• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Jūratė Baranova

    Straipsnis Laiko-viseto-atverties santykis kine ir modernaus kino filosofijoje

    Tačiau ar iš tiesų Tarkovskio sukurtas kino laikas nesusiliečia su dabartimi? Iš tiesų jis nesusiliečia, bet ir susiliečia taip, kaip kad pastebėjo Bergsonas: Tačiau, kita vertus, anot to paties Bergsono, visa mūsų asmenybė su visais prisiminimais nedaloma įeina į dabarties momento suvokimą...
  2. Jūratė Baranova

    Straipsnis Laiko-viseto-atverties santykis kine ir modernaus kino filosofijoje

    Lietuvių režisierius Šarūnas Bartas filme Namas (The House) pasiūlo priešingą suskilusio laiko alternatyvą, kuri tarsi sako, jog tik ateitis yra reali, nes ateityje esame laisvi nuo praeities. „Aš nesuprantu dabarties – medituoja užkadrinis pagrindinio pasakotojo balsas, – ji taip greitai...
  3. Jūratė Baranova

    Straipsnis Laiko-viseto-atverties santykis kine ir modernaus kino filosofijoje

    Ryškiausiai laiko kristalas atsiskleidžia Tarkovskio kine Veidrodis. Saulius Macaitis pastebėjo, kad Tarkovskis šiame filme siekė iš XX amžiuje mūsų akyse byrėjusios ir greitai tebebyrančios civilizacijos skeveldrų, it iš veidrodžio šukių, vėl civilizaciją atkurti – tegul jau tik mozaikiškai...
  4. Jūratė Baranova

    Straipsnis Laiko-viseto-atverties santykis kine ir modernaus kino filosofijoje

    Marcelis Proustas (1871–1922) ir įvaizdintas laikas Tarkovskis knygos Įvaizdintas laikas (Запечетленное время) trečiojo skyriaus pačioje pradžioje cituoja dialogą iš rusų rašytojo Fiodoro Dostojevskio romano Demonai (Бесы). Vienas iš pokalbio dalyvių Stavroginas praneša, kad „Apokalipsėje...
  5. Jūratė Baranova

    Straipsnis Laiko-viseto-atverties santykis kine ir modernaus kino filosofijoje

    Paradoksas tas, kad apie tikėjimą, kaip kino meno tikslą, kalba taip pat ir Tarkovskis: „Menas negalvoja logiškai ir neformuluoja elgesio logikos, jis išreiškia savo paties tikėjimo postulatą“Андрей Арсеньевич Taркoвский, «Запечатленное время», с. 135.. Tačiau Deleuze’o ir Tarkovskio keliai...
  6. Jūratė Baranova

    Straipsnis Laiko-viseto-atverties santykis kine ir modernaus kino filosofijoje

    Deleuze’as konkrečiai nenurodo, kuriame filme skamba klausimas, „kas yra Rusija, kas yra Rusija, kas yra Rusija…?“. Aidas girdimas kiekviename Tarkovskio filmų, tačiau aiškiausiai atpažįstamas automatiškai besisukančio laiko kristalo briaunose – filmo Andrejus Rubliovas segmentuose-novelėse...
  7. Jūratė Baranova

    Straipsnis Laiko-viseto-atverties santykis kine ir modernaus kino filosofijoje

    Vis dėlto Tarkovskis yra įtrauktas į Deleuze’o sąrašą. Dvitomio Kinas antrajame tome Vaizdinys-laikas, skyriuje „Laiko kristalai“ (Les cristaux de temps) Deleuze’as, paminėjęs jau aptartą Herzogo filmą Stiklo širdis (Heart of Glass) kaip puikiausią kristalinio laiko kine pavyzdį, pasisuka...
  8. Jūratė Baranova

    Straipsnis Laiko-viseto-atverties santykis kine ir modernaus kino filosofijoje

    Bergsonas ir Kantas skirtingai suvokia laiką, bet, Deleuze’o pastebėjimu, Bergsonas yra daug artimesnis Kantui, nei jis pats galvojaŽr. Gilles Deleuze, Cinéma 2 : l’image-temps, p. 110.. Melinda Szaloky tekste „Mutual Images: Reflections of Kant in Deleuze’s Cinema of Time“ knygoje Afterimages...
  9. Jūratė Baranova

    Straipsnis Laiko-viseto-atverties santykis kine ir modernaus kino filosofijoje

    Kita vertus, Deleuze’as pastebi, jog Kantas apibrėžia laiką kaip interioralumo formą. Ne laikas egzistuoja mumyse, bet mes esame laike. Rašydamas esė Apie keturias poetines formules, kurios gali reziumuoti Kanto filosofiją Deleuze’as pradeda nuo, jo žodžiais tariant, didžiosios Hamleto formulės...
  10. Jūratė Baranova

    Straipsnis Laiko-viseto-atverties santykis kine ir modernaus kino filosofijoje

    Laiko kristalai Deleuze’as taip nepasakytų. Pagrįsdamas laiko kristalo sampratą Deleuze’as remiasi Henrio Bergsono knyga Materija ir atmintis, taip pat ir Kantu. Teoriškai idėja priklausytų Bergsonui, kuris pastebėjo laiko skilimą į du nesimetriškus srautus: per vieną jų srovena visa dabartis...
  11. Jūratė Baranova

