• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Asta Petraitytė-Briedienė

    Straipsnis Keli pastebėjimai apie Baltijos šalių diplomatų santykius su JAV valstybės departamentu

    Estijos diplomatinis korpusas JAV buvo minimalus, tik du asmenys: J. Kaivas ir E. R. Jaaksonas. J. Kaivas (1897–1965), teisės mokslus baigęs Tartu universitete (Estija) ir tarptautinės teisės studijas Hagoje (Olandija), 1935–1939 m. buvo garbės konsulu Sidnėjuje (Australija). 1939 m. pradėjęs...
  2. Asta Petraitytė-Briedienė

    Straipsnis Keli pastebėjimai apie Baltijos šalių diplomatų santykius su JAV valstybės departamentu

    J. Feldmans’iui mirus, jį pakeitė į Vašingtoną atvykęs minėtasis A. Spekke (1887–1972). Diplomatinę karjerą A. Spekke pradėjo 1933 m., atstovavo Latvijai Graikijoje, Albanijoje ir Bulgarijoje. Po Latvijos pasiuntinybės Romoje uždarymo Italijoje likęs A. Spekke buvo Latvijos pabėgėlių komiteto...
  3. Asta Petraitytė-Briedienė

    Straipsnis Keli pastebėjimai apie Baltijos šalių diplomatų santykius su JAV valstybės departamentu

    Latvių diplomatinis korpusas JAV personalo skaičiumi buvo kuklesnis nei lietuvių. Iki sovietinės okupacijos Latvija turėjo pasiuntinybę Vašingtone ir konsulatą Niujorke. Skirtingai nuo lietuvių, 1941 m. latviai konsulatą Niujorke uždarė ir visą savo diplomatinę veiklą sutelkė pasiuntinybėje...
  4. Asta Petraitytė-Briedienė

    Straipsnis Keli pastebėjimai apie Baltijos šalių diplomatų santykius su JAV valstybės departamentu

    1960 m. iš Paryžiaus į Vašingtoną persikėlė dr. S. A. Bačkis (1906–1999). Jis Lietuvos pasiuntinybėje dirbo beveik tris dešimtmečius. Tarptautinės teisės daktaras, užsienio reikalų ministro asmeninis sekretorius, kelių Lietuvos delegacijų narys dr. S. A. Bačkis 1938–1939 m. dirbo Lietuvos...
  5. Asta Petraitytė-Briedienė

    Straipsnis Keli pastebėjimai apie Baltijos šalių diplomatų santykius su JAV valstybės departamentu

    JAV nenutrūkstamai veikė Lietuvos ir Latvijos pasiuntinybės Vašingtone. Estija pasiuntinybės neturėjo. Taip pat Niujorke veikė Lietuvos ir Estijos generaliniai konsulatai bei Latvijos konsulatas. Lietuviai turėjo konsulatą ir Čikagoje. Visų trijų šalių diplomatai, likę reziduoti JAV, buvo...
  6. Asta Petraitytė-Briedienė

    Straipsnis Keli pastebėjimai apie Baltijos šalių diplomatų santykius su JAV valstybės departamentu

    Pirmuoju Latvijos diplomatijos vadovu po šalies okupacijos buvo minėtas Londone likęs reziduoti nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras K. R. Zarinš. Po K. R. Zarinš’o mirties Latvijos diplomatijos vadovo pareigas 1963–1970 m. ėjo Arnolds Spekke, kuris, kaip ir S. Lozoraitis, iki savo...
  7. Asta Petraitytė-Briedienė

    Straipsnis Keli pastebėjimai apie Baltijos šalių diplomatų santykius su JAV valstybės departamentu

    Baltijos šalių diplomatų biografiniai portretai Sovietams okupavus Baltijos šalis, tolimesnis lietuvių, latvių ir estų diplomatų likimas priklausė nuo atskiros šalies užsienio politikos ir jos dvišalių santykių su sovietais. Tad buvo uždaryti visi Baltijos šalių diplomatiniai postai Rytų...
  8. Asta Petraitytė-Briedienė

    Straipsnis Keli pastebėjimai apie Baltijos šalių diplomatų santykius su JAV valstybės departamentu

    Šiame straipsnyje iš esmės remiamasi JAV VD archyvais, kurie saugomi JAV nacionaliniame archyve Vašingtone (toliau – USA, National archives), ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo (toliau – LCVA) dokumentais, jų analize. Tekstui parengti buvo peržiūrėtas istoriko ir diplomato dr. Lauryno...
  9. Asta Petraitytė-Briedienė

    Straipsnis Keli pastebėjimai apie Baltijos šalių diplomatų santykius su JAV valstybės departamentu

    Per penkiasdešimt sovietinės okupacijos metų laisvi Baltijos šalių diplomatai, rezidavę JAV, nuolat palaikė privalomus kontaktus su JAV VD (t. y. Užsienio reikalų ministerija). Vašingtone, Niujorke, Čikagoje dirbusių diplomatų laikysena, patirtis ir santykiai su JAV VD yra vertinga išimtis XX a...
  10. Asta Petraitytė-Briedienė

    Straipsnis Keli pastebėjimai apie Baltijos šalių diplomatų santykius su JAV valstybės departamentu

    Pirmieji JAV valdžios žingsniai, kaip reakcija į Baltijos šalyse įvykusias permainas, buvo labai apgalvoti: Amerikos centriniame banke (arba Federaliniame rezervų banke) buvo užšaldyti visų trijų valstybių aukso ir valiutos fondai. Po to, t. y. 1940 m. liepos 23 d., buvo paskelbtas JAV VD...
  11. Asta Petraitytė-Briedienė

    Straipsnis Keli pastebėjimai apie Baltijos šalių diplomatų santykius su JAV valstybės departamentu

    Įvadas Trys Baltijos šalys – Lietuva, Latvija ir Estija – nepriklausomomis valstybėmis tapo 1918 m. Jų sinchroniškai susidėliojusią XX a. istoriją koreguoja nedideli kalendoriniai skirtumai: lietuviai ir estai nepriklausomybės aktus paskelbė minėtų metų vasario 16 ir 24, o Latvija – lapkričio 18...
  12. Asta Petraitytė-Briedienė

    Straipsnis Keli pastebėjimai apie Baltijos šalių diplomatų santykius su JAV valstybės departamentu

    Santrauka. Straipsnyje, remiantis JAV, taip pat Lietuvos, Latvijos ir Estijos archyvine bei istoriografine medžiaga, trumpai pristatoma Baltijos šalių diplomatų santykių su JAV valstybės departamentu raida. 1940-aisiais JAV, nepripažindamos Baltijos šalių aneksijos ir okupacijos, nenutraukė su...
Skaityti senesnius rezultatus
Grįžti
Viršutinė Apatinė