• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Vilma Popovienė

    Studija Nostalginis diskursas lietuvių memuaristikoje

    Šio straipsnio tikslas – pasirinktus memuarinius tekstus išanalizuoti pasakojimo formos aspektu ir išryškinti pagrindinius analizuojamų memuarinių pasakojimų diskurso komponentus bei jų sąveiką. Analizei pasirinkti keturių lietuvių rašytojų – teatrologių Gražinos Mareckaitės ir Audronės...
  2. Vilma Popovienė

    Studija Nostalginis diskursas lietuvių memuaristikoje

    Į skirtingas memuarinių tekstų diskurso strategijas dėmesį atkreipęs rusų literatūrologas Ilonas FraimanasŽr. Илон Д. Фрайман, «Русские мемуары в историко-типологическом освещении: к постановке проблемы», 2004. pabrėžia, kad išskirtinė memuarų ypatybė – objektyvios tikrovės ir subjektyvios...
  3. Vilma Popovienė

    Studija Nostalginis diskursas lietuvių memuaristikoje

    Kaip pabrėžia G. Genette’as, pasakotojas atlieka ne vien pasakojimo (arba naratyvinę) funkciją, kuri yra pagrindinė ir privaloma, bet ir kitas – valdymo, komunikacinę, liudijimo, ideologinę – funkcijas, kurias teoretikas laiko ekstranaratyvinėmisŽr. ten pat, p. 255–257.. Valdymo funkcija...
  4. Vilma Popovienė

    Studija Nostalginis diskursas lietuvių memuaristikoje

    Pasakotojo esatis ir jo komunikacinis santykis su adresatu atsiskleidžia išoriniame (paties pasakojimo, arba ekstradiegetiniame) pasakojimo lygmenyje, o pasakotojo komunikacinis santykis su veikiančiu subjektu – vidiniame (pasakojamos istorijos, arba intradiegetiniame) pasakojimo lygmenyje...
  5. Vilma Popovienė

    Studija Nostalginis diskursas lietuvių memuaristikoje

    Taigi R. Barthes’o „naracija“, G. Genette’o „pasakojimas“ (siaurąja prasme) ir M. Bal „tekstas“ iš esmės atitinka diskurso sąvoką, reiškiančią pasakojimo turinio pateikimo būdą arba pasakojimo formą. Straipsnyje diskursas suprantamas kaip įvykių visumą iš tam tikros pozicijos perteikiantis...
  6. Vilma Popovienė

    Studija Nostalginis diskursas lietuvių memuaristikoje

    Gerardo Genette’o pasakojimo analizėŽr. Gerard Genette, Narrative Discourse: An Essay in Method, p. 25. taip pat apima tris plotmes: istoriją (histoire) – pasakojamų įvykių visumą; patį pasakojimą siaurąja prasme (recit) – įvykius pasakojantį diskursą; pasakojimo aktą (narration) – situaciją...
  7. Vilma Popovienė

    Studija Nostalginis diskursas lietuvių memuaristikoje

    Bet kuriuo atveju skaitant ir tiriant memuarinius tekstus svarbu atsakyti į klausimus, kas (pasakotojo, veikiančio subjekto pozicija), ką (pasakojimo objektas), kaip (pasakojimo strategija) ir kodėl (motyvas, intencija) atsimena. Šie klausimai suponuoja dvi galimas iš esmės opoziciškas...
  8. Vilma Popovienė

    Studija Nostalginis diskursas lietuvių memuaristikoje

    Šios aplinkybės lėmė memuarų žanro suklestėjimą pastaraisiais dviem dešimtmečiais ir Lietuvoje. Memuarinio pobūdžio knygos čia gausiai rašomos ir su malonumu skaitomos, nors literatūrologų vis dar menkai reflektuojamos. Vis dėlto ilgą laiką literatūros periferijoje buvęs žanras tampa aktualus ne...
  9. Vilma Popovienė

    Studija Nostalginis diskursas lietuvių memuaristikoje

    Kitas istorinis veiksnys, pasak teoretiko, stipriai paveikęs atminties proveržį, yra socialinio pobūdžio, susijęs su tautų, etninių, socialinių grupių ir atskirų individų išsilaisvinimo judėjimu, kai praeities atkūrimas tampa integralia tapatumo įtvirtinimo dalimi. P. Nora išskiria tris...
  10. Vilma Popovienė

    Studija Nostalginis diskursas lietuvių memuaristikoje

    Įvadas Vakaruose jau kurį laiką itin populiarūs atminties tyrinėjimai pastaruoju metu vis dažniau atsiduria ir Lietuvos mokslininkų akiratyje. Atgavus nepriklausomybę, šia tema rašomi straipsniai, disertacijos, atliekami kolektyviniai moksliniai tyrimai. Atminties kultūra ypač domina istorikus...
  11. Vilma Popovienė

    Studija Nostalginis diskursas lietuvių memuaristikoje

    Turinys Įvadas3Nostalgija: tarp atminties ir vaizduotės12Naratyvinė nostalginio diskurso strategija15Judita Vaičiūnaitė, Mabre viešbutis: memuarinė proza, 200915Audronė Girdzijauskaitė, Atminties salos, 200822Silvija Lomsargytė-Pukienė, Dita: paralelės, 200430Gražina Mareckaitė, Šiapus ir anapus...
  12. Vilma Popovienė

