• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Kodėl sunku kalbėti apie Europos tapatybę?

    Žinoma, tai nereiškia, kad krikščionis neturi savos vertybių sistemos. Tačiau ir kitose vertybių sistemose jis ieškos tiesos, lyg paties Kristaus, todėl bus joms atviras, netgi jei negalės visų jų kultūrinių raiškų priimti kaip savų. Ši atvirybė kitam yra tokia radikali, kad užsidarymas kokioje...
  2. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Kodėl sunku kalbėti apie Europos tapatybę?

    Norint nustatyti tikrąją krikščionybės vietą Europos tapatybėje, būtina atmesti paviršutinišką požiūrį į ją ir sugebėti įžvelgti gilųjį jos poveikį europinės istorijos raidai – poveikį ne tam tikriems empiriškai konstatuojamiems įvykiams, bet pačiai europietiškai mąstysenai. Jeigu į krikščionybę...
  3. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Kodėl sunku kalbėti apie Europos tapatybę?

    Tačiau šie argumentai neužbaigė diskusijos. Krikščionių mąstytojai, visiškai priimantys pasaulietiškumo principą, negali sutikti su tokiomis, pasak jų, skubotomis išvadomis, teigiančiomis krikščionybės ir liberaliosios viešosios erdvės nesuderinamumą. Pasak jų, Europos krikščioniškųjų šaknų...
  4. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Kodėl sunku kalbėti apie Europos tapatybę?

    Kaip jau buvo užsiminta, toks požiūris, kuris krikščionybę vertina kaip europietiškosios tapatybės esminę išraišką, buvo paneigtas nuo 2002 iki 2006 metų vykusiuose Europos konstitucijos projekto svarstymuose: iš šio projekto preambulės buvo išbrauktas Europos įsišaknijimo krikščionybėje...
  5. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Kodėl sunku kalbėti apie Europos tapatybę?

    1.3. Tikroji krikščionybės vieta Europos tapatybėje Europietiškoji trans-nacionalinė, trans-kultūrinė tapatybė, įimanti nacionalines Europos kultūras ir jas sujungianti į ypatingą struktūrą, leidžiančią individui tuo pačiu metu save priskirti ir atskirai nacijai, ir Europai, turėtų būti realiai...
  6. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Kodėl sunku kalbėti apie Europos tapatybę?

    Šį neabejotiną sunkumą vis dėlto galima bandyti įveikti ne siekiant senųjų europinių mitų tarpusavio integracijos, kuri iš principo yra neįmanoma, bet kuriant naują pasakojimą, kuris remtųsi Europos istorijos po Antrojo pasaulinio karo atmintimi. Kertinė sąvoka čia būtų „atminčių dialogas“...
  7. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Kodėl sunku kalbėti apie Europos tapatybę?

    Suformuluokime problemą dar radikaliau. Jeigu Paul Ricoeur yra teisus, sakydamas, kad tikroji tapatybė yra naratyvinė, t. y. kad žmogaus, tautos ir, kas mums svarbiausia, visos civilizacijos tapatybė kyla ir reiškiasi per tam tikrą pasakojimą ar vientisą pasakojimų grupęŽr. Paul Ricoeur, Temps...
  8. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Kodėl sunku kalbėti apie Europos tapatybę?

    Vis dėlto tam tikras geografinis Europos neapibrėžtumas išlieka, net ir panaudojus šį klimatologinį argumentą: vargu ar jis galėtų įgauti didesnės įtakos kitur, nei grynai geografų darbuose. Tačiau būtent toks geografinis Europos neapibrėžtumas, žvelgiant filosofiniu kampu, ne tik nėra jos...
  9. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Kodėl sunku kalbėti apie Europos tapatybę?

    Dėl šių priežasčių, bandant nustatyti geografinę ribą tarp Europos ir Azijos ir apibrėžti geografinę Europos tapatybę, kreipiamasi į etninę arba religinę geografiją. Tačiau susiduriama su analogiškais sunkumais: į Vakarus nuo Uralo gyvena islamą išpažįstantys totoriai ir baškirai, o į Rytus...
  10. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Kodėl sunku kalbėti apie Europos tapatybę?

    1. Santykiniai sunkumai, ieškant Europos tapatybės 1.1. Geografijos iššūkis Kalbėti apie Europos tapatybę darosi sunku, kai kyla geografinės Europos ribų klausimas. Europa nėra atskiras žemynasLietuvių kalbos žodynas žemyną apibrėžia kaip „didžiulį žemės plotą, supamą vandenynų“ (Stasys Keinys...
  11. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Kodėl sunku kalbėti apie Europos tapatybę?

