• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Rasius Makselis

    Simpoziumas Tautos beieškant: tarp ontologijos ir ideologijos

    Tikėtina, kad būtent dėl šių implikacijų „politinės tautos“ ar „Lietuvos tautos“ sąvokos susiduria su dideliu pasipriešinimu ir negali įsitvirtinti Lietuvos politiniame diskurse. Lietuvos politikai priversti kurti teisinę valstybę negalėdami reikalauti nei, kad lietuviai atsiribotų nuo savo...
  2. Rasius Makselis

    Simpoziumas Tautos beieškant: tarp ontologijos ir ideologijos

    Kita vertus, antroji valstybės vizija, kurią galima pavadinti „pilietinės valstybės“ vizija, reikalauja pagarbos įstatymui, valstybei, jos institucijoms, pačios Konstitucijos nuostatoms, tarp kurių yra ir pripažinimas lietuvių kalbos valstybine kalba. Visuomenė, siekianti gyventi tokioje...
  3. Rasius Makselis

    Simpoziumas Tautos beieškant: tarp ontologijos ir ideologijos

    Pirmajai visuomenės daliai atkurtoji valstybė yra ilgametės rezistencijos pergalė, įvykęs faktas, jos teisinės, politinės apibrėžtys, nors ir yra konstituciškai svarbios, tačiau nebepriklauso pačiai jau realizuotos valstybės vizijos esmei. Antrajai visuomenės daliai atkurtoji valstybė yra tam...
  4. Rasius Makselis

    Simpoziumas Tautos beieškant: tarp ontologijos ir ideologijos

    Įdomi pati Konstitucijos skelbimo akto situacija, kurią galima interpretuoti dvejopai. Galima suprasti, jog lietuvių tauta Konstitucijos skelbimo aktu realizuoja istorinę savo dvasios raidos kulminaciją – atkuria tautinę valstybę. Pats Konstitucijos priėmimo ir paskelbimo aktas „lietuvių tautą“...
  5. Rasius Makselis

    Simpoziumas Tautos beieškant: tarp ontologijos ir ideologijos

    Iš dalies atsakymą pateikia pati Konstitucija. Preambulė pabrėžia, kad tauta skelbia Konstituciją „[…] puoselėdama Lietuvos žemėje tautinę santarvę […]“. Šis teiginys tarsi sustiprina anksčiau nurodytą istorinį teisinį tęstinumą, pateikia nuorodą į religinę ir kultūrinę toleranciją, kaip vieną...
  6. Rasius Makselis

    Simpoziumas Tautos beieškant: tarp ontologijos ir ideologijos

    Būtent Konstitucijos paskelbimas, kaip tautos valios at-kurti valstybę aktasValstybės kūrimo prasme Konstitucija kartu su pilietybės įstatymu yra Nepriklausomybės akto tęsiniai. yra įdomus tautos sąvokos turinio požiūriu. Etnocentrinė romantinė tautos samprata, viena vertus, remiasi istorine...
  7. Rasius Makselis

    Simpoziumas Tautos beieškant: tarp ontologijos ir ideologijos

    Šalia etnocentrinės „lietuvių tautos“ sampratos bruožų, Konstitucijos preambulėje atsispindi ir vokiečių romantizmo judėjimo atstovams J. G. Herderiui, Novaliui, F. Schleiermacheriui būdingos įžvalgos apie tautų unikalumą, jų įvairovę, tautų dvasios raišką istorijojeŽr. Bronislovas Kuzmickas...
  8. Rasius Makselis

    Simpoziumas Tautos beieškant: tarp ontologijos ir ideologijos

    LR Konstitucija apie valstybę kuriančią lietuvių tautą Viena iš tiesioginių priežasčių, kodėl Seimo nariai daug dažniau vartoja sąvoką „lietuvių tauta“, o ne „Lietuvos tauta“, yra tai, kad jie dažnai cituoja LR Konstitucijos preambulę: „Lietuvių tauta“ Konstitucijos preambulėje turi ypatingą...
  9. Rasius Makselis

    Simpoziumas Tautos beieškant: tarp ontologijos ir ideologijos

    Artėjant Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui, krinta į akis viešosios politikos lauko įtampa, kurią kelia skirtinguose kontekstuose pasirodančios „Lietuvių tautos“ ir „Lietuvos tautos“ sąvokosLR Seimo posėdžių stenogramų duomenų bazės duomenimis Seimo nariai diskusijose vartoja abi...
  10. Rasius Makselis

    Simpoziumas Tautos beieškant: tarp ontologijos ir ideologijos

    „Lietuvių tauta“ ar „Lietuvos tauta“? Viešosios politikos diskurso kaita atkūrus nepriklausomybę Santrauka: pranešime aptariama junginių „lietuvių tauta“ ir „Lietuvos tauta“ vartosenos Lietuvos viešosios politikos diskurse atkurtos nepriklausomybės laikotarpiu. Analizuojant 1992 m. priimtos LR...
  11. Rasius Makselis

