• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Keletas metodologinių štrichų pastarojo dvidešimtmečio šiuolaikinei Lietuvos dailės istorijai (socialiniu instituciniu aspektu)

    Toks oficialiosios ir neformaliosios terpių neapibrėžtumas ir susipynimas susiklostė po Nepriklausomybės atgavimo mūsų meninėje kultūroje dėl to, kad viena vertus, nėra visavertės komercinės rinkos, kuriai galima oponuoti, dėl oficialaus institucinio konteksto transformacijų šiuo laikotarpiu...
  2. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Keletas metodologinių štrichų pastarojo dvidešimtmečio šiuolaikinei Lietuvos dailės istorijai (socialiniu instituciniu aspektu)

    Kita vertus, kai kurie įdomesni mūsų kūrėjų meniniai projektai yra visiškai nepriklausomi, jie įgyvendinti labai ribotais finansiniais ištekliais disponuojančių pačių menininkų. O gausiausia ir sunkiausiai apibrėžiama mūsų inertiškos ir pasyvios menininkų bendrijos dalis yra didžiulė menininkų...
  3. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Keletas metodologinių štrichų pastarojo dvidešimtmečio šiuolaikinei Lietuvos dailės istorijai (socialiniu instituciniu aspektu)

    Kad ir kaip būtų, pastaruoju metu labai sustiprėjusi oficialaus institucinio konteksto kritika daugiau reiškiasi ne tiek per kokybiškai naujas ir aiškiai ideologiškai orientuotas neformalias iniciatyvas, bendruomenių steigimąsi, bet ją labiau įkūnija 2000-ųjų kartos dailės kritikai ir dailės...
  4. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Keletas metodologinių štrichų pastarojo dvidešimtmečio šiuolaikinei Lietuvos dailės istorijai (socialiniu instituciniu aspektu)

    Ties šia 2009–2011 m. riba geografiškai labiau nutolę kontekstai, pavyzdžiui, Klaipėdoje ar Alytuje, jau galutinai atsiskiria nuo tiesioginės centro įtakos ir funkcionuoja kaip savarankiškos terpės, tik Klaipėdoje dar skylančios į „oficialiąją“, daugiausiai sietiną su Klaipėdos dailės parodų...
  5. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Keletas metodologinių štrichų pastarojo dvidešimtmečio šiuolaikinei Lietuvos dailės istorijai (socialiniu instituciniu aspektu)

    Kritikos banga didėja ir pasiekiamas taškas, kai lemiamą žodį turi tarti dailininkų ir menininkų bendruomenė, kuri, sakykime, boikotuodama šį projektą, pirmą kartą per dvidešimtmetį turėtų tikrą progą jei ne praktiškai sugriauti, išjudinti aklavietėje atsidūrusią instituciją, tai bent sukurti...
  6. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Keletas metodologinių štrichų pastarojo dvidešimtmečio šiuolaikinei Lietuvos dailės istorijai (socialiniu instituciniu aspektu)

    Be to, institucija ir jos proteguojamas menininkas daugelį vyresnės kartos modernistų mulkina asmeniškai kviesdami dalyvauti Venecijos bienalėje, slėpdami platesnį ir atvirai cinišką dailininkų atžvilgiu projekto formatą ir kontekstą arba tiesiog skolindamiesi mirusių klasikų kūrinius iš...
  7. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Keletas metodologinių štrichų pastarojo dvidešimtmečio šiuolaikinei Lietuvos dailės istorijai (socialiniu instituciniu aspektu)

    2010 m. ŠMC rengia „apžvalginę“ parodą „Lietuvos dailė 2000–2010“, remdamasis neginčijamu savo autoritetu. Nors pasigirsta kaltinimų autoritarizmu ir sąstingiu, institucija niekaip į tai nereaguoja. Atrodo, kad ir dauguma menininkų visiškai sutinka su institucijos monopoliu. Kita vertus...
  8. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Keletas metodologinių štrichų pastarojo dvidešimtmečio šiuolaikinei Lietuvos dailės istorijai (socialiniu instituciniu aspektu)

    Galų gale paskutinį „lūžį“ galima simboliškai sieti maždaug su 2009 m. Tais metais oficialiai atidaroma Nacionalinė dailės galerija, reprezentuojanti XX a. Lietuvos meną, taip pat ir vadinamąjį „šiuolaikinį“. ŠMC toliau „elitiškėja“ ir užsidaro nuo vietinių „provincialų“. Pažangos retorika...
  9. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Keletas metodologinių štrichų pastarojo dvidešimtmečio šiuolaikinei Lietuvos dailės istorijai (socialiniu instituciniu aspektu)

    Tai ryškesnės ir masiškesnės iniciatyvos. Apskritai kalbant, įvairiausios tarpdiscipliniškumo formos įvelkamos į nuolatinio „naujumo“ ir „aktualumo“ retoriką, oficialiai palaikomos ir propaguojamos ŠMC oficialių reprezentacinių projektų (vietinių apžvalginių parodų, bienalių arba Lietuvos...
  10. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Keletas metodologinių štrichų pastarojo dvidešimtmečio šiuolaikinei Lietuvos dailės istorijai (socialiniu instituciniu aspektu)

    2005 m. Vilniuje užsimezga įdomi pilietinė-estetinė iniciatyva „Prolaboratorija“ – ilgalaikė protesto akcija prieš „Lietuvos“ kino teatro privatizavimą – projektas, subūręs daugybę žmonių ir sukūręs savitas minibendruomenes. Ši iniciatyva labiausiai žinoma (ir vėliau labiausiai kritikuota) dėl...
  11. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Keletas metodologinių štrichų pastarojo dvidešimtmečio šiuolaikinei Lietuvos dailės istorijai (socialiniu instituciniu aspektu)

