• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Keletas metodologinių štrichų pastarojo dvidešimtmečio šiuolaikinei Lietuvos dailės istorijai (socialiniu instituciniu aspektu)

    Šios euforijos ir realaus išstojimo iš SSRS fone 1989 m. Lietuvos dailininkų sąjunga išstojo iš TSRS Dailininkų sąjungos, o grupė dailininkų, pasivadinusių „Grupe 24“, bandė atsiskirti net nuo Lietuvos dailininkų sąjungos… 1992 m. LDS priklausiusi pagrindinė Vilniaus parodų erdvė – Parodų rūmai...
  2. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Keletas metodologinių štrichų pastarojo dvidešimtmečio šiuolaikinei Lietuvos dailės istorijai (socialiniu instituciniu aspektu)

    1987–1991 m. Lietuvoje įsiplieskė tautinis atgimimas ir daugybė nonkonformistinių, spontaniškai besiskleidžiančių, tiek socialiniu politiniu, tiek socialiniu kultūriniu požiūriu avangardinių židinių. Vienas pagrindinių ir svarbiausių jų pirmiausia užsimezgė 1986 m. VDA, o iš čia persimetė į...
  3. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Keletas metodologinių štrichų pastarojo dvidešimtmečio šiuolaikinei Lietuvos dailės istorijai (socialiniu instituciniu aspektu)

    Vis dėlto esminio lūžio 2000 m., kaip ir nuolatinės pažangos, skambi retorika ir su ja tiesiogiai susijusi raidos schema nėra tokia jau paprasta, nes „nuliniais“ metais Lietuvoje iš tiesų gaivališkai skleidėsi daug permanentinių socialinių kultūrinių mini lūžių, kuriuose apstu chaoso: pažangos...
  4. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Keletas metodologinių štrichų pastarojo dvidešimtmečio šiuolaikinei Lietuvos dailės istorijai (socialiniu instituciniu aspektu)

    – amžių sandūroje pareiškė vienas talentingiausių ir skandalingiausių mūsų performanso atstovų – Evaldas Jansas, ironizuodamas tarp Lietuvoje dailėtyrininkių paplitusią „tyliojo modernizmo“ sąvoką, taikomą apibūdinti 1962–1982 m. sovietmečio menui ir mažiausiai dviprasmiškai daugelio to...
  5. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Keletas metodologinių štrichų pastarojo dvidešimtmečio šiuolaikinei Lietuvos dailės istorijai (socialiniu instituciniu aspektu)

    Santrauka. Straipsnyje aptariama pastarojo dvidešimtmečio mūsų „naujosios dailės“, vadinamos „tarpdisciplininiu“ arba „šiuolaikiniu“ menu, genezė socialiniu instituciniu aspektu. Bandoma „atpažinti“ esminius „naujosios dailės“ bruožus, o kartu išryškinti ir „naujųjų institucijų“ vaidmenį, taip...
    • Kęstutis Šapoka
    • Tema
    • avangardas centras dabartinė dailės istorija institucijos periferija tarpdisciplininis menas
    • Tęsiniai: 26
    • Temynas: H 003 menotyra
  6. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Antimuziejus kaip procesuali atmintis: Alytaus avangardizmo atvejis

    Anti-Museum as a Processive Memory: The Avant-Garde Case of Alytus Summary. The paper discusses briefly the main notion of museum in XIX and XX centuries and concentrates on the cycles of radical changes (emancipation processes) of museum and institution notions in the sixties and seventies...
  7. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Antimuziejus kaip procesuali atmintis: Alytaus avangardizmo atvejis

    Literatūra Belting, Hans, The Invisible Masterpiece, London: Reaktion Books, 2001. Diržys, Redas, „Kvietimas į Alytaus meno steiko bienalę“ | Alytaus bienalė 2: tarptautinio eksperimentinio meno festivalis, Alytus: Sambūris „Erdvės“, 2007. Diržys, Redas, Tiesė. Pjūvis (93), Tiesė. Pjūvis 2’(94)...
  8. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Antimuziejus kaip procesuali atmintis: Alytaus avangardizmo atvejis

    Kadangi muziejai Naujaisiais laikais, pavyzdžiui, XIX a., simbolizavo „didžią senovę“, įkurdintą būtent „idealioje“ erdvėje, tuometiniai dailininkai rado būdų, kaip ištrinti ribas tarp salonų ir muziejų, „sekdami“ senovės meistrais ir motyvais, skiepydami šiuolaikines (tuometines) dailės formas...
  9. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Antimuziejus kaip procesuali atmintis: Alytaus avangardizmo atvejis

    Taigi kalbame apie tokią ideologiškai įkrautą visumą, kuri lokalizuodamasi tam tikrose Alytaus vietose ir įvairiais pavidalais besitęsdama beveik dvidešimtmetį, formuoja (anti)muziejinį ir idėjiškai decentralizuojantį reiškinį, kuris skleidžiasi ne muziejuje kaip institucionalizuotame pastate su...
  10. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Antimuziejus kaip procesuali atmintis: Alytaus avangardizmo atvejis

