• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Antimuziejus kaip procesuali atmintis: Alytaus avangardizmo atvejis

    Atrodytų, kad NDG turėjo tapti „atviros visuomenės“ procesams atstovaujančia erdve, tačiau vietinė specifika diktavo savas taisykles. Nepaisant daugybės emancipacinių procesų (vis dar gyvo sovietmečio reminiscencijų fone), NDG modernaus ir šiuolaikinio meno reprezentacijos ypatumai didžiąja...
  2. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Antimuziejus kaip procesuali atmintis: Alytaus avangardizmo atvejis

    Šios institucijos aktyviai ėmėsi kurti naują institucinį „šiuolaikinio meno“ diskursą, kartu kovodamos už išlikimą su kur kas galingesne, inertiška posovietine stagnacine sistema (viena pastarosios personifikacijų greitai tapo Lietuvos dailininkų sąjunga). Šiame straipsnyje nesigilinsime į tos...
  3. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Antimuziejus kaip procesuali atmintis: Alytaus avangardizmo atvejis

    Lietuva, kaip kalbinis-nacionalinis projektas, nuolat kovojantis su išnykimo grėsme, niekada iki galo nepriims destrukcinės jos atžvilgiu didžiųjų valstybių globalizacijos ir „emancipacijos“ ideologijos, antra vertus, būdama ES nare ir apskritai globalizacijos dalimi, turi atsižvelgti į...
  4. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Antimuziejus kaip procesuali atmintis: Alytaus avangardizmo atvejis

    Šie prieštaringi (komercinės?) emancipacijos procesai gimdo atitinkamas kritines reakcijas ir transformuoja muziejaus instituciją. „Muziejus“ nebūtinai turi reikšti architektūrinį pastatą ir fiziškai nuo kasdienybės atskirtą erdvę, nes meno sampratos formavimą perima komunikacinės, reprodukcinės...
  5. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Antimuziejus kaip procesuali atmintis: Alytaus avangardizmo atvejis

    Taigi muziejaus pastatas, kuriame laikomi meno pavyzdžiai, visą laiką atstovavo ideologinei ikonografijai, kuri maskuojama „estetine“ tikrove. Muziejų lankytojai nesąmoningai tikisi patekti į specifinę, ideologiškai atskirtą nuo kasdienybės erdvę, kurioje karaliauja didaktinė estetika arba...
  6. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Antimuziejus kaip procesuali atmintis: Alytaus avangardizmo atvejis

    Kita vertus, įtakos turėjo ir totali kultūrinė komercializacija (įsibėgėjusi po 1991 m.), kultūrinių artefaktų, vaizduojamojo meno fukcijų ir statuso dinamiška kaita į meną kaip socialinę sąveiką arba net tiesiog (įpakuotą į rafinuotas sofistines formas) pramogą. Taigi muziejus kaip kultūrinė...
  7. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Antimuziejus kaip procesuali atmintis: Alytaus avangardizmo atvejis

    1989−1991 m. įvyko dar vienas globalus sociopolitinis ir sociokultūrinis lūžis – iš komunistinio ir socialistinio režimo išsilaisvino kai kurios Vidurio ir Rytų Europos šalys, taip pat daugelis buvusių Sovietų Sąjungos respublikų. Šie geopolitiniai lūžiai iškėlė naujų iššūkių muziejams. Šis...
  8. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Antimuziejus kaip procesuali atmintis: Alytaus avangardizmo atvejis

    Maždaug XX a. 7-ojo dešimtmečio pabaigoje prasidėjo kultūrinė revoliucija, arba tikrosios muziejų emancipacijos, „viešųjų erdvių išlaisvinimo“ ir t. t. banga. Iš esmės tai reiškė ir muziejų profesionalizacijos procesus, suformavusius įvairias susijusias disciplinas: konservacijos/restauracijos...
  9. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Antimuziejus kaip procesuali atmintis: Alytaus avangardizmo atvejis

    Muziejus įprasta mums prasme susiformavo kaip modernios istorijos (arba Apšvietos) mitologijos ir ekspansyvaus kolonializmo įamžinimo mišinys, išsiskaidęs į daugybę tos pačios gamtinės, politinės, kultūrinės etc. evoliucijos istorijos pasakojimų. Kunstkamerų, labiau kultūriškai specializuotų...
  10. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Antimuziejus kaip procesuali atmintis: Alytaus avangardizmo atvejis

    Santrauka. Straipsnyje aptariami muziejaus sampratos kaitos ypatumai, pradedant muziejų profesionalizacijos procesais XIX a. pabaigoje ir baigiant muziejų emancipacija, įgavusia pagreitį XX a. 7-ojo dešimtmečio antroje pusėje, nuo to laiko vis intensyvėjančia ir patiriančia įvairių...
  11. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Tradicinių estetinių kodų mutacijos šiuolaikinėse (psicho)terapinėse praktikose

