. The article discusses the evolution of the linguistic prohibitions noted by French philosopher M. Foucault and the relationship of insanity and literature which has emerged in the perspective of such...
  14. Stanislavas Mostauskis

    Straipsnis M. Foucault apie paradoksalią draudžiamų ir meninių kalbų giminystę

    Literatūra Michel Foucault, „Szaleństwo, nieobecność dzieła” | Michel Foucault, Powiedziane, napisane. Szaleństwo i literatura, z języka francuskiego przełożył, wybrał i opracował Tadeusz Komendant, Warszawa: Aletheia, 1999.
  15. Stanislavas Mostauskis

    Straipsnis M. Foucault apie paradoksalią draudžiamų ir meninių kalbų giminystę

    Post scriptum Foucault aptariamus procesus pirmiausia siejo su kalbos teritorijomis, tačiau mums akivaizdu, kad ne tik poetinis žodis kultūros erdvėje demonstravo naujai įgytą autoimplikacijos galią. Ryškus klasikinio modernizmo proveržis ir tuo metu pradėtas kelti klausimas „kur yra meno...
  16. Stanislavas Mostauskis

    Straipsnis M. Foucault apie paradoksalią draudžiamų ir meninių kalbų giminystę

    Beprotis pasitraukė ne tik iš visiems suprantamos kalbos; jis pasitraukė ir iš visiems bendro istorijos pasaulio. Naujoji bepročio tėvynė anapus istorijos, pozityviai neaptinkamame niekyje, kur Foucault nukelia paradoksalią šiuolaikinio žmogaus prigimtį, paslėpusią save nuo bet kokio įsiveržimo...
  17. Stanislavas Mostauskis

    Straipsnis M. Foucault apie paradoksalią draudžiamų ir meninių kalbų giminystę

    Šiuo požiūriu net Freudas priskirtinas Foucault priešininkų stovyklai: psichoanalizės siūlomos procedūros numato ne tik pasąmonės turinių tąsą į sąmonę, bet ir adekvatų jų interpretavimą. Akivaizdu, kad tam tikru mastu froidistinė doktrina įtraukė pasąmonės „žinią“ į sąmoningos / protingos...
  18. Stanislavas Mostauskis

    Straipsnis M. Foucault apie paradoksalią draudžiamų ir meninių kalbų giminystę

    Kas tokiame kontekste yra beprotybė? Neskubėkime jos tapatinti su psichine liga; be abejo, šios sritys istorinėje Vakarų perspektyvoje buvo nuolat supinamos, bet ir nuolat išskiriamos. Maždaug nuo septyniolikto amžiaus beprotis ir psichinis ligonis buvo išstumti į tą pačią represuojamos...
  19. Stanislavas Mostauskis

    Straipsnis M. Foucault apie paradoksalią draudžiamų ir meninių kalbų giminystę

    Grįžkime prie kalbinių draudimų ir autoimplikacinių kalbų. Ką mums nori pranešti Foucault? Kad paskutinių amžių Vakarų kultūroje dera išskirti du koreliuojančius procesus. Viena vertus, per specifinį lingvistinių draudimų režimą nužymima autonominės kalbos teisėmis apdovanota erdvė, rezervuota...
  20. Stanislavas Mostauskis

    Straipsnis M. Foucault apie paradoksalią draudžiamų ir meninių kalbų giminystę

    Būtent pastaroji aplinkybė inspiravo galingą kritinio diskurso protrūkįŽr. ten pat., apauginusį naujųjų kalbų bandymus gausiais komentarais. Be abejo, jų funkcija – ne tiek paaiškinti minėtų bandymų prasmę, kiek užtikrinti jų šnekos suderinamumą su bendru lingvistinio kodo tinkleliu. Kitaip...
Grįžti
Viršutinė Apatinė