    Žinoma, Vilniaus šiuolaikinį meną reprezentavusios „naujosios“ institucijos taip pat mėgsta spekuliuoti „nepageidaujamųjų“, „kovojančiųjų už šiuolaikinio meno išlikimą“ įvaizdžiu, tačiau Alytaus avangardizmo atveju kalbame apie artimesnę tikram užribiui situaciją, kai iniciatyvos įgyvendinamos...
  11. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Antimuziejus kaip procesuali atmintis: Alytaus avangardizmo atvejis

    Gegužės 1-osios demonstracija prie Alytaus dailės mokyklos, 2012. Alytaus DAMTP nuotr. ∗∗∗ Taigi apibendrinant reikėtų atsakyti į paskutinį klausimą – jei Alytaus avangardizmas a priori buvo ir yra plačiąja prasme antimuziejinių praktikų visuma, kokiu būdu ją galime suvokti kaip paradoksaliai...
  12. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Antimuziejus kaip procesuali atmintis: Alytaus avangardizmo atvejis

    Tokios saviorganizacinės mobilios praktikos stengiasi „išvengti“ ne pačios muziejinės institucijos, tačiau suardyti tam tikrus jos veikimo principus, paremtus galia, valdžia ir vienakrypčio istorinio naratyvo autoritarizmu. Taigi kai kurie menininkai, siekiantys veiklos politizacijos ir norėdami...
  13. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Antimuziejus kaip procesuali atmintis: Alytaus avangardizmo atvejis

    Kaip priešpriešą aukštojo meno, šedevro arba aukštosios kultūros muziejuje reprezentacijai galima suprasti ir nuo 2009 m. semantinį prasmių „proletarinimą“ Alytaus avangardizmo kontekste save identifikuojant nebe kaip dailininkus, menininkus, o kaip duomenkasius, psichodarbininkus. Taigi...
  14. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Antimuziejus kaip procesuali atmintis: Alytaus avangardizmo atvejis

    ∗∗∗ Galime sakyti, kad šiame simboliniame taške susikryžiavo, išryškėjo ir atsispindėjo susijusių ir kartu skirtingų procesualių kontekstų ideologinės nuostatos. Apibendrinant galima sakyti, kad muziejus tapo istorijos įvaizdžio kūrėju. Jį galima suvokti ne kaip vietą, kurioje mumifikuojamos...
  15. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Antimuziejus kaip procesuali atmintis: Alytaus avangardizmo atvejis

    Kaip tik 2005 m. Alytaus avangardizmo iniciatorius, reaguodamas į sostinės altersovietinius (vertybinės) centralizacijos procesus, organizavo Alytaus meno streiko bienalę, principingai atsiribodamas nuo menininkų iš sostinės. Taip savikuravimo principu organizuota bienalė „iškėlė“ sostinės...
  16. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Antimuziejus kaip procesuali atmintis: Alytaus avangardizmo atvejis

    Demonstracija Pasaulinio psichodarbininkų ir duomenkasių kongreso metu, 2009. Alytaus DAMTP nuotr. Tad vėl reikėtų atkreipti dėmesį į santykius su centro institucijomis. Kaip jau buvo minėta, 2002 m. NDG tapo muziejine institucija (be pastato), nuo 2004−2005 m. pradėjo ryškėti šiuolaikinį meną...
  17. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Antimuziejus kaip procesuali atmintis: Alytaus avangardizmo atvejis

    1993 m. alytiškio Redo Diržio, baigusio Talino dailės institutą (beje, kiek vėliau pradėjusio vadovauti Alytaus dailės mokyklai), iniciatyva buvo surengtas pirmasis vienos paros gatvės meno festivalis Tiesė. Pjūvis. Festivalį iš dalies finansavo tais pačiais metais įsteigtas Sorošo ŠMC, taigi...
  18. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Antimuziejus kaip procesuali atmintis: Alytaus avangardizmo atvejis

    Alytaus avangardizmą šiuo atveju vertinu ir interpretuoju retrospektyviai, t. y. iš šiandienos pozicijų kaip tam tikros procesualios visumos rezultatą taip pat, kaip ir, pavyzdžiui, NDG steigtis ir atidarymas 2009 m. simbolizavo tam tikrą jau vykusių sociokultūrinių procesų, galios sąveikų...
  19. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Antimuziejus kaip procesuali atmintis: Alytaus avangardizmo atvejis

    Instituciniu požiūriu, NDG atstovauja geografinės ir ideologinės galios centralizacijai, sutelkimui ne tik poroje institucijų monopolininkių, tačiau vos kelių žmonių rankose jų viduje. Taigi kuriamas autoritariškos, mumifikuotos istorijos įvaizdis (arba sumaniai tęsiama sovietinė tradicija), tik...
  20. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Antimuziejus kaip procesuali atmintis: Alytaus avangardizmo atvejis

    ŠMC ir NDG lokaliu mastu pradėjo kurti naujas dirbtinos (tariamai vertybinės) subordinacijos struktūras ir net jas nuosekliai griežtinti, iš esmės sparčiai grįžtant prie altersovietinės nomenklatūrinės tradicijos. Problema ne vien ta, kad šios institucijos nuosekliai recentralizavo legitimacinę...
Grįžti
Viršutinė Apatinė