    Straipsnis Laiko-viseto-atverties santykis kine ir modernaus kino filosofijoje

    Herzogo filme išsigelbėjimo viltį ženklina beprotybė. Raudonojo kristalo paslapties ieškotojai gelbėdamiesi nuo pasaulio pabaigos išplaukia į atvirą vandenyną. Tačiau Deleuze’as vertina priešingai. Skyriuje „Laiko kristalai“ (Les cristaux de temps) apie Herzogo filmą Stiklo širdis jis rašo...
  12. Jūratė Baranova

    Straipsnis Laiko-viseto-atverties santykis kine ir modernaus kino filosofijoje

    Deleuze’as tarsi ignoruoja krikščioniškuosius ir platoniškuosius Tarkovskio kūrybos aspektus, tarsi jo nedomintų ir apokalipsės klausimas – tik laiko kristalas. Vis dėlto vokiečių režisieriaus Wernerio Herzogo filme Stiklo širdis (Herz aus Glas, 1976) (šį filmą Deleuze’as įvardija kaip filmą...
  13. Jūratė Baranova

    Straipsnis Laiko-viseto-atverties santykis kine ir modernaus kino filosofijoje

    Tarkovskio filmai interpretuojami iš įvairių perspektyvų. Jeremy’as Markas Robinsonas, laikydamas Tarkovskį vienu iš labiausiai užburiančių kino kūrėjų, rašo: Tarkovskis nuolatos mąstė apie pasaulio pabaigą ir dauguma jo filmų turi apokaliptinės krizės elementų, išreikštų arba per charakterius...
  14. Jūratė Baranova

    Straipsnis Laiko-viseto-atverties santykis kine ir modernaus kino filosofijoje

    Teoriškai Tarkovskis dar turėjo galimybę žinoti, ką Deleuze’as manė apie jo kūrybą. Pirmasis Deleuze’o Kino tomas pasirodė 1983, antrasis – 1985 metais. Tarkovskis mirė 1986. Tačiau vargu, ar jis apskritai pastebėjo Deleuze’o figūrą. Jei Tarkovskis vis dėlto būtų skaitęs, ar Deleuze’o...
  15. Jūratė Baranova

    Straipsnis Laiko-viseto-atverties santykis kine ir modernaus kino filosofijoje

    Andrejus Tarkovskis ir Gilles’is Deleuze’as Andrejus Tarkovskis – rusų kino režisierius, sukūręs septynis ilgametražius meninius filmus. Penkis iš jų Sovietų Sąjungoje: Ivano vaikystė (Иваново детство, 1962), Andrejus Rubliovas (Андрей Рублёв, 1966/69), Soliaris (Солярис, 1972), Veidrodis...
  16. Jūratė Baranova

    Straipsnis Laiko-viseto-atverties santykis kine ir modernaus kino filosofijoje

    Įsivaizduojamybė leidžia skaldyti laiką ir aprėpti visas jo gijas. Deleuze’as sutraukia tokį išsišakojantį laiką į laiko kristalų (les cristaux de temps) sąvoką. Viename iš interviu Deleuze’as, aptardamas įsivaizduojamybės sąvoką, nurodo ją kaip labai sudėtingą, nes ji glūdinti realaus ir...
  17. Jūratė Baranova

    Straipsnis Laiko-viseto-atverties santykis kine ir modernaus kino filosofijoje

    Augustinas išskiria dar tris galimus šių derinių niuansus: ateities dabartį, dabarties dabartį ir praeities dabartį. Deleuze’as sugrįžta prie Augustino apmąstydamas Alain’o Robbe-Grillet (1922–2008) režisuotą filmą Praeitais metais Marianbade (L’année dernière a Marienbad, 1960). Šiame filme...
  18. Jūratė Baranova

    Straipsnis Laiko-viseto-atverties santykis kine ir modernaus kino filosofijoje

    Deleuze’as apmąsto šį Borgeso išradimą ir pastebi, kad Borgesas, priešingai nei Leibnizas, kuris laikė tiesią liniją laiko jėga, sukuria laiko, kuris šakojasi ir šakojasi, pereidamas per „nesukomponuojamas (incompossibles, несовозможность) dabartis, sugrįždamas į nebūtinai teisingas praeitis...
  19. Jūratė Baranova

    Straipsnis Laiko-viseto-atverties santykis kine ir modernaus kino filosofijoje

    Išsišakojantis laikas Reflektuodamas laiko sampratą modernybėje Gilles’is Deleuze’as (1925–1995) pasiremia daugybe šaltinių. Jis prisimena ir Aurelijų Augustiną, ir Leibnizą, ir argentiniečių rašytoją Jorge Luisą Borgesą. Deleuze’as Leibnizo knygą Teodicėja pavadina nuostabiu (étonnant) tekstu...
  20. Jūratė Baranova

    Straipsnis Laiko-viseto-atverties santykis kine ir modernaus kino filosofijoje

    Santrauka. Straipsnyje svarstomas laiko išsišakojimo į tris modusus (praeities dabartis, dabarties dabartis ir ateities dabartis) klausimas, kuris aktualus klasikinėje filosofijoje (Augustinas, Leibnizas, Bergsonas), fenomenologijoje (Husserlis, Merleau-Ponty), literatūroje (Borgesas, Proustas)...
Grįžti
Viršutinė Apatinė