    Įvadas Kiekvienas, rimtai kibęs į Europos tapatybės apmąstymus, susidurs su sunkumais: kalbėti apie Europos tapatybę yra kur kas sunkiau, nei kalbėti apie Indijos ar JAV tapatybę, daug kebliau, nei aptarti atskirų Europos regionų ar tautų, tarkim, Skandinavijos, Ispanijos ar Lietuvos, tapatybes...
  12. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Kodėl sunku kalbėti apie Europos tapatybę?

    Santrauka. Straipsnio tikslas – įvardyti svarbiausius sunkumus, kylančius apmąstant Europos tapatybę, bei nurodyti jų įveikimo būdus. Sunkumai skirstomi į dvi kategorijas – į santykinius sunkumus, kurie yra įveikiami Europos tapatybės problemą apmąstant tam tikru kampu ar įvedus kai kurias...
  13. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Aristoteliškoji juslinės substancijos samprata ir individo problema

    Aristoteliui yra nepriimtinas mūsų laikams būdingas individo suvokimas, kuris tikrovės vertę, pačią tikrovę suteikia būtent originaliam, į bendrines sąvokas netelpančiam individui, naujovei, įvykiui, santykiui, asmeniui. Būtent nepakartojama, ne-abstrakčia individualia tikrove laikome tai, kas...
  14. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Aristoteliškoji juslinės substancijos samprata ir individo problema

    Dabar galime suprasti, kodėl ir KategorijoseŽr. Kategorijos, 2a–4b; Aristotelis, Rinktiniai raštai, p. 27–33., ir MetafizikojeŽr. Metafizika, 1039 b 20–1040 b 4. Aristotelis tikina, kad nėra individų mokslo, yra tik bendrybių mokslas. Įprasta galvoti, kad jis tai teigė lyg apgailestaudamas, esą...
  15. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Aristoteliškoji juslinės substancijos samprata ir individo problema

    Įvadas Graikų žodis ousiaBendrinėje kalboje Aristotelio laikais šis žodis reiškė „turtą“, „nuosavybę“, „tai, ką turime po šia saule“. Platonas jį kildino iš deivės Hestijos vardo („Vienintelė Hestija nepalieka dievų buveinės […]“, Platonas, Faidras, p. 42), žr. Platono Kratilą, 401 c-e, 385 e...
  16. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Aristoteliškoji juslinės substancijos samprata ir individo problema

    Tai suvokus ima ryškėti individo statuso bei vertės Aristotelio filosofinėje sistemoje menkumas. Žinoma, Aristotelis nesitenkina abstrakčiausios sąvokos tipu ir tiria konkrečias individualybes, kurios vienintelės sudaro tikrovę. Bet šis tyrimas sustoja ties riba, ties kuria baigiasi sąvoka...
  17. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Aristoteliškoji juslinės substancijos samprata ir individo problema

    2. Substancijos suvedimo į formą pasekmės individo suvokimui Nepaisant to, kad Aristotelis vienintele galima substancijos terpe laikė individą, individas jam niekada nebuvo tapęs atskiru filosofinio tyrimo objektu. Substancijos apmąstymo užtenka, lyg tuo pat metu būtų viskas pasakyta ir apie...
  18. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Aristoteliškoji juslinės substancijos samprata ir individo problema

    1.2. Substancija kaip esmė (quidditas) Sutapatinus substanciją su forma, atsiranda galimybė ją sutapatinti ir su esme, su daikto quidditas, reiškiama per sąvoką, t. y. su pirmąja iš keturių anksčiau minėtų substancijos sąvokos reikšmiųSavo monumentaliame veikale E. Gilsonas detaliai parodė šį...
  19. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Aristoteliškoji juslinės substancijos samprata ir individo problema

    Tačiau, norint iš tiesų pagrįsti substancijos sutapatinimą su esme, t. y. tik su forma, dar reikia atremti rimčiausią argumentą: jeigu atsirandančio materialaus daikto forma yra nauja, kita nei ta, iš kurios, kaip iš priežasties, ji atsirado, vadinasi, ji yra iš esmės individuali, o tai reiškia...
  20. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Aristoteliškoji juslinės substancijos samprata ir individo problema

    Kitaip tariant, ta pati forma aktualizuoja, formuoja daugybę kartų, kiekvienos atskiros būtybės (substancijos) atveju, tam reikalui skirtą materiją. Atsiranda tik naujas formos ir materijos junginys, tačiau šį junginį sudaranti forma ir materija (savo ruožtu, suformuota savos formos) nėra...
Grįžti
Viršutinė Apatinė