• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Kęstutis Trakšelys

    Straipsnis Švietimo sociologijos epistemologinės prieigos

    Išvados Apibendrinant galima padaryti išvadą, kad sociologijos teorijos suteikia galimybę analizuoti švietimą, plačiau ir giliau pažvelgti į jo vaidmenį visuomeniniame gyvenime. Sociologijos teorijų prieiga padeda nustatyti švietimo instituto funkcijų kaitą, švietimo instituto sąsają su...
  2. Kęstutis Trakšelys

    Straipsnis Švietimo sociologijos epistemologinės prieigos

    Modernios visuomenės aplinka, anot A. GiddensoŽr. Anthony Giddens, Modernybė ir asmens tapatumas: asmuo ir visuomenė vėlyvosios modernybės amžiuje, 2000., tampa gerokai sudėtingesnė ir problemiškesnė, ir, kaip pažymėjome anksčiau, tai paliečia visus socialinius sektorius, įskaitant ir švietimą...
  3. Kęstutis Trakšelys

    Straipsnis Švietimo sociologijos epistemologinės prieigos

    T. BrameldoŽr. Ričardas Ališauskas, „Švietimo ir visuomenės sinergijos prielaidos“, 2010. nuomone, švietimas yra visuomenės kaitos aikštelė. Jis atlieka du pagrindinius vaidmenis: užtikrina kultūros tęstinumą ir keičia kultūrą. Asmuo, įgijęs tinkamą išsilavinimą, gali sėkmingai konkuruoti darbo...
  4. Kęstutis Trakšelys

    Straipsnis Švietimo sociologijos epistemologinės prieigos

    Modernizacijos teorijų prieiga Analizuojant švietimo instituto transformaciją, modernizacijos teorijosŽr. Zygmunt Bauman, Globalizacija: pasekmės žmogui, 2007; Anthony Giddens, Modernybė ir asmens tapatumas: asmuo ir visuomenė vėlyvosios modernybės amžiuje, 2000; Ulrich Beck, Risk Society...
  5. Kęstutis Trakšelys

    Straipsnis Švietimo sociologijos epistemologinės prieigos

    Švietimo instituto analizei galima pritaikyti tinklaveikos teorijos struktūrinį lygiavertiškumo rezultatą. Struktūriškai lygiaverčiais veikėjais vadinami tie visuomenės nariai, kurie tam tikroje socialinėje struktūroje turi tapačius tarpusavio santykius. Struktūrinis lygiavertiškumas egzistuoja...
  6. Kęstutis Trakšelys

    Straipsnis Švietimo sociologijos epistemologinės prieigos

    Tinklaveikos teorija analizuoja visuomenės narius siejančius saitus, tačiau šios teorijos atstovus domina neinstitualizuoti saitai, kitaip tariant, santykiai, vadinamieji tinklai. M. GranovetterisŽr. Mark S. Granovetter, “The Strength of Weak Ties,” 1983. skiria stiprius ir silpnus saitus...
  7. Kęstutis Trakšelys

    Straipsnis Švietimo sociologijos epistemologinės prieigos

    Remiantis konflikto teorija, mokytojai užima privilegijuotą poziciją mokinių atžvilgiu. Reikia pažymėti, jog bet kuri privilegija ar valdžios demonstravimas gali išprovokuoti konfliktus. R. CollinsasŽr. Randall Collins, Theoretical Sociology, 1988. visuomenės narius skirsto į dvi grupes: tvarką...
  8. Kęstutis Trakšelys

    Straipsnis Švietimo sociologijos epistemologinės prieigos

    Socialinio konflikto teorijos prieiga Pagal socialinio konflikto teorijąŽr. Ralf Dahrendorf, Modernusis socialinis konfliktas: esė apie laisvą politiką, 1996; Lewis A. Coser, The Functions of Social Conflict, 1969., visose socialinėse sistemose galima identifikuoti konfliktus, tarp jų ir...
  9. Kęstutis Trakšelys

    Straipsnis Švietimo sociologijos epistemologinės prieigos

    Iš pirmo žvilgsnio pati „kapitalo“ sąvoka siejama su ekonomikos mokslu. Analogija gali būti paaiškinta kapitalo charakteristikomis: jis formuojamas investavimo operacijų dėka, perduodamas paveldėjimo būdu, teikia pelną priklausomai nuo to, kaip jo savininkas juo naudojasi ir kt. Tokias kapitalo...
  10. Kęstutis Trakšelys

    Straipsnis Švietimo sociologijos epistemologinės prieigos

    Kapitalo teorijos prieiga Analizuojant visuomenės narių funkcionavimą bei socialinę stratifikaciją švietimo sistemoje, remiamasi kapitalo teorijos prieigaŽr. Pierre Bourdieu, Distinction: A Social Critique of the Judgement of Taste, 1986; “Social Space and Symbolic Power.”. P. Bourdieu išskiria...
  11. Kęstutis Trakšelys

