• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Daiva Tamošaitytė

    Straipsnis Moteriškasis principas: filosofinis konstruktas ar realija?

    Seksualinės revoliucijos, feminizmo ir jos atšakos genderizmo padariniai laikomi šių dienų norma, o biologiškai suvokiamos lyčių lygybės galios diskursą formuoja ne tik mokslas, bet ir literatūra, menas, medijos. Kino industrija, vaidinanti naujosios mitologijos kūrimo vaidmenį ir daranti ypač...
  2. Daiva Tamošaitytė

    Straipsnis Moteriškasis principas: filosofinis konstruktas ar realija?

    Idant vaikai nuo gimimo suvoktų, kad lytiškumas yra ne prigimtinis, o socialiai konstruojamas, plinta tos pačios lyties žmonių, kurie gali įsivaikinti kūdikį, santuokos. Šiuo tikslu pasitelkiama ir mėginanti modernizuotis Bažnyčia. Tiesa, dar ne visos gydytojų per ilgą laiką sukurtos ligų...
  3. Daiva Tamošaitytė

    Straipsnis Moteriškasis principas: filosofinis konstruktas ar realija?

    Pateikti pavyzdžiai liudija, kad į lyčių ginčą galima žvelgti kūrybiškai, o religines dogmas dekonstruoti. Tačiau Apšvietos idealų veikiamame XXI a. religija Vakaruose nebevaidina pagrindinio auklėjamojo ir šviečiamojo vaidmens, o tikintieji yra neišvengiamai veikiami dabarties tendencijų...
  4. Daiva Tamošaitytė

    Straipsnis Moteriškasis principas: filosofinis konstruktas ar realija?

    Fenomenologas Algis Mickūnas į šią problemą žvelgia per eroso kategoriją. Jis aptaria Europos dievų ir deivių vyriškėjimą ir to proceso padarinius; atsiradusį madonos kultą, paneigusį natūralų erotiškumą ir iškėlusį niekada nepasiekiamo, lytiškai tobulo, olimpinio moters kūno garbinimą, kuris...
  5. Daiva Tamošaitytė

    Straipsnis Moteriškasis principas: filosofinis konstruktas ar realija?

    Tačiau mes darome prielaidą, jog natūrali hierarchija visuomenėje egzistuoja, o lygybė tarp piliečių yra veikiau siektinas idealas, nei tikrovė, nes žmonės yra skirtingi, ir tai yra normalus gamtos, civilizacijos ir kultūros ilgalaikės sąveikos padarinys. Tad kur slypi neatitikimas tarp siekinio...
  6. Daiva Tamošaitytė

    Straipsnis Moteriškasis principas: filosofinis konstruktas ar realija?

    Patriarchalinis mąstymas ir vertybių poslinkis vyriškojo prado viršumo link prasidėjo su vyriškųjų dievų Europoje atsiradimu ir krikščionybės įsigalėjimu, kuris Marijos Gimbutienės tyrimų duomenimis, palyginti su tūkstančius metų vyravusiais Motinos deivės kultais, dominuoja visai neilgai...
  7. Daiva Tamošaitytė

    Straipsnis Moteriškasis principas: filosofinis konstruktas ar realija?

    Krikščioniškų ir sekuliarių vertybių konfliktas dabartinėje Europoje Gyvename demokratines žmogaus teises ir laisves įtvirtinančioje epochoje. Siekiama užtikrinti visų Vakarų šalių piliečių lygumą prieš įstatymą ir inicijuoti bausmes mėginantiems diskriminuoti žmogų dėl jo religinių, etninių...
  8. Daiva Tamošaitytė

    Straipsnis Moteriškasis principas: filosofinis konstruktas ar realija?

    Santrauka. Straipsnyje tyrinėjama filosofinio moteriškojo principo santykis su visuomenės gyvenime įsigalėjusiais stereotipais, nagrinėjama jo reikšmė krikščionybėje ir šiuolaikiniame sekuliarizuotos Vakarų kultūros kontekste. Lyginamuoju požiūriu pateikiama hindų šaktės samprata, atnaujintą...
  9. Daiva Tamošaitytė

    Straipsnis Blogio samprata Sri Aurobindo „Dieviškajame gyvenime“

    The Concept of Evil in Sri Aurobindo’s Life Divine Summary. Sri Aurobindo discusses evil in the context of his original metaphysical theory according to which the problem is a temporary phenomenon indispensable during the evolutionary process. He proposes to see the problem as a relative...
  10. Daiva Tamošaitytė

    Straipsnis Blogio samprata Sri Aurobindo „Dieviškajame gyvenime“

    Literatūra Aurobindo, Sri, Life Divine, Pondicherry: Sri Aurobindo Ashram, 2006. Aurobindo, Sri, Thoughts and Aphorisms, Pondicherry: Sri Aurobindo Ashram, 1982. Bhagavad-Gītā, Calcutta: Union Press, 1984. Jonas, Šv. Kryžiaus, Kopimas į Karmelio kalną: smulkieji raštai, iš ispanų kalbos vertė...
  11. Daiva Tamošaitytė