    The Mutations of Traditional Aesthetic Concepts in the Contemporary Practices of (Psycho)Therapy Summary. The article considers the crucial transformation of traditional aesthetic concepts in contemporary (psycho) therapy practices. As the rule, these practices come across the ambivalence and...
  12. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Tradicinių estetinių kodų mutacijos šiuolaikinėse (psicho)terapinėse praktikose

    Literatūra Bourriaud, Nicolas, Esthétique relationnelle, Dijon-Quetigny: Les presses du réel, 2001. Edwards, David, Art Therapy, London: Sage Publications, 2004. Jameson, Frederic, Kultūros posūkis: rinktiniai darbai apie postmodernizmą (1983–1998), iš anglų kalbos vertė Auksė Mardosaitė...
  13. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Tradicinių estetinių kodų mutacijos šiuolaikinėse (psicho)terapinėse praktikose

    Išvados Taigi tradicinės estetikos suvokiami meno kūriniai, kaip jau buvo minėta, priklauso tam tikrų taisyklių ir kanonų visumai (kontekstui), kuriems sąmoningai paklūstama arba ne, taip generuojant specifinius (anti-)estetinius pranešimus. Todėl tradicinės estetikos objektus dažnai vadiname...
  14. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Tradicinių estetinių kodų mutacijos šiuolaikinėse (psicho)terapinėse praktikose

    Tokiu būdu estetinio suvokimo skalė išplečiama (o gal redukuojama) iki socioideloginio dizaino praktikų. Gražu (metafizine ir metapsichologine prasmėmis) gali būti tai, kas sukuria lankstų, mobilų, adaptuotą psichosocialinį tapatumą, tiksliau sakant, tapatumo įvaizdį. Svarbiau tampa ne sukurti...
  15. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Tradicinių estetinių kodų mutacijos šiuolaikinėse (psicho)terapinėse praktikose

    Į marginalius, net uždraustus sociumo paribius nustumta psichopatologija resocializuojasi, ir būtent per „para-“, „alter-“ estetinius, ideologine prasme paradoksalius kodus, kurie „normalizuojami“. Šiuolaikiniame sociume tiek psichopatologija, tiek menas, tiek politika ar bet kuri kitas sociumo...
  16. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Tradicinių estetinių kodų mutacijos šiuolaikinėse (psicho)terapinėse praktikose

    Modernistinės dailės savimonei meno kūrinio turinys yra svarbus, tačiau jis – ne sugalvojamas, o išgyvenamas, todėl gali rastis sąmoningai to nesuvokiant – tai vidinis intropsichinis balsas – didinga improvizacija. (Dailės) terapijos praktikos puikiai asimiliuoja šiuos fenomenus –...
  17. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Tradicinių estetinių kodų mutacijos šiuolaikinėse (psicho)terapinėse praktikose

    MultimodalinėŽr. Cathy A. Malchiodi, Handbook of Art Therapy, pp. 106–117; Александр Иванович Копытин (ред.), Арт-терапия в эпоху постмодерна, с. 119–132., kognityvinė – elgesio (cognitive – behavioral approaches), naracinė, nukreipta į sprendimą (solution – focused and narrative approaches)...
  18. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Tradicinių estetinių kodų mutacijos šiuolaikinėse (psicho)terapinėse praktikose

    Geštalt terapijoje siūloma betarpiškai išgyventi (realiai atkurti) sapnus, susitapatinti su įvairiais jų veikėjais, negyvais ir fantastiškais objektais, tai yra, virtualiai kaitalioti „aš“ koncepcijas ir identifikacijąŽr. Frederick Perls, Gestalt Therapy Verbatim, pp. 55–56.. Ne „aš“ gimdo...
  19. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Tradicinių estetinių kodų mutacijos šiuolaikinėse (psicho)terapinėse praktikose

    (Dailės) terapijos praktikos, besiremiančios analitinės Jungo psichologijos postulatais, funkcionuoja pagal artimus praktiškai ir konceptualiai meninėms praktikoms dėsnius. Tiek pats kūrybinis procesas, tiek kultūriškai kontekstuali pastarojo analizė turbūt labiausiai nutolsta nuo griežtai...
  20. Kęstutis Šapoka

    Straipsnis Tradicinių estetinių kodų mutacijos šiuolaikinėse (psicho)terapinėse praktikose

    Gelmines psichoterapiją ir meno terapiją praplečia psichosocialinis ir kartu psicho-estetinis procesualumas. Remiamasi ir kalbos struktūrų dėsningumais, ir neverbalinio bendravimo simbolizmu. Tai – performanso, akcijos, hepeningo, teatro, šokio, konceptualaus meno, instaliacijos, audiovizualinių...
Grįžti
Viršutinė Apatinė