    Straipsnis Švietimo sociologijos epistemologinės prieigos

    Remiantis šios teorijos prieiga, galima teigti, kad nelygybė švietime kyla dėl priskyrimo socialiniam sluoksniui, etninei grupei ir t. t., taip pat dėl asmens pasiekimų, kurie paprastai siejami su asmens prigimtiniais gabumais ir pastangomis. Modernioje visuomenėje pateisinami tik pastarieji...
  12. Kęstutis Trakšelys

    Straipsnis Švietimo sociologijos epistemologinės prieigos

    Švietimo sistema, remiantis šios teorijos prieiga, turėtų tapti visuomenės stabilumo garantu. Švietime persipina trys pagrindinės sritys, kurias aptaria T. ParsonasŽr. Talcott Parsons, The Social System, 1997.: asmenybė, visuomenė, kultūra. Šios sritys švietimo institute formuoja socialinio...
  13. Kęstutis Trakšelys

    Straipsnis Švietimo sociologijos epistemologinės prieigos

    Struktūrinio funkcionalizmo prieiga Struktūrinis funkcionalizmasŽr. Talcott Parsons, The Social System, 1997; Robert King Merton, „Socialinė struktūra ir anemija“, 1997 ir kt. į visuomenę žvelgia kaip į specializuotų struktūrų organizmą. Ši teorija padeda atskleisti socialinių grupių tarpusavio...
  14. Kęstutis Trakšelys

    Straipsnis Švietimo sociologijos epistemologinės prieigos

    Įvadas Mokslinėje literatūrojeŽr. Margaret L. Anderson, Howard F. Taylor, Sociology: The Essentials, 2009; Anthony Giddens, Introduction to Sociology, 1991 ir kt. švietimo sociologija paprastai apibrėžiama kaip ribinė pedagogikos ir sociologijos mokslų šaka. Jos objektas yra ugdymas kaip...
  15. Kęstutis Trakšelys

    Straipsnis Švietimo sociologijos epistemologinės prieigos

    Santrauka. Straipsnyje analizuojamos mokslinės struktūrinio funkcionalizmo, kapitalo, socialinio konflikto, tinklaveikos, modernizmo teorijos. Šių teorijų prieiga leidžia interpretuoti švietimo institutą, jo reikšmę visuomenei ir individui, švietimo instituto funkcijų kaitą, ugdymo dalyvių...
  16. Kęstutis Trakšelys

    Straipsnis Švietimo kaip socialinio instituto transformacija modernioje Lietuvoje

    The Transformation of an Education Institute in Modern Lithuania Summary. The modernity theories of western-type societies are understood as a process, when a developing society approaches developed societies, reaching a certain level of economic growth, a certain level of public participation...
  17. Kęstutis Trakšelys

    Straipsnis Švietimo kaip socialinio instituto transformacija modernioje Lietuvoje

    Literatūra Adams, John, Rizika, iš anglų kalbos vertė Gediminas Mačys, Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2001. Alexander, Jeffrey, „Modernizmas, anti-, post- ir neomodernizmas: socialinių teorijų pastangos suprasti mūsų laikų, „naująjį pasaulį“, Sociologija: mintis ir veiksmas, 1999, t. 1, nr...
  18. Kęstutis Trakšelys

    Straipsnis Švietimo kaip socialinio instituto transformacija modernioje Lietuvoje

    Išvados Modernioje visuomenėje vienas iš pagrindinių veiksnių, skatinančių ir užtikrinančių individo socialinį mobilumą, yra švietimo institutas. Sovietinio laikotarpio ir nepriklausomos Lietuvos švietimo sistemos funkcionavo skirtingose ekonominėse ir politinėse socialinėse sistemose. Todėl ir...
  19. Kęstutis Trakšelys

    Straipsnis Švietimo kaip socialinio instituto transformacija modernioje Lietuvoje

    Nors 1990 m. kardinaliai pakito Lietuvos politinė padėtis, tačiau švietimo veikla, negalėjo būti sustabdyta ar nutraukta. Nepriklausomos Lietuvos valstybės paskelbimo laikotarpiu švietimo sistemą kurti ir įgyvendinti teko laipsniškai, paneigiant ir keičiant buvusią sovietinę švietimo sąrangą –...
  20. Kęstutis Trakšelys

    Straipsnis Švietimo kaip socialinio instituto transformacija modernioje Lietuvoje

    Visuomenei socialiniu požiūriu sparčiai skaidantis, tik sąmoninga, kryptinga ir socialiai orientuota valstybės švietimo politika padės neišstumti iš švietimo valstybės piliečių ugdymosi, patekusių į socialiai remtinų ir skurstančių kategoriją. Taip pat svarbu ugdyti visų socialinių sluoksnių...
Grįžti
Viršutinė Apatinė