    Straipsnis Blogio samprata Sri Aurobindo „Dieviškajame gyvenime“

    Išvados Sri Aurobindo blogio problemą sprendžia ne jo paties ar gėrio ir blogio dualumo pagrindu, bet iš aukštesniosios, viršdualios tikrovės perspektyvos, kuri jo sistemoje yra dieviškoji tiesos būtis. Siūlomas veiksmingiausias blogio įveikos būdas yra ne etinis ar socialinis, bet dvasinis, ir...
  12. Daiva Tamošaitytė

    Straipsnis Blogio samprata Sri Aurobindo „Dieviškajame gyvenime“

    Paskutinė ir svarbiausia skirtis, kurią, pasak Aurobindo, reikia pašalinti, yra tarp gamtos ir antgamtės, kuri yra dieviškosios būties savigalia. Šis aspektas Aurobindo metafizinę sistemą daro nebe metafizinę tikrąja prasme, bet nedvilypę visuotinę (šitaip ir įvardijama – pūrna advaita vedanta)...
  13. Daiva Tamošaitytė

    Straipsnis Blogio samprata Sri Aurobindo „Dieviškajame gyvenime“

    Tiek šv. Kryžiaus Jonui, tiek Aurobindo svarbi gamtos ir antgamtės perskyra. Jono veikale ši skirtis yra esminė. Senasis žmogus turi mirti: Tačiau Jono tekstuose akcentuojama individuali žmogaus meilė ir vienovė su Dievu – kas gali paneigti, kad pati svarbiausia ir duodanti visa, ko reikia, –...
  14. Daiva Tamošaitytė

    Straipsnis Blogio samprata Sri Aurobindo „Dieviškajame gyvenime“

    Šie klasikiniai pasiekimai – transcendentinio, kosminio ir individualaus Dievo – žinomi religinėse hindų tradicijose, vienuolystės praktikose. Sri Aurobindo doktrinoje būtini visi trys, kad būtų įmanoma pradėti integralią permainą gamtoje arba prigimtyje. Radikalus posūkis į dvasinį tikslą lemia...
  15. Daiva Tamošaitytė

    Straipsnis Blogio samprata Sri Aurobindo „Dieviškajame gyvenime“

    Pasak Aurobindo, siekiant dvasinio savęs pažinimo, būtinos trys pasiekimų (siddhi) pakopos. Pirmoji – sielos aptiktis. Siela nėra troškimai ir emocijos, tai konkreti esybė, dieviškasis mūsų elementas. Sielai pradėjus vadovauti prigimčiai, protas, gyvybė ir kūnas atsistoja į vietą kaip įrankiai...
  16. Daiva Tamošaitytė

    Straipsnis Blogio samprata Sri Aurobindo „Dieviškajame gyvenime“

    Moralinį reliatyvumą teisingai nurodė ir šv. Kryžiaus Jonas: „Moralinio gėrio esmė yra aistrų pažabojimas ir netvarkingų apetitų sutvardymas“Šv. Kryžiaus Jonas, Kopimas į Karmelio kalną: smulkieji raštai, p. 304., tačiau Maža to, „skonėjimasis, gėrėjimasis ir gardžiavimasis jau patys savaime...
  17. Daiva Tamošaitytė

    Straipsnis Blogio samprata Sri Aurobindo „Dieviškajame gyvenime“

    Blogio įveika Iš to, kas pasakyta, matome, kad Aurobindo nagrinėja problemą ne etiniu, o gnoseologiniu ir kosmologiniu pagrindu. Etika arba moralė randa vietą šioje sistemoje atsižvelgiant į evoliucinę raidą. Materijoje dar nėra psichologinių reakcijų, sąmoningų veiksmų ir atoveiksmių. Grynoji...
  18. Daiva Tamošaitytė

    Straipsnis Blogio samprata Sri Aurobindo „Dieviškajame gyvenime“

    Apie neišvengiamą kontaktą su anapusiniais gyvybiniais pasauliais kalba šv. Kryžiaus Jonas nagrinėdamas priežastis, kurios leidžia tų pasaulių būtybėms, įvardijamoms demonais, įsiskverbti į žemišką gyvenimą. Apgaulė ir melas yra jo pagrindinis įrankis, nes jis blogį vaizduoja kaip gėrį, apsimeta...
  19. Daiva Tamošaitytė

    Straipsnis Blogio samprata Sri Aurobindo „Dieviškajame gyvenime“

    Individualiame plane kosminių galių veikimą, tarp jų gėrio ir blogio, galima užfiksuoti stebint atsietai nuo kūno protą, širdį ir jutimus. Savistabos ir meditacijos metu išryškėja, kad tai, ką įprasta laikyti „savomis“ galiomis ar impulsais, dažnai ateina iš viršmaterialių lygmenų. Aurobindo...
  20. Daiva Tamošaitytė

    Straipsnis Blogio samprata Sri Aurobindo „Dieviškajame gyvenime“

    Kaip jau sakyta, blogis transcendentinėje tikrovėje neegzistuoja, o sąlygos jam susidaro kosminėje išreikštyje, atsiradus laikui, erdvei ir paskirumo principui. Tačiau – kada? Tada, kada negyvoje materijoje prabudo gyvybė, o gyvūnijoje – protas. Aurobindo daro prielaidą, kad tradiciniai pasaulio...
Grįžti
Viršutinė Apatinė