    Simpoziumas Tautos beieškant: tarp ontologijos ir ideologijos

    Ačiū, daugiau klausimų neturiu.
  12. Rasius Makselis

    Simpoziumas Tautos beieškant: tarp ontologijos ir ideologijos

    Turėčiau taip patikslinti savo klausimą: ar galėtumėte aprašyti savo lėtinę patirtį, kuria remdamasis pateikiate šį „tautos“ apibrėžimą? Jeigu teisingai suprantu apibrėžimą, lėtinė tautos patirtis ir yra jos ontologinis pamatas – mes esame lietuviai todėl, kad patiriame tautą. Man labai įdomūs...
  13. Rasius Makselis

    Simpoziumas Tautos beieškant: tarp ontologijos ir ideologijos

    Ar galėtumėte, pasiremdamas šiuo tautos apibrėžimu, aprašyti kokią nors savo asmeninę lėtinę tautos patirtį?
  14. Rasius Makselis

    Straipsnis Pseudo Dionisijo Areopagiečio įžvalgos apie gyvybę dieviškosios raiškos („prohodos“) kontekste

    Pseudo Dionysius the Areopagyte on “Life” as an Aspect of Divine Procession (prohodos) Summary. The article presents an analysis of the notion of life as one of the divine names in the context of the doctrine of the Christian Neoplatonic philosopher traditionally known by the name of Dionysius...
  15. Rasius Makselis

    Straipsnis Pseudo Dionisijo Areopagiečio įžvalgos apie gyvybę dieviškosios raiškos („prohodos“) kontekste

    Literatūra Beierwaltes, Werner, Proklos: Grundzüge seiner Metaphysik, Frankfurt am Mein: Vittorio Klostermann, 1965. Corpus Dionysiacum I De Divinis nominibus, ed. by Beate Regina Suchla, Berlin, New York: Walter de Gruyter, 1990. Corpus Dionysiacum II De coelesti hierarchia, De ecclesiastica...
  16. Rasius Makselis

    Straipsnis Pseudo Dionisijo Areopagiečio įžvalgos apie gyvybę dieviškosios raiškos („prohodos“) kontekste

    Negalima sakyti, kad Dionisijas aiškiai atsako į iškilusį klausimą apie tikrovės artikuliacijos pagrindą, tačiau galima rasti iškalbingų užuominų. Pirma, Dievas kaip priežastis nėra visiškai palikęs sukurto pasaulio – pats priežastingumo, apvaizdos faktas yra jo sklaida ir toji sklaida priklauso...
  17. Rasius Makselis

    Straipsnis Pseudo Dionisijo Areopagiečio įžvalgos apie gyvybę dieviškosios raiškos („prohodos“) kontekste

    Net jeigu Dionisijas kalba apie Dievo priežastinį veikimą ir apie jo apvaizdą, tai nėra tas pat, kas Plotino ar Proklo Vienio sklaida. Neoplatonikams tikrovės sklaida iš Vienio iš esmės priklauso nuo tarpininkų: kiekviena hipostazė atsiranda kaip išorinis aukštesnės hipostazės vidinio veikimo...
  18. Rasius Makselis

    Straipsnis Pseudo Dionisijo Areopagiečio įžvalgos apie gyvybę dieviškosios raiškos („prohodos“) kontekste

    Krikščioniškosios mistikos tradicijai Dionisijo Mistinėje teologijoje aprašyti apofatinės teologijos principai yra svarbūs. Šiam tyrimui svarbiausia yra pačią apofatiką įgalinanti prielaida, teigianti, kad vardai vienu ar kitu būdu, nors ir netiesiogiai, bet leidžia įvardyti dieviškąją tikrovę...
  19. Rasius Makselis

    Straipsnis Pseudo Dionisijo Areopagiečio įžvalgos apie gyvybę dieviškosios raiškos („prohodos“) kontekste

    Katafatinė teologija sąlygiškai priskiria tam tikrus atributus dieviškajai tikrovei: vadovaudamiesi šia taktika mes teigiame, jog Dievas yra gėris, būtis, gyvybė, išmintis etc. Pasak Dionisijo, katafatinė teologija pradeda nuo pačių abstrakčiausių atributų, nuo Trejybės, nuo „nemedžiagiško ir...
  20. Rasius Makselis

    Straipsnis Pseudo Dionisijo Areopagiečio įžvalgos apie gyvybę dieviškosios raiškos („prohodos“) kontekste

    Viena Dionisijo korpuso pagrindinių temų yra theologia – kalbėjimas apie dieviškąją tikrovę, jo metodai ir ribos. Bet kokiam kalbėjimui apie Dievą pagrįsti būtinos dvi ontologinės prielaidos: (1) visa tikrovė, kurią matome aplink save ir kurią įvardijame mums suprantamomis sąvokomis, yra sukurta...
Grįžti
Viršutinė Apatinė