• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Rimantas Balsys

    Straipsnis „Dievo stalas“ XVI–XVII a. rašytinių šaltinių duomenimis

    2. Šienas (šiaudai) kituose XIX–XX a. papročiuose ir magijoje Ieškant atsako, kuris iš čia pateiktų aiškinimų galėtų būti priimtinesnis, pravartu prisiminti, kad šiaudai arba šienas gana dažnai naudojami ir kituose tradicinio laikotarpio papročiuose – gimtuvėse ir krikštynose, vestuvėse...
  2. Rimantas Balsys

    Straipsnis „Dievo stalas“ XVI–XVII a. rašytinių šaltinių duomenimis

    Kaip, kada, kiek ant Kūčių stalo ar po stalu dedama šieno, šiaudų; kaip ir kada jis naudojamas po Kūčių vakarienės ar Kalėdų pirmąją dieną, etnologų nediskutuojama, pripažįstant įmanomais visus iš įvairių regionų atskirų pateikėjų užrašytus šio papročio ypatumus, tačiau dėl to, kodėl šienas...
  3. Rimantas Balsys

    Straipsnis „Dievo stalas“ XVI–XVII a. rašytinių šaltinių duomenimis

    Tikėta, kad ant Kūčių stalo padėtas šienas gerina žolės augimą ir ateinančiais metais bus pilna daržinė. Dažnas šeimininkas padėtą Kūčių vakarienei šieną peržegnodavo ir pabučiuodavo – prašydavo Dievo laimingų ir derlingų metų, kad gyvuliams šieno netrūktų, o Juozo Kudirkos duomenimis, Alvito...
  4. Rimantas Balsys

    Straipsnis „Dievo stalas“ XVI–XVII a. rašytinių šaltinių duomenimis

    Ant Kūčių stalo (po stalu) pabuvojęs šienas (šiaudai) tampa ypatingu ir naudojamas žmonių (ypač vaikų) sveikatai stiprinti, gyvulių vaisingumui skatinti, iš jo buriama gyvenimo trukmė, vedybos, ateinančių metų derlius; spėjama, kurie javai geriau derės, kokie bus linai, kaip seksis šienauti...
  5. Rimantas Balsys

    Straipsnis „Dievo stalas“ XVI–XVII a. rašytinių šaltinių duomenimis

    Religijų kaitos procese paprastai keičiasi ir švenčių prasmė, tačiau kai kurios apeigos arba bent jau atskiri apeigose naudoti elementai, veiksmai išlieka. Taip atsitiko ir su daugeliu krikščioniškų švenčių (minėtinos Velykos, Sekminės, Kūčios, Kalėdos), kuriose išliko nemaža dalis archajiškų...
  6. Rimantas Balsys

    Straipsnis „Dievo stalas“ XVI–XVII a. rašytinių šaltinių duomenimis

    Auka mitologų apibrėžiama gana įvairiai. Antai Geo Windengren auka suprantama kaip „religinis veiksmas, ritualas, kuriuo gyva būtybė, augalas, skystis arba daiktas pašvenčiami dievybei“Geo Windengren, Religionsphänomenologie, S. 280.. Lygiai tiek pat, matyt, teisūs ir tie, kurie auką apibūdina...
  7. Rimantas Balsys

    Straipsnis „Dievo stalas“ XVI–XVII a. rašytinių šaltinių duomenimis

    Įžanga XIII–XVI a. rašytinių šaltinių duomenimis, lietuvių ir prūsų gentys savo dievams aukojo šventvietėse ant alkakalnių, miškuose ir laukuose, prie medžių ir ant akmenų, prie jūros, upių, ežerų ir šaltinių, mūšio vietoje, laidojimo vietoje ir t. t.Žr. Norbertas Vėlius (sud.), Baltų religijos...
  8. Rimantas Balsys

    Straipsnis „Dievo stalas“ XVI–XVII a. rašytinių šaltinių duomenimis

    Santrauka. Visoje Lietuvoje ant Kūčių stalo tiek tradiciniu laikotarpiu, tiek ir šiandien dedamas šienas, šiaudai arba šienas, maišytas su šiaudais. Kodėl šienas (šiaudai) klojami ant stalo (po stalu) arba kokia yra šieno (šiaudų) ant Kūčių stalo kilmė, mitologų, etnologų, fokloristų...
Skaityti senesnius rezultatus
Grįžti
Viršutinė Apatinė