    Maždaug tuo laiku susikuria šiuolaikinio meno terpė Klaipėdoje. Baigę VDA, vietiniai dailės kritikai, kuratoriai, vadybininkai grįžta į gimtąjį miestą, ir situacija keičiasi (XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje – dešimtajame dešimtmetyje Klaipėdoje buvo ryškesnės dvi dailininkų grupės –...
  12. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Keletas metodologinių štrichų pastarojo dvidešimtmečio šiuolaikinei Lietuvos dailės istorijai (socialiniu instituciniu aspektu)

    Tais pačiais metais ŠMC rengia tarptautinę Baltijos šalių bienalę BMW (Black Market Worlds), kuri žymi tariamas „naujoves“: institucija atranda „glamūrinės kairės“ formatą, domisi „tamsiosiomis ir marginaliomis“ sociumo pusėmis, tariamai ginčija ir „ardo“ meno pasaulio dėsnius, tačiau tik...
  13. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Keletas metodologinių štrichų pastarojo dvidešimtmečio šiuolaikinei Lietuvos dailės istorijai (socialiniu instituciniu aspektu)

    1999 m. Lietuva pirmą kartą dalyvauja Venecijos bienalėje, ir tai taip pat iš dalies ŠMC ir iš SŠMC mutavusios naujosios konjunktūros nuopelnas. 2002–2004 m. ŠMC organizuoja mažesnius ir didelius reprezentatyvius projektus pristatydama dar vieną jaunąją („nulinių metų“) kartą. Šiuolaikinis menas...
  14. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Keletas metodologinių štrichų pastarojo dvidešimtmečio šiuolaikinei Lietuvos dailės istorijai (socialiniu instituciniu aspektu)

    1998–2000 m. SŠMC fondas buvo reorganizuotas į kitą instituciją paliekant jame susiformavusios sovietinės nomenklatūros atžalų grupuotės branduolį. Baigėsi Skandinavijos finansinės injekcijos. Tiesa, 1997–1998 m. įkuriama Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga kaip alternatyva dar vis...
  15. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Keletas metodologinių štrichų pastarojo dvidešimtmečio šiuolaikinei Lietuvos dailės istorijai (socialiniu instituciniu aspektu)

    Naujųjų institucijų galios slegiantis svoris išryškėjo pamažu – ne tiek per drastiškus formalius skirtumus ar komunikacines oficiozo ir neformalių (šiuolaikinio meno) iniciatyvų „prarajas“, kiek platesnio diskurso ir tam tikrų sąvokų vartojimo ir supratimo funkcijų plotmėje. Kitaip sakant – per...
  16. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Keletas metodologinių štrichų pastarojo dvidešimtmečio šiuolaikinei Lietuvos dailės istorijai (socialiniu instituciniu aspektu)

    Komercinės šiuolaikinio meno rinkos Lietuvoje nebuvo (beveik nėra ir dabar). Kita vertus, naujos institucijos savo galią ir įtaką didino pamažu, neretai komunikacinėmis, propagandinėmis priemonėmis, generuodamos naujas idėjas (o neretai – jas pasisavindamos, plagijuodamos pasinaudodamos savo...
  17. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Keletas metodologinių štrichų pastarojo dvidešimtmečio šiuolaikinei Lietuvos dailės istorijai (socialiniu instituciniu aspektu)

    Taigi XX a. paskutinysis dešimtmetis Lietuvoje nuo 1992 m. iki maždaug 1998 m. reiškė institucionalizavimąsi tiek oficialiu, tiek ir neformaliu lygmeniu (geriau organizuotų avangardinių festivalių, nepriklausomų organizacijų steigimusi). Kartu reiškė šių – oficiozinio ir neformalaus – lygmenų...
  18. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Keletas metodologinių štrichų pastarojo dvidešimtmečio šiuolaikinei Lietuvos dailės istorijai (socialiniu instituciniu aspektu)

    Taigi nors apskritai būta tam tikrų socialinių kultūrinių sukrėtimų, kurių paneigti negalima, kartu veikė stiprios reakcingos ar revizionistinės alter-sovietinės jėgos ir gana sklandžiai (į)vyko sovietinės nomenklatūros kartų kaita, kaip jau minėta, prisidengiant „esminių lūžių“...
  19. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Keletas metodologinių štrichų pastarojo dvidešimtmečio šiuolaikinei Lietuvos dailės istorijai (socialiniu instituciniu aspektu)

    Vis dėlto 1993 metai – savotiškas „lūžis“ tuo požiūriu, kad įsteigiamos ar reorganizuojamos institucijos, kurių išskirtinai pozityvus įvaizdis dešimtajame dešimtmetyje užmaskuoja keletą svarbių aspektų. Visų pirma prasideda nepastebima 1987–1992 m. besiskleidusio spontaniško avangardizmo...
  20. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Keletas metodologinių štrichų pastarojo dvidešimtmečio šiuolaikinei Lietuvos dailės istorijai (socialiniu instituciniu aspektu)

    1993 m. Vilniuje startuoja individuali ir pabrėžtinai nepriklausoma kelių jaunų žmonių iniciatyva – buvusiuose geležinkeliečių rūmuose įsteigiama nepriklausoma „Jutempus“ galerija, iki 1997 m. atlikusi įvairias neformalaus kultūros židinio funkcijas. „Jutempus“ užmezga kontaktus su įvairiomis...
Grįžti
Viršutinė Apatinė