    Studija Nostalginis diskursas lietuvių memuaristikoje

    Santrauka. Studijoje, remiantis rusų literatūrologo Ilono Fraimano teorinėmis įžvalgomis ir jo pateikta memuarinių tekstų tipologija, analizuojama lietuvių memuaristikos diskursyvinė raiška (diskurso strategijos), bandant pritaikyti pagal žanro specifiką naratologijos teorinius principus...
  13. Vilma Popovienė

    Straipsnis Karo patirčių estetizavimas Marcelijaus Martinaičio ir Juditos Vaičiūnaitės memuaristikoje

    The Aestheticization of War Experiences in Marcelijus Martinaitis’ and Judita Vaičiūnaitė’s Memoirs Summary. This article discusses aestheticization as a strategy of giving historical meaning to past traumatic experiences, thus leading to detraumatization. The theoretical point of departure is...
  14. Vilma Popovienė

    Straipsnis Karo patirčių estetizavimas Marcelijaus Martinaičio ir Juditos Vaičiūnaitės memuaristikoje

    Literatūra Daujotytė, Viktorija; Marcelijus Martinaitis, Sugrįžęs iš gyvenimo: pokalbiai, literatūriniai laiškai, Vilnius: Alma littera, 2013. Martinaitis, Marcelijus, Mes gyvenome: biografiniai užrašai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009. Ricœur, Paul, Memory, History...
  15. Vilma Popovienė

    Straipsnis Karo patirčių estetizavimas Marcelijaus Martinaičio ir Juditos Vaičiūnaitės memuaristikoje

    Išvados Istorinis estetinis praeities įprasminimas galimas tik išlaikius tam tikrą laiko distanciją ir užfiksavus prisiminimus tekste, t. y. patirtis (ypač trauminė) reikalauja „ištylėjimo“, kad būtų įmanoma ją interpretuoti, perkoduoti ir tokiu būdu įveikti. Martinaičio žodžiais tariant, turi...
  16. Vilma Popovienė

    Straipsnis Karo patirčių estetizavimas Marcelijaus Martinaičio ir Juditos Vaičiūnaitės memuaristikoje

    Šioje karo erdvėje paradoksaliai ir šiurpiai persipina tikrovės siaubas ir žaislo, žaidimo vaizdiniai (žaisliniai lėktuvėliai – karo lėktuvai, lėlės – sužeistieji ir pan.): Vaiko „neliečiamumo“ statusą karo akivaizdoje tarsi patvirtina Vaičiūnaitės prisiminimuose naudojamas laikas aprašant su...
  17. Vilma Popovienė

    Straipsnis Karo patirčių estetizavimas Marcelijaus Martinaičio ir Juditos Vaičiūnaitės memuaristikoje

    Karo grėsmės, mirties, blogio nuojautos paliečia tik per suaugusiųjų (ypač artimųjų, tėvų) reakcijas, nuotaikas, kalbas; vaikui jos pernelyg neapčiuopiamos ir sunkiai suvokiamos: Karas suprantamas kaip suaugusiųjų žaidimo erdvė, svetima vaikui ir tarsi su juo nesusijusi. Vaikas čia išlieka kaip...
  18. Vilma Popovienė

    Straipsnis Karo patirčių estetizavimas Marcelijaus Martinaičio ir Juditos Vaičiūnaitės memuaristikoje

    Karo vaizdai tiek Martinaičio, tiek Vaičiūnaitės memuariniuose tekstuose estetizuojami ir dėl dar vienos svarbios sąlygos: abu rašytojai karą išgyveno vaikystėje, kai maži džiaugsmai, laimės akimirkos, kasdieniai žaidimai užgožė didelį, vaikui nesuvokiamą, tarsi kažkur greta esantį, bet jo...
  19. Vilma Popovienė

    Straipsnis Karo patirčių estetizavimas Marcelijaus Martinaičio ir Juditos Vaičiūnaitės memuaristikoje

    Savo memuariniuose tekstuose Martinaitis akcentuoja grožio reikšmę karo, skurdo, vargo akivaizdoje, jam tai tarsi amžinas gyvybės ir tikėjimo variklis gyvenimo tamsoje. Net ir realistiškai aprašydamas regėtus karo siaubus, jis pastraipą užbaigia gimtojo kaimo gamtos vaizdais: Tai, pasak...
  20. Vilma Popovienė

    Straipsnis Karo patirčių estetizavimas Marcelijaus Martinaičio ir Juditos Vaičiūnaitės memuaristikoje

    Prancūzų teoretikas Paulis Ricœuras monografijoje Atmintis, istorija, užmarštis (2004), kalbėdamas apie trauminius patirties išgyvenimus, išskiria dvi atminties funkcijas: atminties kaip gydymo ir atminties kaip pareigosŽr. Paul Ricœur, Memory, History, Forgetting, p. 69.. Tai tarsi viena kitą...
Grįžti
Viršutinė Apatinė